Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-536/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-07-05
Bylos Nr.: 2A-536/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
Ieškovas: A. Š.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“
Trečiasis asmuo: žemės ūkio bendrovė „Migonių paukštynas“, D. G.

Kategorijos

36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
42.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-536/2013Procesinio sprendimo kategorija: 36.2; 42.8; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1019-582/2011 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – žemės ūkio bendrovė „Migonių paukštynas“, D. G. , ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ ieškinį A. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – žemės ūkio bendrovė „Migonių paukštynas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. Š. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Litagros prekyba“, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos 2008 m. rugpjūčio 29 d. laidavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje teigė, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. tarp jo ir atsakovo UAB „Litgaros prekyba“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria jis įsipareigojo už trečiojo asmens ŽŪB „Migonių paukštynas“ prisiimtas prievoles atsakyti kaip solidarią skolą turintis bendraskolis.

2008 m. birželio 1 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens ŽŪB „Migonių paukštynas“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 359/08.06.01/01, pagal kurią atsakovas pardavė ŽŪB „Migonių paukštynas“ produkciją (visaverčius lesalus viščiukams – broileriams). Tuo metu jis buvo UAB „Zapyškio paukštynas“ direktorius. Jokių ūkinių ryšių tarp ŽŪB „Migonių paukštynas“ ir UAB „Zapyškio paukštynas“ nebuvo.

ŽŪB „Zapyškio paukštynas“ 2008 m. sausio 2 d. su atsakovu buvo sudaręs sutartį Nr. 359/08.01.02/01, pagal kurią atsakovas taip pat tiekė produkciją (visaverčius lesalus viščiukams – broileriams). Jis, pirkdamas pašarus iš atsakovo, nuolat bendraudavo su atsakovo vadybininku V. P. , kuris priimdavo užsakymus, atveždavo pasirašyti sąskaitas.

2008 m. rugpjūčio 29 d. eilinio atsakovo atstovo V. P. apsilankymo UAB „Zapyškio paukštynas“ fermoje metu jam pasirašant sąskaitas už suteiktą produkciją, atsakovas paprašė, kad jis pasirašytų 2008 m. sausio 2 d. pirkimo - pardavimo Nr. 359/08.01.02/01 „sutarties priedą“ (ginčo 2008 m. rugpjūčio 29 d. laidavimo sutartį). Atsakovo atstovas paaiškino, jog šį priedą būtina pasirašyti kaip įmones direktoriui, antraip atsakovas nutrauks pašarų tiekimą įmonei. Atsakovo atstovas užtikrino, jog tai tik formalumas, esą tai nauja jo įmonės vidaus tvarka. Pažymėjo, kad ginčo sutartį jis pasirašė neskaitęs ir nesupažindintas su jos turiniu, taip pat nepaaiškinus apie iš šios sutarties kylančią asmeninę atsakomybę. Ginčo sutartis buvusi pasirašyta, nesudarant galimybių įsigilinti į jos esmę, skubotai, atsakovo atstovui grasinant, kad jis yra ekonomiškai priklausomas nuo pašarų tiekimo UAB ,,Zapyškio paukštynas“, ir kad nepasirašius šio formalaus dokumento, jis negaus užsakytų pašarų. Todėl jis paskubomis pasirašė reikalaujamą dokumentą, net nesuprasdamas jo esmės. Pažymėjo, jog „sutarties priedas“, kaip įvardijo atsakovo atstovas, buvo pasirašytas, pateikiant jį tarp PVM sąskaitų - faktūrų (jo pasirašymas vyko ant atsakovo atstovo automobilio variklio dangčio), ginčo sutartis buvo pasirašyta vienu egzemplioriumi, t. y. nepaliekant nuorašo jam ir nežinant, kokios tos sutarties sąlygos. Pasirašius ginčo sutartį, atsakovo atstovas ją išsivežė. Ieškovas pažymėjo, kad laidavimo sutarties sąlygos jam paaiškėjo tik iš teismo gavus ginčo sutarties nuorašą.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, ginčo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, panaudojant apgaulę ir dėl ekonominio spaudimo, todėl ji turi būti panaikinta visa apimtimi.

Teigė, kad jis pasirašė ginčo sutartį suklydęs, nes manė, kad tai yra tik formalus pašarų pirkimo - pardavimo sutarties papildymas. Prieš pasirašant sutartį, atsakovo atstovas užtikrino, jog jokių teisinių pasekmių šis priedas nesukels. Jam nebuvo sudaryta galimybė įsigilinti į sutarties turinį, įvertinti jos neigiamas pasekmes jam asmeniškai bei jo šeimai, pasitarti su teisininku. Nurodė, kad jis suprato, jog veikia kaip UAB „Zapyškio paukštynas“ direktorius, ir jo sudaromas „sutarties priedas“, kurį iš anksto parengė atsakovas, susijęs tik su juridiniu asmeniu, kuriam jis atstovauja, kaip vadovas. Atsakovo atstovas sąmoningai nutylėjo, jog ši ginčo sutartis ypatingai žalinga ieškovui ir jo šeimai, sąmoningai nepaliko laidavimo sutarties nuorašo, kad jis negalėtų susipažinti su ginčo sutarties turiniu ir atsisakyti jos. Ieškovo teigimu, atsakovo atstovo veiksmai buvo esminė sąlyga, dėl kurios jis susidarė klaidingą prielaidą apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Todėl ginčo sutartis turi būti panaikinta, vadovaujantis CK 1.90 straipsniu ir 1.80 straipsnio 2 dalimi.

Ieškovas taip pat teigė, kad ginčo atsakovo veiksmai sutarties sudarymo metu sudaro pagrindą ją panaikinti ir CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, kaip sudarytą dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo. Ieškovo teigimu, atsakovas pasinaudojo tuo, jog jis, kaip UAB „Zapyškio paukštynas“ direktorius, buvo visiškai ekonomiškai priklausomas nuo jo, nes atsakovas buvo vienintelis pašarų tiekėjas UAB „Zapyškio paukštynas“. Atsakovo atstovui pagrasinus, jog nepasirašius „sutarties priedo“, bus nutraukiamas pašarų tiekimas bei reikalaujama už sunaudotus pašarus sumokėti iš karto, ieškovas neturėjo kitos galimybės, kaip pasirašyti „sutarties priedą“. Pažymėjo, jog susirasti kitą pašarų tiekėją broilerių auginimo sezono viduryje yra neįmanoma, todėl nesutikus su vienintelio tiekėjo reikalavimais, iškiltų reali grėsmė auginamiems paukščiams.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, susipažinus su laidavimo sutarties turiniu, paaiškėjo, kad jis laidavo ne tik už įmonės, kurioje jis dirbo direktoriumi, skolas, bet ir už visiškai su juo nesusijusios ŽUB „Migonių paukštynas“ skolas. Atsakovo atstovas nutylėjo šį faktą bei tai, kad ieškovas bus solidariai atsakingas už pagrindinius skolininkus ir atsakys visu savo turtu, ir tai, kokio dydžio prievoles prieš atsakovą prisiimtų minėtos bendrovės, neatskleidė informacijos, kad pagal sutarties sąlygas jis, kaip laiduotojas, atsisakė net teisės reikalauti, kad pirmiausia skola būtų išieškota iš pradinių skolininkų. Anot ieškovo, atsakovo apgaulė pasireiškė ir tuo, jog apie ginčo sutartį jis nebuvo informuotas iš anksto, sutartis buvo duota pasirašyti, pasirašant PVM sąskaitas - faktūras. Atkreipė dėmesį, jog jis nėra matęs UAB „Litagra prekyba“ direktoriaus D. G. , kuris yra pasirašęs laidavimo sutartį. Atsakovo nesąžiningumą, ieškovo teigimu, įrodo tai, kad pradiniam skolininkui UAB „Migonių paukštynas“ vykdant veiklą ir turint turto, atsakovas visų pirma reikalauja skolų grąžinimo iš laiduotojo - ieškovo.

2011 m. sausio 20 d. patikslintu ieškiniu laikydamasis savo pradiniame ieškinyje išdėstytos pozicijos, ieškovas, papildomai pažymėjo, kad jam kyla pagrįstų abejonių, jog ginčijamą laidavimo sutartį jo vardu yra pasirašęs kitas asmuo, todėl tokia sutartis galbūt iš viso nėra sudaryta. Šiuos teiginius ieškovas grindė aplinkybėmis, kad jis ginčo sutarties nėra matęs, nėra skaitęs (neturi šios sutarties egzemplioriaus) ir jos nepamena. Be to, jam abejonių kelia ir atsakovo atstovo parašo autentiškumas, nes vizualiai patikrinus ŽŪB „Migonių paukštynas“ sutartį Nr. 359/08/06.02/01, ŽŪB „Migonių paukštynas“ sutartį Nr. 359/08 bei laidavimo sutartį, visuose šiuose dokumentuose šalių parašai vizualiai skiriasi.

Šalies argumentai

2011 m. balandžio 4 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti 2008 m. rugpjūčio 28 d. laidavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 negaliojančiomis ab initio. Papildomai nurodė, kad UAB „Litagros prekyba“ 2011 m. kovo 21 d. teismo posėdyje patvirtino, jog neturi originalaus dokumento – laidavimo sutarties Nr. 1, kurios pagrindu bandė neteisėtai priteisti iš A. Š. 354 110,98 Lt skolą, taip pat patvirtino, kad tarp ieškovo, kaip fizinio asmens, ir UAB „Litagros prekyba“ niekada nebuvo sudarytos laidavimo sutartys. Taip pat teigė, kad atsakovas 2011 m. kovo 21 d. pateikė naują laidavimo sutartį Nr. 2, kuria neva sudarė atsakovas ir UAB „Zapyškio paukštynas“, atstovaujamas A. Š. , tačiau jis neprisimena, kad būtų pasirašęs ir šią sutartį. Be to, laidavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes jas galėjo pasirašyti ir ne ieškovas, o kitas asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi prie nagrinėjamos civilinės bylos buvo prijungta civilinė byla pagal UAB „Litagros prekyba“ ieškinį A. Š. dėl skolos priteisimo (t. 2, b.l. 3-9), kuriuo UAB „Litagros prekyba“ dokumentinio proceso tvarka prašė iš A. Š. priteisti 354 110,98 Lt skolos pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. tarp UAB „Litagros prekyba“ ir A. Š. sudarytą laidavimo sutartį, 5% metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Prijungtoje byloje Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 24 d. priėmė preliminarų sprendimą , kuriuo UAB „Litagros prekyba“ ieškinį tenkino vis apimtimi.

A. Š. pateikė prieštaravimus dėl UAB „Litagros prekyba“ ieškinio ir Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. preliminaraus sprendimo, teigdamas, kad reikalavimas pirmiausiai turėjo būti reiškiamas pagrindinio skolininko ŽŪB „Migonių paukštynas“ atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš A. Š. 3 771 Lt žyminio mokesčio, 7 427,17 Lt atstovavimo išlaidų ir 317,74 Lt ekspertizės išlaidoms atlyginti UAB „Litagros prekyba“ bei 7 410 Lt žyminio mokesčio ir 77,77 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas atmetė ieškovo pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus.

Teismas, nustatęs, kad A. Š. pasirašyta laidavimo sutartis UAB „Litagros prekyba“ buvo gauta faksimiliniu ryšiu iš telefono Nr. 8 37 342438, kad atsakovo atstovas teismui pateikė laidavimo sutarties Nr. 359, sudarytos su A. Š. kopiją, kuri bendrovėje taip pat buvo gauta faksu iš telefono Nr. 8 37 342438, padarė išvadą, kad ir ginčo laidavimo sutartį atsakovui ieškovas išsiuntė faksu, laidavimo sutartį pasirašė, gavęs jos projekto originalą, su kuriuo turėjo galimybę susipažinti, įsigilinti, suprasti, kokios bus sutarties pasirašymo pasekmės, galėjo prašyti, ar pats padaryti sutarties kopiją ir palikti sau. Teismo vertinimu, ieškovas, kaip verslininkas, turėjo žinoti kas yra pirkimo - pardavimo sutartis, jos priedai ir kas yra atskira laidavimo sutartis, turėjo suprasti, kad sutartį pasirašo kaip fizinis asmuo, nes sutarties projekte jis buvo įvardintas kaip fizinis asmuo, buvo nurodytas jo asmens kodas, nebuvo nurodoma, kad sutartis sudaroma tarp UAB „Litagros prekyba“ ir ŽŪB „Migonių paukštynas“ ar UAB „Zapyškio paukštynas“.

Teismas atmetė ieškovo argumentą dėl ekonominio spaudimo, pažymėjęs, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Litagros prekyba“ yra vienintelis Lietuvoje pašarų tiekėjas ir nutraukus verslo santykius su UAB „Litagros prekyba“ nebebus tiekiami pašarai ir verslas žlugs. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas A. Š. laidavimo sutarties pasirašymo metu buvo UAB „Zapyškio paukštynas“ vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl jis, kaip fizinis asmuo, verslininkas, turėjo būti apdairus ir rūpestingas, atidžiai perskaityti sutarties tekstą, svarstyti visas galimas laidavimo sutarties pasirašymo pasekmes ir atsakomybę. Teismo vertinimu, sutartyje nėra neaiškių ar sunkiai suprantamų sąvokų, kurios leistų neteisingai ar klaidingai ją interpretuoti. Teismo vertinimu, ieškovo teiginius apie apgaulę, suklydimą ir ekonominį spaudimą taip pat paneigia trečiojo asmens D. G. ir liudytojo V. P. parodymai.

Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus dėl laidavimo sutarties suklastojimo, pažymėjęs, kad rašysenos ekspertizė nustatė, jog sutartį pasirašė A. Š. , o tai, teismo teigimu, reiškia, kad sutartį jis matė. Tai, kad ieškovas sutartį matė ir pasirašė, anot teismo, patvirtina ir A. Š. pirminio ieškinio argumentai, kur jis nurodė, kad buvo priverstas sutartį pasirašyti, taip pat prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, kur jis nenurodė, kad sutarties nepasirašinėjo ir prašė preliminarų sprendimą atmesti, nes reikalavimas pirmiausia nebuvo nukreiptas pagrindiniam skolininkui. Tai, pasak teismo, paneigia ir ant sutarties originalo esantis UAB „Zapyškio paukštynas“ atspaudas, nes šio paukštyno antspaudą turėjo įmonės vadovas A. Š. . Ieškovo teiginį, kad jis nieko bendro neturi su ŽŪB „Migonių paukštynu“, teismas atmetė, nustatęs, kad ŽŪB „Migonių paukštynas“ vadovas tuo metu buvo A. Š. brolis A. Š. , o ieškovas laidavo už savo brolio vadovaujamos įmonės reikalavimų vykdymą.

Teismas pažymėjo, kad rašysenos ekspertizė nustatė, jog laidavimo sutarties originalą (laidavimo sutartis Nr. 2) pasirašė A. Š. už laiduotoją ir D. G. už UAB „Litagros prekyba“.

Teismo vertinimu, UAB „Zapyškio paukštynas“ antspaudas laidavimo sutarties originale nereiškia, kad ši sutartis buvo pasirašyta juridinio asmens vardu, nes joje nenurodyta, kad A. Š. sutartį pasirašo kaip įmonės vadovas, nurodytas A. Š. fizinio asmens kodas, nėra UAB „Zapyškio paukštynas“ rekvizitų. Teismas atkreipė dėmesį, kad nebūtų logiška juridiniam asmeniui UAB „Zapyškio paukštynas“ laiduoti už save, nes laidavimo sutartyje nurodyta, kad A. Š. yra laiduotojas pagal ŽŪB „Migonių paukštynas“ prievoles ir UAB „Zapyškio paukštynas“ prievoles. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad laidavimo sutartį ieškovas suprato ir ją pasirašė, kaip fizinis asmuo.

Teismas pažymėjo, kad nors vizualiai matosi, jog laidavimo sutarties kopijoje ir jos originale vadovo parašai yra skirtingi, tačiau nustatyti, ar sutarties kopijoje pasirašė vadovas ar ne, nebus galimybės, nes parašas neoriginalus, kopija padaryta iš kito neoriginalaus dokumento. Taip pat pažymėjo, kad trečiasis asmuo D. G. paaiškino, jog abu parašai panašūs į jo parašą, neginčija, kad UAB „Litagros prekyba“ vardu pasirašė laidavimo sutartį, gautą iš A. Š. faksimiliniu ryšiu, todėl laikė, kad sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių ir įsigaliojo ją pasirašius. Šių argumentų pagrindu teismas ieškovo A. Š. ieškinį atmetė.

Teismas nesutiko su ieškovu, kad UAB „Litagros prekyba“ prievolės įvykdymo reikalavimą turėjo pirmiausia nukreipti pagrindiniam skolininkui ŽŪB „Migonių paukštynas“ ir tik nevykdant pagrindiniam skolininkui prievolės, turėjo būti nukreiptas jam. Pažymėjo, kad laidavimo sutarties 2 punktu laiduotojas atsisakė teisės reikalauti, kad UAB „Litagros prekyba“ pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą, o tokia laidavimo sutarties nuostata įstatymui neprieštarauja (CK 6.81 str.). Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad preliminariu sprendimu pagrįstai konstatuota, jog A. Š. , laidavęs už ŽŪB „Migonių paukštynas“ prievolių vykdymą bendrovei „Litagros prekyba“ pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. laidavimo sutartį, ŽŪB „Migonių paukštynas“ neatsiskaitant su UAB „Litagros prekyba“, atsako kaip solidarus skolininkas, todėl UAB „Litagros prekyba“ reikalavimas priteisti iš atsakovo 354 110,98 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, ir preliminarų sprendimą paliko galioti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo išvada, kad faktinės aplinkybės įrodo, jog sutartis su UAB „Litagros prekyba“ buvo gauta faksimiliniu ryšiu iš telefono Nr. 8-37 342 438, yra pagrįsta prielaidomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog ieškovas faksimiliniu ryšiu būtų siuntęs sutartį Nr. 1; 2) Telefono numeris Nr. 8 37 342 438, iš kurio neva buvo persiųsta ginčo sutartis Nr. l, priklauso UAB „Animus mobilis“. A. Š. su UAB „Animus mobilis“ neturėjo jokių kontaktų, nebuvo šios įmonės darbuotojas ar kitaip susijęs asmuo. Jokių duomenų, kad A. Š. būtų pasirašęs ginčo sutartį Nr. 1 ir ją išsiuntęs byloje, išskyrus atsakovo atstovo paaiškinimus ir suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo V. P. parodymus, nėra, nors pagal CK 1.76 straipsnio 2 dalį, jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti, o jeigu tokių duomenų nėra, kilus ginčui, šalys negali remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti. Rašysenos ekspertai nenustatė, ar ant ginčo sutarties Nr. 1 yra A. Š. parašas. Pats atsakovo atstovas D. G. pripažino, jog dokumento originalo nėra, o yra tik kopija, iš kurios nustatyti, kas ją pasirašė ir kas ją siuntė, negalima.Tai, kad atsakovas pateikė į bylą neva ieškovo brolio A. Š. sudarytas sutartis su atsakovu, nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, laidavo už ŽŪB „Migonių paukštynas“. Byloje A. Š. nebuvo apklaustas ir nėra jokių įrodymų, kad pateiktos sutarčių kopijos buvo sudarytos būtent A. Š. . A. Š. ir A. Š. , nors ir broliai, tačiau yra du skirtingi asmenys, todėl teigti, jog galbūt A. Š. sudarius laidavimo sutartį, laikytina, kad A. Š. taip pat sudarė laidavimo sutartį, kaip fizinis asmuo, nėra jokio pagrindo.Teismas, sprendime teigdamas, kad A. Š. , pasirašydamas sutartį, turėjo suprasti, jog jis ją pasirašo kaip fizinis asmuo, nes sutartis buvo užpildyta kaip fizinio asmens, tokią išvadą padarė, nesivadovaudamas sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei neatsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes. Apeliantas nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad nepamena, jog būtų pasirašęs ginčo laidavimo sutartį, tačiau neatmetė galimybės, kad tokia sutartis galėjo būti pasirašyta, pateikiant ją tarp kitų įmonės dokumentų. Tačiau šios sutarties turinys ir tai, kad ji traktuojama kaip fizinio asmens, ieškovui paaiškėjo tik gavus procesinius dokumentus iš teismo dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Sutarties (Nr. 1), kurios pagrindu buvo bandoma priteisti skolą iš ieškovo, apskritai nėra, o yra tik kopijos, kurių autentiškumu sunku tikėti. Atsakovas teigė, kad yra sutartis Nr. 2 su UAB „Zapyškio paukštyno“ antspaudu. Tai, apelianto teigimu, įrodo, kad jis, pasirašydamas sutartį (Nr. 2), buvo įsitikinęs, jog veikia kaip įmonės atstovas, o ne kaip fizinis asmuo. Byloje pateiktose kitose A. Š. sutartyse taip pat būdavo tik A. Š. parašas ir įmonės antspaudas, pareigos nebuvo nurodytos, ir buvo laikoma, jog yra pasirašyta juridinio asmens vardu. Todėl ir ginčo sutarties Nr. 2 atveju sutartis buvo įforminta pagal susiklosčiusią praktiką. Rašysenos ekspertizė nustatė, kad sutarties Nr. 2 eilutėje „Laiduotojas“ rankraštinius įrašus „A. Š. a/k: (duomenys neskelbtini)“ parašė ne A. Š. . Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino.Akivaizdu, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, niekada nebūtų sudaręs tokio rizikingo, savo šeimai nenaudingo ir neatlygintino sandorio, iš kurio jis prisiimtų vien tik personalines prievoles. Todėl visos bylos aplinkybės ir įrodymai parodo tai, kad jis veikė pasirašydamas ginčo sandorį, kaip UAB „Zapyškio paukštynas“ atstovas.Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ieškovas ginčo sutartį Nr. 2 sudarė su iš anksto nustatytomis sąlygomis, todėl visi neaiškumai, įskaitant ir sutarties pasirašymą teismo turėjo būti aiškinami ieškovo naudai, o ne atsakovo.Aiškindamas ginčo sutartį, teismas privalėjo atsižvelgti į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Ieškovas neigė, jog kada nors derėjosi dėl ginčo sutarties sudarymo ir apskritai nurodė, kad D. G. pirmą kartą pamatė tik teisme, o UAB „Litagros prekyba“ ofise niekada nebuvo buvęs. D. G. savo parodymuose nepatvirtino, jog būtent A. Š. buvo atvykęs dėl laidavimo sutarties sudarymo, tiesiog nurodė, kad buvo atvykę trise - du broliai ir tėvas. Todėl galimybė, kad A. Š. iš anksto galėjo susipažinti su ginčo sutartimi bei ją įvertinti, atmestina. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 1.91 straipsnio nuostatas, pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pats UAB „Litagros prekybos“ atstovas D. G. patvirtino, kad nutraukus pašarų tiekimą, auginami paukščiai būtų nugaišę per tris dienas, todėl negalima teigti, kad iš atsakovo pusės nebuvo ekonominio spaudimo. Teismas nepagrįstai netyrė, ar tokia bylos situacija atitinka sutarčių laisvės, teisingumo ir protingumo principus, ar jiems neprieštarauja. Teismas neatskleidė ieškovo tikrosios valios, netyrė, kaip jis suvokė sudaromą sandorį, ar suprato sudaromo sandorio esmę ir padarinius, ar suprato, kas yra tikroji sandorio šalis, t. y. ar sutartį jis pasirašo kaip fizinis asmuo, ar kaip įmonės atstovas, ar atsakovas nepasinaudojo ekonominiu pranašumu.Liudytojo V. P. parodymai yra subjektyvūs ir turi būti vertinami kritiškai, nes jo dabartinė darbovietė yra UAB „Joniškio grūdai“, priklausanti Litagros grupei. Teismas konstatavo, kad ieškovo parašo buvimas ant ginčo sutarties Nr. 2 patvirtina, kad ieškovas šią sutartį matė, tačiau nenurodė, kaip šią sutartį A. Š. suvokė. Dėdamas įmonės antspaudą ant sutarties, apeliantas išreiškęs valią kaip įmonės atstovas, o ne kaip fizinis asmuo. Būtent antspaudo buvimas ginčo sutartyje patvirtina tikrąją šalies valią, sudarant sutartį. Nepagrįsti teismo argumentai, kad UAB „Zapyškio paukštynas“, ŽŪB „Migonių paukštynas“ ir A. Š. buvo susiję. ŽŪB „Migonių paukštynas“ priklausė A. Š. t. y. A. Š. broliui, tačiau veiklą broliai vykdė atskirai, todėl personaliai ieškovui laiduoti už kitą juridinį asmenį nebuvo jokios logikos. 2011 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad byloje nėra 2011 m. balandžio 4 d. ieškovo patikslinto ieškinio, kurį ieškovo atstovas buvo pateikęs teismui dar 2011 m. balandžio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio metu. Teismui pareikalavus kopijos iš ieškovo atstovo, bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas toliau. Apelianto teigimu, teismas neturėjo teisės toliau tęsti bylos nagrinėjimą, kadangi buvo pažeistos bylos dalyvių procesinės teisės. Be to, byloje nėra duomenų, kad minėto procesinio dokumento nuorašai buvo išsiųsti trečiajam asmeniui ŽŪB „Migonių paukštynas“ atsiliepimui pateikti, taip pat nėra aišku, ar byloje nedingo kiti buvę dokumentai. Apelianto nuomone, byla turėjo būti nagrinėjama iš naujo. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo atstovo prašymą apklausti ekspertus dėl atliktos dokumentų ekspertizės išvadų, tokiu būdu pažeisdamas šalių rungimosi principą. Ieškovui nebuvo sudarytos galimybės išsiaiškinti svarbias aplinkybes (tokias kaip antspaudo išnykimo priežastis), turinčias reikšmės teisingai išspręsti bylą. Teismas nepagrįstai priteisė iš A. Š. 7 410 Lt žyminio mokesčio. Pareikštas ieškinys dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais yra neturtinio pobūdžio, todėl toks ieškinys apmokestinamas 500 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui 7 427,17 Lt atstovavimo išlaidų. Anot ieškovo, ši suma neatitinka teisingumo, protingumo principų ir yra nepagrįstai didelė. Atsakovas turėjo galimybę pasisamdyti advokatą ne iš Vilniaus, o iš Kauno, tokiu būdu sumažindamas išlaidas. Be to, atsakovo pateikiamuose procesiniuose dokumentuose buvo daromi tik nežymūs pakeitimai ir papildymai, nekeičiant reikalavimų esmės ir pagrindo, taigi, nereikalavo nei ypatingų pastangų, nei didelių laiko sąnaudų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. G. prašo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog jis nepasirašė laidavimo sutarties. Dėl laidavimo sutarties pasirašymo buvo susitikimas su ieškovu, jo broliu A. Š. ir jų tėvu. Vadybininkas V. P. perdavė A. Š. du laidavimo sutarties egzempliorius. A. Š. , pasirašęs sutartį, atsiuntė ją faksu bei vėliau registruotu paštu UAB „Litagros prekyba“. Tai, kad ant originalios laidavimo sutarties uždėtas UAB „Zapyškio paukštynas“ antspaudas, nieko nereiškia, nes derybos vestos su A. Š. , kaip fiziniu asmeniu, buvo susitarta, kad laidavimo sutartį pasirašys abu broliai (Audrius ir A. Š. ).Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad laidavimo sutartis sudaryta dėl suklydimo. Sutarties sudarymo aplinkybės patvirtina, kad ieškovas turėjo galimybę įvertinti visas sutarties sąlygas ir pats apsisprendė pasirašyti sutartį šalių iš anksto sutartomis sąlygomis. Ieškovas, siekdamas elgtis atidžiai ir rūpestingai, prieš pasirašydamas dėl laidavimo, turėjo galimybę ir galėjo pasikonsultuoti su teisininku ir išsiaiškinti visas aplinkybes dėl prisiimamų įsipareigojimų arba apskritai nesudaryti tokio sandorio. Sutarties tekstas yra aiškiai išdėstytas, trumpas, ieškovas nenurodo, dėl kokių konkrečių sandorių sąlygų ar pasekmių jis suklydo. Ieškovas ėmė ginčyti laidavimo sandorį tik tuomet, kai atsakovas pradėjo išieškojimą, o iki tol nereiškė atsakovui pretenzijų dėl laidavimo sandorio, nors nuo įsipareigojimų prisiėmimo praėjo pakankamai ilgas periodas. Nėra pagrindo sutiktu su ieškovo argumentais, kad laidavimo sutartis sudaryta dėl ekonominio spaudimo. A. Š. ir jo tuo metu vadovaujama UAB „Zapyškio paukštynas“ yra/buvo du atskiri asmenys, be to, bendrovės direktorius/akcininkas neatsako savo turtu už bendrovės prievoles, o bendrovė neatsako už direktoriaus ar akcininko prievoles. Argumentai, kad jeigu A. Š. nebūtų pasirašęs laidavimo sutarties, tai atsakovas nebūtų teikęs prekių, o dėl to UAB „Zapyškio paukštynas“ verslas būtų sutrikęs, nepagrįsti, nes minėtas prekes parduoda daugelis įmonių, prekių galima įsigyti iš daugelio veikiančių juridinių ar fizinių asmenų.Teismas tinkamai taikė ir/ar aiškino materialines ir procesines teisės normas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Litagros prekyba“ prašo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Laidavimo sutarčių sąlygos buvo žinomos ieškovui A. Š. ir jo broliui A. Š. . Laidavimo sutartys tarp atsakovo ir A. Š. , o taip pat tarp atsakovo ir A. Š. , buvo sudarytos, aptarus jų sudarymo priežastis atsakovo biure susitikimo metu, kuriame dalyvavo A. Š. (ŽŪB „Migonių paukštynas“ generalinis direktorius), A. Š. (UAB „Zapyškio paukštynas“ direktorius), K. Š. (A. Š. ir A. Š. tėvas), o taip pat atsakovo atstovai: A. J. ir A. M. . A. Š. , A. Š. ir K. Š. savanoriškai atvyko pas atsakovą, prašydami sutikti pateikti didelį kiekį produkcijos jų žemės ūkiui, atidedant PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminus. Ieškovas pasirašė laidavimo sutartį savanoriškai, turėjo laiko susipažinti su laidavimo sutartimi, nes ji buvo pateikta ieškovui pasirašyti atsakovo vadybininko iki sutarties pasirašymo.Apelianto teiginys, kad jis atsakovui laidavimo sutarties faksu nesiuntė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovas paaiškino, kad šią sutartį gavo faksu iš ieškovo. Tokias pat faktines aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo D. G. bei liudytojas V. P. . Atsakovo, trečiojo asmens ir liudytojo parodymai nėra nuginčyti. Faksimilinės laidavimo sutarties lapo viršuje atspausdintas fakso numeris, iš kurio siųstas faksas, sutampa su tuo, iš kurio buvo siųsta ieškovo brolio (A. Š. ) sutartis atsakovui. Tai, kad minėtas fakso numeris nepriklauso ieškovui ir UAB „Zapyškio paukštynas“ nepatvirtina, kad šio rašto ieškovas nesiuntė.Byloje yra pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti: šalys nurodytos sutarties pradžioje, kur be šalių pavadinimų nurodyti asmenų kodai. Kadangi pasirašytą laidavimo sutarties egzempliorių ieškovas atsakovui išsiuntė faksu, tai reiškia, kad sutarties originalo su ieškovo atstovo parašu atsakovas negali turėti, todėl tokio egzemplioriaus jis ir negalėjo pateikti teismui. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad laidavimo sutartis galėjo būti pasirašyta kaip pirkimo-pardavimo sutarties priedas. Atsakovo teigimu, byloje esančių įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad laidavimo sutartį A. Š. pasirašė, kaip fizinis asmuo: 1) laidavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad laiduotojas A. Š. , nurodomas jo asmens kodas, įsipareigojama atsakyti visu savo turtu, jeigu bet kuris iš skolininkų neįvykdys savo prievolių atsakovui. Sutartyje nenurodyta, kad A. Š. sutartį pasirašo kaip įmonės vadovas, nėra UAB „Zapyškio paukštynas“ rekvizitų; 2) nepagrįstas ir nelogiškas būtų aiškinimas, kad UAB „Zapyškio paukštynas“ laiduoja už savo įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Tai neatitiktų laidavimo tikslo, esmės bei sampratos (CK 6.76 str.); 3) Ieškovas ir V. P. , 2008 m. dirbęs UAB „Litagros prekyba“ vadybininku, susitiko aikštelėje prie „Megos“. Ieškovui buvo įteikti 2 laidavimo sutarčių egzemplioriai, kad A. Š. pasirašytų ir pats nuvežtų į Vilnių UAB „Litagros prekyba“; 4) apeliantas turėjo pakankamai laiko perskaityti bei įvertinti laidavimo sutartį, tą padaręs pasirašytą sutartį jis atsakovui atsiuntė faksu, o vėliau atsiuntė sutarties originalą; 5) Ekspertai nustatė, kad laidavimo sutarties kopija atitinka originalą; 6) Trečiasis asmuo D. G. paaiškino, kad derybos apie pašarų tiekimą vykdė su trimis asmenimis - broliais Š. ir jų tėvu, jie buvo skolingi už produkciją, todėl buvo pasiūlymas sudaryti laidavimo sutartis; 7) Ieškovas proceso metu keitė savo argumentus, todėl yra pagrindas teigti, jog jis vengia atsakomybės; 8) A. Š. laidavo už savo ir už savo brolio vadovaujamas bendroves, A. Š. taip pat buvo abiejų bendrovių laiduotojas. Ieškovo A. Š. atstovas šių aplinkybių neneigė.Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė sutarties aiškinimo taisyklių ir kad visi neaiškumai turėjo būti vertinami sutartį pasiūliusios šalies nenaudai ir ją priėmusios šalies naudai. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju negalima remtis CK 6.193 straipsnio nuostatomis. Ekspertizės akte konstatuota, kad laidavimo sutartį pasirašė būtent A. Š. . Ekspertizės išvada turi didesnę įrodomąją galią ir teismo nesutikimas su išvada turi būti išsamiai argumentuotas bei paaiškintas. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo išvados, nėra.Atmestini apelianto argumentai dėl jo suklydimo, sudarant laidavimo sutartį. Ieškovo A. Š. , teigiančio, kad jis suklydo, elgesį būtina vertinti, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Net jeigu jis Š. suklydo dėl neapgalvotos rizikos, kuri yra jo neatsargumo rezultatas, pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju sutarties šalies (ieškovo) suklydimo negalima pateisinti, Ieškovas turėjo nurodyti, dėl kokio esminio sandorio elemento buvo suklysta: dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, kuo faktiškai pasireiškė ieškovo suklydimas, susitariant dėl laidavimo sutarties sąlygų. Ieškovo argumentai, kad jam nebuvo išaiškintos laidavimo sutarties sudarymo pasekmės ir buvo sakoma, kad sutartis yra „tik priedas prie pirkimo - pardavimo sutarties“, „formalumas“, „nauja tvarka“, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Apeliantas yra UAB „Zapyškio paukštynas“ vadovas, vykdantis ūkio veiklą, suprantantis savo veiksmų ir elgesio pasekmes, ne pirmą kartą pasirašantis sutartis su kitais verslo subjektais, todėl jo argumentai, kad laidavimo sutartį jis sudarė dėl suklydimo, yra nepagrįsti.Atmestini apelianto argumentai dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo sudarant laidavimo sutartį. Ieškovas ne kartą tikslino ieškinį, iš pradžių teigdamas, kad laidavimo sutartis sudaryta, bet skubotai, po to savo poziciją byloje pakeitė, teigdamas, kad sutartyje ne jo parašas, prašė teismo paskirti ekspertizę, o kai ekspertas nustatė, kad sutartį pasirašė būtent A. Š. , jis teigė, kad sutarčių faksu nesiuntė, kad sutarties originale yra UAB „Zapyškio paukštynas“ antspaudas. Tai parodo, kad ieškovo pozicija prieštaringa. Nei apgaulės, nei ekonominio spaudimo atsakovo veiksmuose ieškovo atžvilgiu nebuvo. Ieškovo argumentas, kad jo įmonė buvo ekonomiškai priklausoma nuo atsakovo įmonės, todėl atsisakymas pasirašyti laidavimo sutartį ieškovo įmonei reikštų bankrotą, yra visiškai nepagrįstas. Nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad liudytojo V. P. parodymai yra subjektyvūs. Atsakovas nėra V. P. darbdavys. V. P. pasirašytinai prisiekė ir buvo įspėtas dėl atsakomybės už priesaikos sulaužymą, liudytojo parodymai aiškūs, nuoseklūs, atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, ekspertizės išvadą bei atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimus. 2011 m. balandžio 4 d. ieškovo patikslintą ieškinį atsakovas gavo ir pateikė atsiliepimą į jį. Patikslintas ieškinys taip pat buvo įteiktas ir ŽŪB „Migonių paukštynas“. 2011 m. balandžio 4 d. patikslintas ieškinys nuo pradinio ieškinio bei patikslinto ieškinio iš esmės nesiskyrė. Pats ieškovas 2011 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ar nagrinėti bylą iš naujo. Be to, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Kadangi, bylos nagrinėjimas ieškovo prašymu buvo ne kartą atidėtas, teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), teisėtai bei pagrįstai bylą nagrinėjo toliau.Pagal CPK 217 straipsnį, teismas turi teisę, bet ne pareigą, pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymai teismui nėra privalomi. 2011 m. liepos 7 d. ekspertizės akte į ieškovo klausimus yra atsakyta, o jo prašymas dėl eksperto apklausos vertintinas kaip proceso vilkinimas, todėl tokį prašymą teismas teisėtai bei pagrįstai atmetė.ŽŪB „Migonių paukštynas apie bylos nagrinėjimą“ buvo informuotas tinkamai, CPK nustatyta tvarka. Šioje byloje UAB „Litagros prekyba“ A. Š. pareiškė turtinį reikalavimą dėl skolos priteisimo ir šis reikalavimas buvo kildinamas iš jo ginčijamos laidavimo sutarties. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, yra patenkintas reikalavimas dėl skolos priteisimo, ir tai sąlygoja turtinių pasekmių laiduotojui atsiradimą.Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik už faktinio atstovavimo teismo posėdyje laiką, todėl atmetami apelianto argumentai, susiję su tuo, kad atsakovui atstovavo advokatas iš Vilniaus.Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai bei plačiai argumentavo dėl kiekvieno procesinio dokumento bei posėdžio, kiekvienos sąskaitos pagrįstumo, todėl teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinka rekomendacijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas A. Š. prašė CK 1.90 straipsnio 1 dalyje (dėl suklydimo) ir 1.91 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo) numatytais sandorių negaliojimo pagrindais pripažinti negaliojančia tarp jo ir UAB „Litagros prekyba“ 2008 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą laidavimo sutartį.

Ieškiniu (patikslintais ieškiniais) ieškovas įrodinėjo, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, apgaulės ir ekonominio spaudimo, nes: 1) jokių ūkinių ryšių tarp ŽŪB „Migonių paukštynas“ ir ieškovo nebuvę; 2) atsakovo vadybininkas V. P. ieškovui minėjęs, kad laidavimo sutartis yra tik „priedas“ prie pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos su UAB „Zapyškio paukštynas“, kurios direktorius buvo ieškovas; 3) laidavimo sutartį ieškovas pasirašęs, neskaitęs ir nesusipažinęs su jos turiniu, nepasiaiškinęs apie iš šios sutarties kylančią asmeninę atsakomybę; 4) laidavimo sutartis ieškovui buvusi pateikta tarp PVM sąskaitų – faktūrų, pasirašyta skubotai, grasinant atsakovo atstovui, jog ieškovas yra ekonomiškai priklausomas nuo pašarų tiekimo, o nepasirašius laidavimo sutarties, iš atsakovo negaus pašarų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šiuos ieškovo argumentus atmetė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sutartį pripažinti negaliojančia minėtais sandorių negaliojimo pagrindais nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. Š. pasirašyta laidavimo sutartis UAB „Litagros prekyba“ buvo gauta faksimiliniu ryšiu iš telefono Nr. 8 37 342438 (156 b. l., 1 t.), padarė išvadą, kad laidavimo sutartį A. Š. pasirašė, gavęs jos projekto originalą.

Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, kad faktinės bylos aplinkybės neįrodo, jog sutartis UAB „Litagros prekyba“ buvo gauta faksimiliniu ryšiu iš telefono Nr. 8-37 342 438, nes: 1) teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas sutartį Nr. 1 būtų siuntęs faksimiliniu ryšiu; 2) telefono numeris, iš kurio neva buvo persiųsta ginčo sutartis Nr. l, priklauso UAB „Animus mobilis“, su kuria jis neturėjo jokių kontaktų, nebuvo šios įmonės darbuotojas ar kitaip susijęs asmuo; 3) jokių duomenų, kad jis būtų pasirašęs ginčo sutartį Nr. 1 ir ją išsiuntęs, išskyrus atsakovo atstovo paaiškinimus ir suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo V. P. parodymus, nėra; 4) rašysenos ekspertai nenustatė, ar ant ginčo sutarties Nr. 1 yra A. Š. parašas; 5) pats atsakovo atstovas D. G. pripažino, kad dokumento originalo nėra, o yra tik kopija, iš kurios nustatyti, kas ją pasirašė ir kas ją siuntė, negalima.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo pasirašytą laidavimo sutartį atsakovas gavo faksimiliniu ryšiu iš ieškovo.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, jog byloje yra pateiktas laidavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, kurį pasirašė ieškovas, egzempliorius. Šis sutarties egzempliorius patvirtintas ir UAB „Zapyškio paukštynas“ antspaudu (toliau laidavimo sutartis Nr. 1) (147 b. l, 1 t.), o taip pat laidavimo sutarties nuorašas (kopija), pasirašytas ieškovo, kuriame nėra UAB „Zapyškio paukštynas“ antspaudo (toliau – laidavimo sutartis Nr. 2) (15 b. l., 1 t.).

Šioje byloje atlikęs ekspertizę, ekspertizės akte Nr. 11-1798(11) teismo ekspertas padarė išvadą, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. laidavimo sutartyje Nr. 2 (sutarties originalas b. l. 147), eilutėje „Už LAIDUOTOJĄ:“ rankraštinį įrašą „A. Š. “ parašė ir šalia pasirašė A. Š. (21 b. l., 3 t.). Tuo tarpu Ekspertizės akte Nr. 11-1516(11) pateikta išvada, kad laidavimo sutartis Nr. 1, tai yra tiriamieji rankraščio įrašai „08-29“, „A. Š. “, a. k. 37712270167“, „A. Š. “ bei parašas ties šiuo įrašu, kartu su visu spausdintu tekstu, yra laidavimo sutarties Nr. 2 kopija, išspausdinta elektrografiniu būdu (spausdintuvu ar kopijavimo aparatu), tačiau ne tiesiogiai nuo šios tirti pateiktos originalios laidavimo sutarties Nr. 2, o nuo faksimiliniu aparatu išspausdintos jos kopijos; laidavimo sutarties Nr. 1 pagaminimo procese buvo mažiausiai dar viena tarpinė kopija (11-12 b. l., 3 t.). Taigi, šie duomenys paneigia ieškovo argumentą, jog laidavimo sutarties Nr. 1 jis nepasirašė. Be to, byloje yra pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad laidavimo sutartis iš tiesų buvo gauta 2008 m. rugpjūčio 29 d. faksu Nr. 8 37 342 438 (156 b. l., 1 t.) ir kad tokios pat praktikos, kai iš pradžių laidavimo sutartis buvo siunčiama faksimiliniu ryšiu, buvo laikomasi ir laidavimo sutartį sudarant su ieškovo broliu A. Š. (76, 78-79 b. l., 3 t.), kuris buvo atsakovui siųstas tuo pačiu numeriu.

Aplinkybė, kad telefono abonentas, kurio numeris Nr. 8 37 342 438, iš kurio buvo persiųsta ginčo sutartis Nr. l, priklauso UAB „Animus mobilis“, o ne ieškovo vadovaujamai bendrovei UAB „Zapyškio paukštynas“ šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Esminę reikšmę turi tai, kad atsakovas laidavimo sutarties kopiją apskritai gavo ir ta kopija, kaip patvirtino ekspertizė, yra laidavimo sutarties Nr. 2 (147 b. l., 1 t.) kopija. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo išvada buvo padaryta vien tik trečiojo asmens paaiškinimų ir liudytojo V. P. parodymų pagrindu.

Pažymėtina, kad laidavimo sutartyje Nr. 1 yra pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo nesutikti ir su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, kad sutarties egzemplioriaus su originaliu ieškovo atstovo parašu jis negali turėti, nes pasirašytą laidavimo sutarties egzempliorių ieškovas atsakovui išsiuntė faksu: toks paaiškinimas yra akivaizdžiai logiškas.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad tai, jog atsakovas pateikė į bylą jo brolio A. Š. sudarytas sutartis su atsakovu, savaime nepatvirtina, kad jis, kaip fizinis asmuo, laidavo už ŽŪB „Migonių paukštynas“. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, su ieškovo broliu sudaryta laidavimo sutartis (76 b. l., 3 t.) patvirtina tai, kad buvo susiklosčiusi praktika, jog laidavimo sutartį laiduotojas iš pradžių atsakovui siuntė faksu (78, 79 b. l., 3 t.). Ieškovas teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pateiktų sutarčių, sudarytų su jo broliu, kopijos buvo sudarytos būtent A. Š. . Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas šių aplinkybių taipogi nepaneigė rašytiniai įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, ne kartą yra pažymėjęs, kad šalies elgesys kaip suklydimas gali būti kvalifikuojamas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Tai, ar asmuo suklydo, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu buvusią faktinę situaciją, be to, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo, o vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378, 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001, ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią, interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, 2005 m. spalio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514, ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Suklydimą, sudarant ginčijamą sandorį, ieškovas iš esmės įrodinėja tuo, kad jis manęs, jog pasirašo pirkimo – pardavimo sutarties priedą ir kad pasirašo, kaip UAB „Zapyškio paukštynas“ vadovas, o ne, kaip fizinis asmuo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad laidavimo sutartis su ieškovo parašu atsakovui buvo išsiųsta faksu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su pasirašomos sutarties tekstu, įsigilinti, suprasti kokios bus šios sutarties pasirašymo pasekmės, galėjo prašyti, ar pats padaryti sutarties kopiją ir palikti sau, kaip verslininkas jis turėjo žinoti, kas yra pirkimo - pardavimo sutarties priedai ir kas yra atskira laidavimo sutartis. Taip pat įvertinus tai, kad ieškovas laidavimo sutarties pasirašymo metu buvo UAB „Zapyškio paukštynas“ vadovas, kuriam, kaip vienasmeniam ūkio subjekto valdymo organui, keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis turėjo būti apdairus ir rūpestingas, turėjo atidžiai perskaityti sutarties tekstą, apsvarstyti visas galimas laidavimo sutarties sąlygas, jos pasirašymo pasekmes ir atsakomybę, nes, kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas pastebėjo, sutartyje nėra neaiškių ar sunkiai suprantamų sąvokų, kurios leistų neteisingai ar klaidingai ją interpretuoti.

Aplinkybę, kad ieškovas iš anksto galėjo susipažinti su laidavimo sutarties sąlygomis, patvirtina ir trečiojo asmens D. G. paaiškinimai bei liudytojo V. P. teismo posėdyje duoti parodymai.

Trečiasis asmuo D. G. paaiškino, kad derybas dėl pašarų tiekimo jis vykdė su 3 asmenimis – broliais Š. ir jų tėvu, kurie buvo skolingi už produkciją, todėl buvo pasiūlymas sudaryti laidavimo sutartis. Laidavimo forma buvo atsakovo, apsikeitimas dokumentais vyko faksu, vėliau siuntė originalus (87 b. l., 3 t.).

Liudytojas V. P. parodė, kad vasarą A. Š. jis turėjo įteikti pasirašymui laidavimo sutartį, jie susitiko aikštelėje prie „Megos“ ir jis įteikė A. Š. sutartį, pasakė, kad jis perskaitytų. Įteikė 2 laidavimo sutarčių egzempliorius, kad A. Š. pasirašytų ir pats nuvežtų į Vilnių (91 b. l., 3 t.).

Minėti įrodymai paneigia ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad D. G. savo parodymuose nepatvirtino, jog A. Š. buvo atvykęs dėl laidavimo sutarties sudarymo, kad nevyko derybos dėl laidavimo sutarties sudarymo, kad jis negalėjo iš anksto susipažinti su sutarties sąlygomis.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jis, pasirašydamas sutartį, nesuprato, jog ją pasirašo kaip fizinis asmuo. Apelianto teiginius paneigia tai, kad laidavimo sutarties projekte laiduotoju buvo nurodyta ne įmonė (CK 2.44 str. 1 d.), o būtent jis, kaip fizinis asmuo, nurodant jo asmens kodą, taip pat nebuvo nurodyta, jog jis laidavimo sutartimi atstovauja kurią nors įmonę, priešingai, sutarties projekte nurodyta, jog jis laiduoja už UAB „Zapyškio paukštynas“ ir Žemės ūkio bendrovės „Migonių paukštynas“ prievolių atsakovui tinkamą įvykdymą. Vien tik aplinkybė, kad laidavimo sutartyje Nr. 2 (sutarties originale) yra uždėtas UAB „Zapyškio paukštynas“ spaudas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta šios bendrovės vardu, nes tai prieštarautų pačios laidavimo sutarties prasmei, tikslui bei turiniui (CK 6.76 str. 1 d.), nes UAB „Zapyškio paukštynas“ negali laiduoti už save.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad rašysenos ekspertizė nustatė, jog sutarties Nr. 2 eilutėje „Laiduotojas“ rankraštinius įrašus „A. Š. a/k: (duomenys neskelbtini)“ parašė ne A. Š. .

Atsižvelgdama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog vien aplinkybė, kad laidavimo sutarties Nr. 2 viršuje laiduotojo duomenis užpildė kitas asmuo, aukščiau padarytų išvadų nepaneigia, nes ekspertizės išvada patvirtina, kad apatinėje laidavimo sutarties dalyje, eilutėje „Už LAIDUOTOJĄ:“ rankraštinį įrašą „A. Š. “ parašė ir šalia pasirašė A. Š. (21 b. l., 3 t.). Be to, faksu gautoje laidavimo sutarties kopijoje buvo nurodyti analogiški laiduotojo identifikavimo duomenys, o faksu siųstos laidavimo sutarties egzempliorių, kaip paaiškėjo šioje byloje, turėjo būtent ieškovas (11, 15 b. l., 1 t.).

Apeliantas teigia, kad ginčo sutartį Nr. 2 jis sudarė su iš anksto atsakovo nustatytomis (standartinėmis) sąlygomis, todėl visi neaiškumai, įskaitant ir sutarties pasirašymą, turėjo būti aiškinami jo, o ne atsakovo, naudai.

Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, prieš pasirašydamas ginčo sutartį, ieškovas turėjo galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis, pasitarti su teisininkais dėl jų galimų pasekmių ir apsispręsti, ar pasirašyti tokiomis sąlygomis sutartį, ar ne. Kita vertus, ieškovas, nesutikdamas su kokiomis nors laidavimo sutarties sąlygomis, turėjo teisę kreiptis į atsakovą dėl jų pakeitimo, tačiau duomenų, kad tai buvo padaryta, byloje nėra. Be to, laidavimo sutartyje buvo sutarta, kad po to, kai laiduotojas registruotu laišku pasirašytinai atsiųs LITAGRAI pranešimą apie laidavimo sustabdymą, LAIDUOTOJAS nebebus atsakingas už tas SKOLININKŲ prievoles, kurios atsiras (t. y. bus naujai parduotos prekės) po pranešimo įteikimo LITAGRAI dienos (147 b. l., 1 t.). Byloje nėra įrodymų, jog ir toks pranešimas būtų buvęs siųstas. Priešingai, jokių pretenzijų, nesutikimų dėl ginčo laidavimo sutarties ieškovas atsakovui nereiškė iki 2010 m. vasario 22 d., kai buvo pareikštas ieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. laidavimo sutarties tarp jo ir atsakovo sudarymo fakto ieškovas neginčijo ir reikšdamas prieštaravimus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. preliminaraus sprendimo (56-57 b. l. 2 t).

Kalbant apie CK 1.90 straipsnio taikymą, t. y. ginčijant sandorį, kaip sudarytą dėl apgaulės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008 ir kt.).

Kaip jau minėta šioje nutartyje, ieškovas neįrodė, jog atsakovas tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių laidavimo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių susipažinti su laidavimo sutarties sąlygomis, pasikonsultuoti su teisininkais ir galutinai apsispręsti, ar pasirašyti ją.

Taigi, ieškovas privalo vykdyti laidavimo sutartį joje sutartomis sąlygomis, nes ši sutartis jam turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl ekonominio spaudimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas UAB „Litagros prekyba“ yra vienintelis Lietuvoje pašarų tiekėjas ir nutraukus verslo santykius su UAB „Litagros prekyba“, nebebus tiekiami pašarai ir verslas žlugs. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės apeliantas neįrodė ir teikdamas apeliacinį skundą. Nors D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutraukus pašarų tiekimą, per 3 dienas gali išdvėsti visi paukščiai (87 b. l., 3 t.), tačiau jis taip pat paaiškino, jog nutraukus pašarų tiekimą, įmonė gali kreiptis į kitą tiekėją ir, anot jo, susitarti galima net per vieną dieną (88 b. l., 3 t.). Tai, kad tuo metu be atsakovo pašarus teikdavo ir kitos bendrovės, patvirtino ir liudytojas V. P. (92 b. l., 3 t.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas apskritai neįrodė, jog atsakovas būtų grasinęs, daręs kokį nors ekonominį spaudimą. Priešingai, bylos duomenys įrodo, kad dėl laidavimo sutarties su ieškovu vyko derybos, jam buvo duota laiko apsispręsti dėl šio sandorio sudarymo (nesudarymo).

Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra pagrindas sutikti su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą teiginiu, kad apelianto argumentų dėl laidavimo sutarties sudarymo dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo nepagrįstumą įrodo ir prieštaringi jo ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose išdėstyti argumentai. Kaip antai, ieškinyje prieštaravo ieškovas pats savo teiginiams, teigdamas, kad laidavimo sutartis buvo pasirašyta skubiai, jos neperskaičius, bet taip pat teigdamas, kad jis suprato, ir įvertino kylančią jo įmonei grėsmę laidavimo sutarties nepasirašymo atveju, todėl buvo priverstas pasirašyti ginčijamą sutartį. Be to, ieškovas A. Š. ne kartą tikslino ieškinį, iš pradžių teigdamas, kad laidavimo sutartis sudaryta, bet skubotai, jos neperskaičius (pirminis ieškinys), po to savo poziciją byloje pakeitė, teigdamas, kad sutartyje ne jo parašas, prašė teismo paskirti ekspertizę. Esant tokiam nenuoseklumui ieškovo teiginiuose, jo paaiškinimai, pateikti tiek raštu, tiek žodžiu, turi būti vertinami kritiškai. Tuo tarpu liudytojo V. P. ir trečiojo asmens D. G. paaiškinimai yra pakankamai aiškūs, nuoseklūs, atitinka byloje surinktus rašytinius įrodymus, ekspertizės išvadą, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Vien tuo pagrindu, kad liudytojas V. P. yra UAB „Joniškio grūdai“, priklausančio Litagros grupei, darbuotojas, negalima spręsti, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Priešingai, šios civilinės bylos baigtimi yra suinteresuotas ieškovas, nes būtent jo ieškinio pagrindu buvo iškelta civilinė byla.

Dėl laidavimo sutarties suklastojimo

Kaip jau minėta šioje nutartyje, ekspertizės akte Nr. 11-1798(11) buvo padaryta išvada, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. laidavimo sutartyje Nr. 2 (sutarties originalas b. l. 147), eilutėje „Už LAIDUOTOJĄ:“ rankraštinį įrašą „A. Š. “ parašė ir šalia pasirašė A. Š. (21 b. l., 3 t.). Ekspertizės akte Nr. 11-1516(11) buvo pateikta išvada, kad laidavimo sutartis Nr. 1, tai yra tiriamieji rankraščio įrašai „08-29“, „A. Š. “, a. k. (duomenys neskelbtini)“, „A. Š. “ bei parašas ties šiuo įrašu, kartu su visu spausdintu tekstu, yra laidavimo sutarties Nr. 2 kopija, išspausdinta elektrografiniu būdu (spausdintuvu ar kopijavimo aparatu), tačiau ne tiesiogiai nuo šios tirti pateiktos originalios laidavimo sutarties Nr. 2, o nuo faksimiliniu aparatu išspausdintos jos kopijos; laidavimo sutarties Nr. 1 pagaminimo procese buvo mažiausiai dar viena tarpinė kopija (11-12 b. l., 3 t.). Šias išvados pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą atmesti ieškovo A. Š. patikslintame ieškinyje išdėstytus teiginius, kad laidavimo sutartį pasirašė galbūt ne jis, o kitas asmuo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas sutartį turėjo matyti ir su ja susipažinti, ir tai patvirtina ir A. Š. pirminio ieškinio argumentai, pagal kuriuos jis sutartį pasirašyti buvęs priverstas, bei ieškovo prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, kuriose jis neteigė, kad laidavimo sutarties nepasirašė, o prašė ieškinį atmesti vien tuo pagrindu, kad reikalavimas pirmiausia nebuvo nukreiptas pagrindiniam skolininkui (56-57 b. l., 2 t.), taip pat ir tai, kad ant sutarties originalo esantį UAB „Zapyškio paukštynas“ antspaudą turėjo tik ieškovas, kaip įmonės vadovas.

Ieškovo teiginį, jog jis nieko bendro neturi su ŽŪB „Migonių paukštynas“, pirmosios instancijos teismas atmetė, nustatęs, kad ieškovas laidavo už savo ir už savo brolio vadovaujamas bendroves, o A. Š. taip pat buvo abiejų bendrovių laiduotojas (78 b. l., 3 t.). Apeliantas su tokiais teismo argumentais nesutinka ir teigia, kad veiklą jis su broliu vykdė atskirai, todėl personaliai laiduoti už kitą juridinį asmenį nebuvo jokios logikos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kiekvienas asmuo yra laisvas sudaryti sandorius (6.156 str. 1 d.), o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laidavimo sutartį pasirašė būtent ieškovas, aplinkybė, kokie santykiai ieškovą sieja su įmonėmis, už kuriuos jis laiduoja, neturi esminės reikšmės, nes kiekvienas asmuo savo sudarytas sutartis privalo vykdyti (CK 6.200 str. 1 d.), tuo labiau, kad šiuo atveju laidavimo sutartis nebuvo nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į tai, kad pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ieškinyje (patikslintuose ieškiniuose) nurodytais pagrindais nėra, taip pat į tai, kad nesutikimo su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria pasisakyta dėl preliminaraus sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, argumentų ieškovas savo apeliaciniame skunde atskirai nenurodo, teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo atskirai nepasisako.

Dėl procesinių pažeidimų

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad 2011 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu teismas pastebėjo, jog byloje nėra 2011 m. balandžio 4 d. ieškovo patikslinto ieškinio, kurį ieškovo atstovas buvo pateikęs teismui dar 2011 m. balandžio 8 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau teismui iš ieškovo atstovo pareikalavus kopijos, bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas toliau. Apelianto teigimu, teismas neturėjo teisės toliau tęsti bylos nagrinėjimą, kadangi buvo pažeistos bylos dalyvių procesinės teisės. Be to, byloje nėra duomenų, kad patikslinto ieškinio nuorašai buvo išsiųsti trečiajam asmeniui ŽŪB „Migonių paukštynas“ atsiliepimui pateikti, taip pat nėra aišku, ar byloje nedingo kiti buvę dokumentai. Apelianto nuomone, byla turėjo būti nagrinėjama iš naujo.

Atsižvelgdama į šį ieškovo apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas UAB „Litagros prekyba“ savo atsiliepime į patikslintą ieškinį (177 b. l., 1 t.) pats patvirtino, jog 2011 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu jis gavo ieškovo patikslintą ieškinį ir išdėstė savo poziciją dėl šio patikslinto ieškinio. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2011 m. balandžio 4 d. patikslintas ieškinys buvo įteiktas trečiajam asmeniui Žemės ūkio bendrovei „Migonių paukštynas“, tačiau trečiasis asmuo apeliacinio skundo nėra padavęs ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo neginčija, taigi apie savo procesinių teisių pažeidimą nenurodo. Pažymėtina, kad prašymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą ar atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės dėl minėtų priežasčių ieškovas neteikė ir pats. Todėl iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą vien formaliais pagrindais naikinti negalima (CPK 328 str.).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas šalių rungimosi principą, nepagrįstai atmetė jo atstovo prašymą apklausti ekspertus dėl atliktos dokumentų ekspertizės išvadų, tokiu būdu jam nebuvę sudarytos galimybės išsiaiškinti svarbias aplinkybes (tokias, kaip antspaudo išnykimo priežastis), turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigos pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu, civilinio proceso teisės normos teismui nenustato (CPK 217 str. 2 d.). 2011 m. liepos 7 d. ekspertizės akte yra nurodyta, kad „nustatyti, ar antspaudas „UAB Zapyškio paukštynas“ faksogramoje, nuo kurios kopijuota laidavimo sutartis Nr. 1, buvo pašalintas kompiuterinių programų pagalba, ar originale, t. y. laidavimo sutartyje Nr. 2, jis buvo atspaustas po to, kai buvo išsiųsta faksograma, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių“ (12 b. l., 3 t.). Taigi, pats ekspertizės akto turinys ir jo išvada įrodo, kad nustatyti antspaudo išnykimo priežasčių ekspertas negali, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pasinaudoti įstatymo nustatyta teise pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintu žodžiu.

Dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto žyminio mokesčio dydžiu. Jo teigimu, ieškovo pareikštas ieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra neturtinio pobūdžio, todėl turi būti apmokestintas 500 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovas, reikšdamas pradinį ieškinį, sumokėjo 131 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti (10-12 b. l., 1 t.). Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį - 7321 Lt (75 b. l., 1 t.). Ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumo, 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą (78 b. l., 1 t.). Ieškovas apskundė šią teismo nutartį 2010 m. lapkričio 15 d. atskiruoju skundu (80-83 b. l., 1 t.). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šį atskirąjį skundą, 2010 m. sausio 5 d. nutartimi atskirąjį skundą patenkino: panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį ir atidėjo ieškovui 7321 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (84-85 b. l., 1 t.). Ši teismo nutartis atskiruoju skundu nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartyje mažesnė žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas atidėtas, nustatyta dėl to, jog A. Š. pateikiant ieškinį, buvo nurodyta netiksli ieškinio suma, todėl, anot teismo, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti iš ieškovo iš viso 7 410 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dėl įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo pasisakyti nebegali, nes šia teise ieškovas turėjo pasinaudoti įstatyme nustatyta tvarka, o ieškovas atskiruoju skundu neginčijo minėtos nutarties tuo pagrindu, kad jo pareikštas ieškinys yra neturtinio pobūdžio, todėl įsiteisėjusi teismo nutartis jam yra privaloma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovo valstybei 7 410 Lt žyminio mokesčio priteisė pagrįstai.

Apeliantas taip pat ginčija sprendimo dalį, kuria iš jo atsakovui priteista 7 427,17 Lt atstovavimo išlaidų. Apelianto teigimu, ši suma neatitinka teisingumo, protingumo principų ir yra nepagrįstai didelė, be to, atsakovas turėjęs galimybę pasisamdyti advokatą ne iš Vilniaus, o iš Kauno, tokiu būdu sumažindamas išlaidas. Taip pat pažymi, kad atsakovo pateikiamuose procesiniuose dokumentuose buvo daromi tik nežymūs pakeitimai ir papildymai, nekeičiant reikalavimų esmės ir pagrindo, tai nereikalavo nei ypatingų pastangų, nei didelių laiko sąnaudų.

Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pirmosios instancijos teismas nustatė, atsižvelgęs į tai, kiek ir kokio pobūdžio procesinių dokumentų buvo paruošta, kiek laiko atsakovui atstovavo advokatas ir advokato padėjėjas teismo posėdžiuose, taip pat vadovavosi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (111-113 b. l., 3 t.). Todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas iš ieškovo atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurios neatitinka teisingumo, protingumo principų ir yra nepagrįstai didelės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atstovavimo išlaidas, nevertino išlaidų, susijusių su advokato važiavimu į teismo posėdį, taip pat nepriteisė už atsiliepimo į antrą patikslintą ieškinį parengimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, netenkinamas jo prašymas priteisti jam iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Kadangi trečiasis asmuo D. G. nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija jo prašymo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas netenkina (CPK 93 str., 96 str.).

UAB „Litagros prekyba“ prašo iš ieškovo priteisti 1645,60 Lt išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (158-159 b. l., 3 t.) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (160, 161 b. l., 3 t.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, sprendžia, jog iš ieškovo A. Š. atsakovui UAB „Litagros prekyba“ yra pagrindas priteisti 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą (CPK 93, 96 str.).

Ieškovas už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 250 Lt žyminio mokesčio (131 b. l., 3 t.). Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi 250 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas atidėtą žyminio mokesčio dalį - 250 Lt priteisti iš ieškovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovui UAB „Litagros prekyba“ 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. Š. 250 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjai Alė BukavinienėDanguolė MartinavičienėDonatas Šernas