Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2755-886/2016 pagal pareiškėjos I. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Ž., antstolei G. A., D. U. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi iškėlė I. U. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lexuna“, nustatė 30 dienų terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2016 m. vasario 26 d. pateikė teismui prašymą tvirtinti kreditorių reikalavimus. Nurodė, kad gautas tik vieno kreditoriaus D. Ž. prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą 21 268,15 Eur sumai. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo sutiko su reikalavimo dalimi dėl 21 018,15 Eur (kurią sudarė 20 405,34 Eur skolos, 237,19 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 347,54 Eur priteistos skolos, išieškotojo sumokėtos 28,08 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų), bet ginčijo reikalavimo dalį dėl 250,00 Eur, kurią sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant finansinį reikalavimą bankroto administratoriui, nes pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnį tvirtinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus D. Ž. 21 268,15 Eur dydžio finansinį reikalavimą I. U. bankroto byloje, tačiau atmetė kreditoriaus D. Ž. prašymą patvirtinti 250,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą už suteiktas advokato paslaugas po bankroto bylos iškėlimo.Teismas nurodė, kad 250,00 Eur suma sudaro už advokato teisines paslaugas už 2016 m. vasario 9 d. prašymo bankroto administratoriui parengimą. Teismas nustatė, kad minėtos išlaidos grindžiamos 2016 m. vasario 4 d. PVM sąskaita faktūra ir 2016 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymu dėl sumokėtų 250,00 Eur pagal 2016 m. vasario 4 d. atstovavimo sutartį su advokatu P. V.. Teismas sprendė, kad kreditoriaus prašymas patvirtinti 250,00 Eur reikalavimą už teisines paslaugas, suteiktas po bankroto bylos iškėlimo, turi būti atmestas, kadangi pagal FABĮ 23 straipsnio 3 dalį bankroto byloje tvirtinami reikalavimai, atsiradę iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas kreditoriaus D. Ž. prašymas patvirtinti 250 Eur dydžio reikalavimą už suteiktas advokato paslaugas po bankroto bylos iškėlimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti kreditoriaus D. Ž. 250,00 Eur dydžio reikalavimą už pirmosios instancijos teisme suteiktas advokato paslaugas ir 100,00 Eur dydžio reikalavimą už apeliacinės instancijos teisme suteiktas advokato paslaugas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. FABĮ 23 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad teismas taip pat priima bei tvirtina ir po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, atsiradusius iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir (ar) minėto įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nurodytų skolinių įsipareigojimų. Taigi, remiantis minėta įstatymo nuostatas pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti jo prašymą patvirtinti 250 Eur dydžio finansinį reikalavimą už suteiktas advokato paslaugas.

5.2. Kadangi fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, tai pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo patvirtinti fizinio asmens bankroto byloje kreditoriaus patirtas išlaidas advokato pagalbai. Tuo tarpu priešingas įstatymo aiškinimas prilygintas draudimui tam tikrais atvejais naudotis advokato paslaugomis, nes tokios išlaidos nebūtų atlyginamos, o tai sukeltų abejonių konstitucinio reguliavimo kontekste, pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. Ž. atskirąjį skundą bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ įgaliotas asmuo prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: nagrinėjamu atveju išlaidos advokato teisinei pagalbai atsirado ne ginčo pagrindu, t. y. išlaidos advokato teisinei pagalbai atsirado būtent už finansinio reikalavimo pareiškėjos bankroto byloje parengimą. Dėl to apeliantas negali būti laikomas šalimi, kurio naudai buvo priimtas teismo sprendimas, juo labiau, kai tarp šalių nebuvo jokio teisminio ginčo. Ginčo atveju, nurodytos išlaidos advokato teisinei pagalbai atsirado būtent dėl paties apelianto elgesio ir pasirinkimo. Tuo tarpu norint pateikti finansinį reikalavimą apeliantui nebuvo būtinos specialios teisės žinios, tai buvo jo paties pasirinkimas, todėl ir turėtos išlaidos turi būti padengtos jo paties. Patenkinus tokį apelianto reikalavimą, būtų pažeista įstatymu garantuota skolininko ir jo kreditorių pusiausvyra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą už advokato teisines paslaugas po bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.FABĮ 3 straipsnyje įtvirtinta, kad fizinio asmens kreditoriai tai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Ši norma aiškinama sistemiškai su FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pagal kurį priėmęs nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius D. Ž. 2016 m. vasario 9 d. prašymu kreipėsi į skolininkės I. U. bankroto administratorių, kuriuo prašė įtraukti jį į bankrutuojančio fizinio asmens I. U. kreditorių sąrašą ir patvirtinti 21 268,15 Eur finansinį reikalavimą. Bankrutuojančios fizinio asmens I. U. bankroto administratorius sutiko su kreditoriaus D. Ž. finansinio reikalavimo dalimi dėl 21 018,15 Eur sumos (kurią sudaro 20 405,34 Eur pagrindinė skola, 237,19 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 347,54 Eur priteista skola ir išieškotojo sumokėtos 28,08 Eur būtinosios vykdymo išlaidos), tačiau pareiškė prieštaravimus dėl 250,00 Eur sumos, susijusios su kreditoriaus turėtomis išlaidomis advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas pastarųjų išlaidų netvirtino, sprendė, kad pagal FABĮ 23 straipsnio 3 dalį, fizinio asmens bankroto byloje tvirtinami reikalavimai, atsiradę iki fizinio asmens bankroto iškėlimo dienos. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju nesutiktina.Pažymėtina, kad byloje nekyla ginčas dėl to, kad įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikto tvirtinti kreditoriaus D. Ž. finansinio reikalavimo dalis, t. y. 21 018,15 Eur, atsirado iki fizinio asmens I. U. bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šiuo tikslu, t. y. dėl kreditoriaus D. Ž. įtraukimo į fizinio asmens I. U. bankroto bylą ir jo finansinio reikalavimo patvirtinimo, buvo suteiktos teisinės paslaugos 250,00 Eur sumai. Taigi, ginčijama suma yra susidariusi ne kaip naujas reikalavimas, kuriam turėtų būti taikomos FABĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau yra susijusi būtent su bankrutuojančio fizinio asmens I. U. įsipareigojimų nevykdymu apelianto D. Ž. naudai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutuojančio fizinio asmens I. U. bankroto administratorius pozicija, kad ginčijamos išlaidos susidarė dėl paties kreditoriaus pasirinkimo, t. y. nebuvo būtinos. Pažymėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo bylas teisme vesti patiems arba per atstovus. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorius, manydamas, jog jo teisės bus geriau užtikrintos pasitelkiant teisininkus (advokatus), taip pat atsižvelgiant į šios nutarties 12 pastraipoje nustatytas aplinkybes, tokią teisę turėjo, tačiau tai nereiškia, kad asmens išlaidos susijusios su advokato teisinėmis paslaugomis yra nekvestionuotinai pagrįstos ir protingos, t. y. savaime sudaro teisėtą pagrindą, nurodyto dydžio išlaidas patvirtinti kaip finansinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar asmens išlaidos, susijusias su advokato suteiktomis teisinėmis paslaugomis atitinka protingumo kriterijų, turi atsižvelgti į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), į šiuos teisinius santykius reglamentuojančius aktus – teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, taip pat į Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktais, už dokumento, kuriame pareikštas prašymas rengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis šiuo nagrinėjamu atveju sudarytų 0,4*735,01 Eur=294 Eur. Matyti, jog kreditoriaus patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai (250,00 Eur) neviršija nustatytų maksimalių dydžių, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad prašymo dėl kreditoriaus įtraukimo į kreditorių sąrašą fizinio asmens bankroto byloje parengimas nereikalavo specialių žinių, pats klausimas nėra sudėtingas ar naujas, yra pagrindas išvadai, kad suteiktų paslaugų įkainis nepagrįstai didelis, t. y. neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, dėl ko būtų pažeisti paties bankrutuojančio fizinio asmens teisėti interesai, todėl spręstina, kad kreditoriaus išlaidos, susidariusios už suteiktas teisines paslaugas, yra neprotingai (nepagrįstai) didelės, todėl jos mažintinos iki 100,00 Eur, t. y. šioje dalyje kreditoriaus finansinis reikalavimas tvirtintinas 100,00 Eur dydžio. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kreditoriaus D. Ž. atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atskirąjį skundą patenkinus, kreditoriui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme. Kreditorius pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme turėjo 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo rengimą. Bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7 p., 8.16 p. (0,4*735,10)), taip pat yra pagrįstos, todėl prašymas tenkintinas, kreditoriui priteistinos jo turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi I. U. iškelta bankroto byla (kurioje tarp bankroto administratoriaus ir kreditoriaus ir buvo kilęs ginčas dėl finansinio reikalavimo dydžio), o kreditoriaus turėtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su bankrutuojančio fizinio asmens administratoriaus Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytų pareigų įgyvendinimu, todėl bylinėjimosi išlaidos kreditoriui D. Ž. atlygintinos iš bankrutuojančio fizinio asmens I. U. administravimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 (Kauno apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti kreditoriaus D. Ž. 21 368,15 Eur dydžio finansinį reikalavimą I. U. bankroto byloje.

Priteisti iš bankrutuojančio fizinio asmens I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) administravimo išlaidų 100,00 Eur (šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.