Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-09-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-9879-476/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-14
Bylos Nr.
e2YT-9879-476/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00341-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Suinteresuotas asmuo
S. G., Valstybės įmonė Turto bankas
Pareiškėjas
B. G.
Advokatai
Eglė Grucytė
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. e2YT-9879-476/2020
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00341-2020-6(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Eglei Grucytei,suinteresuotam asmeniui S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. G. ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio P. G. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė ji.

Pareiškėjos atstovė advokatė Eglė Grucytė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)B. G. susituokė su P. G.. Santuokos metu susilaukė sūnaus S. G. (duomenys neskelbtini), mirė jos sutuoktinis P. G., testamento jis nepaliko. P. G. mirus paveldėjimo bylos nebuvo užvestos, palikimo niekas nepriėmė, pats P. G. testamentų nebuvo sudaręs. P. G. palikimą sudaro: ½ dalis buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis 0,05 ha žemės sklypo ir ½ dalis 0,02 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja kartu su savo sutuoktiniu iki pat jo mirties bei po jo mirties gyveno tame pačiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po savo sutuoktinio mirties būtent ji ėmė prižiūrėti ir rūpintis butu bei žemės sklypais. Tai yra ji mokėjo komunalinius mokesčius už tiekiamas paslaugas - už vandenį, dujas, šiukšlių išvežimą, elektrą, šildymą ir kt. Ji po sutuoktinio mirties nekilnojamąjį turtą nuosekliai valdė kaip savo, taip pat priemė visus likusius sutuoktinio asmeninius kilnojamuosius daiktus. Taigi būtent ji faktiškai turėjo savo žinioje savo sutuoktiniui P. G. priklausiusį turta, todėl po sutuoktinio mirties likusį turtą ji priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Tačiau neturėdama pakankamai teisinių žinių, po savo sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą ar teismą nesikreipė.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu B. G. valdymu palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo S. G. teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tėvui mirus, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos, tėvas testamentų sudaręs nebuvo. Jo mama, po tėvo mirties, tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti turtą – ji priėmė visus asmeninius kilnojamuosius tėvo daiktus, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir tvarkė žemės sklypus ir butą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad B. G. ir P. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 68. P. G. mirė (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi B. G. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo turto registre buvo registruotas B. G. ir P. G. vardu. B. G. suteikta antrinė teisinė pagalbą, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčių ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad P. G. vardu nėra registruota sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo faktų. B. G. ir P. G. vardu registruoti 0,02 ha ir 0,05 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 30 d. pažyma patvirtina, kad B. G. yra pilnai atsiskaičiusi už (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo elektros paslaugas ir namo administravimo išlaidas. Pateikti kvitai patvirtina, kad mokėti mokesčiai už vandenį, šildymą, elektros energiją.

Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio P. G. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė ji. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens S. G. nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. G. po sutuoktinio P. G. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu (žemės sklypais ir butu), mokėjo mokesčius. Taip pat priėmė visus asmeninius mirusiojo daiktus. Šiuos veiksmus ji atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog B. G. po sutuoktinio P. G. mirties, jo turto dalį prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. G. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo sutuoktinė B. G..

(CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė