Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. T., ieškovės atstovei advokatei V. Š., atsakovei L. K., atsakovės atstovui advokatui J. B., trečiajam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. T. ieškinį atsakovei L. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – A. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškovė bei O. K. gyveno kartu nuo 2015 metų vidurio iki O. K. mirties. Pora gyveno mirusiajam priklausiusiame name (duomenys neskelbtini). Namą (duomenys neskelbtini) O. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise pagal 2000-11-13 pirkimo-pardavimo sutartį.

3. Ieškovė žinojo ir tai, kad O. K. buvo sudaręs santuoką su atsakove, tačiau nuo 1998 metų sutuoktiniai kartu negyveno. Ieškovė nustatė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės ir O. K. santuoka buvo nutraukta, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini).

4. Mirusiojo O. K. turto paveldėjimo procese ieškovė sužinojo, kad į mirusiojo turtą pretenduoja ir atsakovė L. K. Atsakovė teisę į palikimą grindžia tuo, jog nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas atsakovės ir O. K. santuokos metu, todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

6. Ieškovės įsitikinimu atsakovė nepagrįstai pretenduoja į palikimą, nes ištuokos byloje buvo nustatyta, kad 2 metus iki ištuokos atsakovė su O. K. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, atsakovė ieškinį dėl ištuokos pripažino. Ištuokos šalių gyvenimą skyrium patvirtina 2000-03-27 O. K. kreipimasis į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl bendravimo su A. K. tvarkos nustatymo. Be to, už ginčo turtą buvo sumokėtos asmeninės O. K. lėšos. Atsakovė prie ginčo turto įsigijimo neprisidėjo, šiuo turtu nesirūpino. Ginčo namo pagerinimus po turto įsigijimo atliko tik O. K. Namų valdos įsigijimo bei šio turto valdymo aplinkybės patvirtina, jog ginčo turtas yra asmeninė O. K. nuosavybė, atsakovė į šį turtą pretenduoja nepagrįstai. Ieškovė prašė teismo ieškinį patenkinti ir pripažinti žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), asmenine O. K. nuosavybe.

8. Kadangi ginčo namas buvo įgytas santuokos metu, ieškovė nepagrįstai prašo šį turtą pripažinti asmenine O. K. nuosavybe. Kadangi O. K. niekada neginčijo aplinkybės dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs ir tai taip pat yra pagrindu atmesti ieškinį.

9. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė M. T. ieškinį palaikė. Ieškovė nurodė, kad atsakovė ieškinį grindžia tik formalia aplinkybe, tai yra ištuokos įregistravimo faktu po ginčo turto įgijimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, jog atsakovė rūpinosi ginčo turtu. Ieškovė su O. K. gyveno 3 metus, tačiau per šį laikotarpį atsakovė nebuvo atvykusi į Klaipėdą apsigyventi O. K. priklausančiame name, ginčo name nėra jokių atsakovei priklausančių asmeninių daiktų. Trečiasis asmuo A. K. su savo tėvu atvyko pasimatyti tik prieš O. K. mirtį, kas patvirtina, jog nei su atsakove, nei su sūnumi O. K. artimesnių ryšių nepalaikė. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė prašė teismo ieškinį atmesti.

10. Ieškovės atstovė advokatė V. Š. ieškovės reikalavimus taip pat palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

14. Pagal formuojamą teismų praktiką turto bendrumo nepaneigus, turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-342/2014). Taigi ieškovė nagrinėjamoje byloje turėjo paneigti turto bendrumo prezumpciją, o atsakovė priešingai – tai pagrįsti.

15. Teismas atsižvelgia į tai, jog nagrinėjamoje byloje atsakovės ir O. K. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimu. Šalių ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo, jog santuokos nutraukimo metu galiojo Santuokos ir šeimos kodekso normos. Šio kodekso 40 straipsnyje buvo nustatyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose. To paties kodekso 21 straipsnyje buvo nustatyta, jog turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

16. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad Civilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001-07-01. To paties įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas buvo įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo.

17. Taigi nurodytų įstatymų analizė leidžia padaryti išvadą, jog O. K. turto teisiniam režimui įvertinti taikomos dabar galiojančio Civilinio kodekso normos. Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad turtas gali būti pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe, jeigu turtas įgytas už asmenines lėšas, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

18. Akivaizdu tai, kad atsakovės ir O. K. ištuokos metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis ribojo turto įgijimą sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise ir įtvirtino prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi dabar galiojantis Civilinis kodeksas pakeitė asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamo turto teisinį režimą, nustatė daugiau juridinių faktų, kuriems esant turtas gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Teismas įvertina ir tai, kad faktas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovė M. T. nagrinėjamoje byloje teisėtai vadovaujasi CK 3.89 straipsniu siekiant įrodyti, jog ginčo dalyką sudarantis žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė O. K. nuosavybė.

19. Ieškovė M. T. byloje įrodinėja tai, kad atsakovė L. K. ir O. K. nuo 1998 metų kartu negyveno ir ginčo turtas buvo įgytas tik O. K. iniciatyva ir tik jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, turtas buvo įgytas tik už asmenines O. K. lėšas.

20. Teismas, spręsdamas dėl nurodytų bylos aplinkybių, atsižvelgia į (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Nurodytame teismo sprendime konstatuojama, kad atsakovė L. K. į teismo posėdį neatvyko bei parašė pareiškimą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovė sutiko su santuokos nutraukimu. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi O. K. paaiškinimais, jog nuo 1998 metų šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda, šeimyninių santykių nepalaiko. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad šalių santuokos išsaugoti nėra galimybės ir tikslinga ją nutraukti. Akivaizdu, kad atsakovė nurodyto teismo sprendimo neskundė ir jis yra įsiteisėjęs. Taigi (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu konstatuota, jog atsakovė su O. K. nuo 1998 metų kartu negyveno, bendro ūkio nevedė ir nuo 1998 metų šalys bendrų turtinių interesų nebeturėjo. Dėl to nurodytas teismo sprendimas patvirtina ieškovės nuostatas, jog nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje O. K. įgijo asmeniniams poreikiams patenkinti, tai yra gyventi atskirai nuo atsakovės.

21. Teismas įvertina ir tai, kad byloje yra pateiktas 2000-03-27 O. K. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Šiame prašyme nurodyta, kad O. K. atsakovė L. K. trukdo matytis su sūnumi ir O. K. prašė valstybinės institucijos pagalbos padėti jam įgyvendinti teisę matytis su sūnumi. Prašyme taip pat konstatuojama, jog O. K. nuo 1998 metų gegužės mėnesio su atsakove kartu negyvena. Byloje taip pat pateiktas 2000-05-02 Vaiko teisių apsaugos tarnybos pranešimas, adresuotas atsakovei, kad ji kviečiama pokalbiui dėl O. K. bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Šių bylos dokumentų atsakovė neginčijo. Taigi nagrinėjamoje byloje pateiktas O. K. prašymas Vaiko teisių apsaugos tarnybai, šios institucijos pranešimas patvirtina, jog ištuokos metu atsakovė ir O. K. kartu negyveno, konfliktavo dėl vaiko ir jokių santuokinių ryšių ištuokos šalys nebepalaikė.

22. Ieškovė byloje įrodinėja ir tai, kad ginčo turtui įgyti buvo panaudotos tik O. K. asmeninės lėšos. Teismas atsižvelgia į 2000-11-13 ginčo namo pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas, jog sutarties sudarymo metu O. K. sumokėjo pardavėjai V. M. 108 000 Lt, o 252 000 Lt įsipareigojo sumokėti bankui suteikus paskolą ir įkeitus nupirktą turtą.

23. Dėl asmeninių lėšų panaudojimo ginčo turtui įsigyti svarbus atsakovės L. K. pripažinimas, jog ji nepanaudojo jokių asmenių lėšų ginčo turtui įgyti.

24. Dovanojimo sutartys, sudarytos su S. K., patvirtina, jog O. K. buvo padovanota prieš ginčo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą 45 000 Lt. Lėšų dovanojimo sutartyse nėra nurodyta, kad lėšos dovanojamos ir atsakovei.

25. Akivaizdu tai, kad O. K. turto ir pajamų deklaracijoje už 2011 metus patvirtino apie 313 000 Lt paskolų gavimą iš I. Š., V. S., R. Š., L. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“. Deklaracijos duomenų tikrumą patvirtina byloje pateiktos paskolų sutartys. Akivaizdu tai, kad paskolos sutartys buvo sudarytos 2000 metų lapkričio, gruodžio mėnesiais, tai yra jau nutraukus O. K. sudarytą santuoką. Be to, paskolos buvo grąžintos 2001, 2002 metais ir paskolas grąžino O. K. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji būtų panaudojusi lėšas paskoloms už nekilnojamąjį turtą grąžinti. Taigi ginčo turto įgijimo aplinkybės patvirtina, jog O. K. ginčo turtą įgijo asmeninėn nuosavybėn.

26. Teismas nagrinėjamoje byloje taip pat turėjo nustatyti, ar O. K. ir atsakovė bendrai naudojosi ginčo turtu, valdė šį turtą, ar ginčo turtu buvo tenkinami tik O. K. asmeniniai interesai. AB „Klaipėdos vanduo“ 2006-11-21 pažymoje nurodyta, kad statytojas O. K. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prijungimo prie bendrų tinklų darbus. UAB „IBB“ pažymoje nurodyta, kad šie darbai kainavo 8 430 Lt. Byloje nėra ginčo, kad šiuos darbus užsakė bei juos apmokėjo O. K.

27. 2001-06-01 dujotiekio ir šildymo sistemų montavimo darbų sutartis su AB „Klaipėdos Ugnė“ patvirtina, kad O. K. asmeninėmis lėšomis buvo atlikti dujotiekio ir šildymo sistemų atnaujinimo darbai.

28. Sutartis su UAB „Klaipėdos Keliai“ patvirtina, jog O. K. lėšomis buvo atlikti ginčo namo įvažiavimo pagerinimo darbai.

29. 2006-09-05 rangos sutartis su UAB „EKO – LR“ patvirtina, jog O. K. panaudojo asmenines lėšas tvorai įrengti.

30. 2006-09-12 rangos sutartis su UAB „Vakarų Ryterna“ patvirtina, jog O. K. panaudojo asmenines lėšas vartams į namo kiemą įrengti.

31. O. K. paruoštoje suvestinėje patvirtinama, kad jis panaudojo lėšas namo teritorijai apželdinti, baseinui įrengti, laiptams pastatyti.

32. Atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelės patvirtina, jog nuo 2001 iki 2007 metų už ginčo namo gyventojui suteiktas komunalines paslaugas mokėjo tik O. K.

33. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, jog ginčo namu rūpinosi, jį išlaikė bei remontavo tik O. K. Tai taip pat leidžia padaryti išvadą, jog ginčo namą valdė bei naudojo tik O. K., kad turtu buvo tenkinami tik O. K. asmeniniai interesai.

34. Teismas nesivadovauja atsakovės L. K. nuostata, jog turto įgijimas iki ištuokos įregistravimo įrodo bendrąją sutuoktinių nuosavybę. Byloje pateikti įrodymai apie atsakovės gyvenimą skyrium nuo 1998 metų, apie atsakovės ir O. K. konfliktinius santykius dėl bendravimo su vaiku, duomenys apie O. K. asmeninių lėšų panaudojimą ginčo turtui įgyti, visos šios aplinkybės paneigia ginčo turto įgijimą sutuoktinių nuosavybės teise. Taigi atsakovės atsikirtimai į ieškinį formaliu pagrindu, tai yra ištuokos įregistravimo momentu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės neįrodo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

35. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo aplinkybes apie ginčo turto panaudojimą, valdymą ir atsakovės poreikiams patenkinti. Teismo posėdyje atsakovė pripažino, kad ji ginčo namu naudojosi tik ieškovo sutikimu, raktų nuo ginčo namo ji nuolat neturėjo. Atsakovė pripažino, jog ji nedalyvavo priimant sprendimus dėl namo remonto, pagerinimų darbų atlikimo. Trečiasis asmuo A. K. teismui paaiškino, kad pas tėvą vykdavo vienas ir su mama ginčo name jis nėra buvęs. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ginčo namu nesinaudojo ir ginčo turtas tenkino tik O. K. asmeninius interesus, ginčo turtas yra tik O. K. nuosavybė.

36. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovės atsikirtimus pagrindžia byloje pateikta 2001-10-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Atsižvelgtina į tai, kad nurodyta nutartis patvirtina O. K. nesutikimą su tuo, jog ginčo namui įkeisti būtinas atsakovės sutikimas. Nuo prašymo įregistruoti hipoteką ginčo turtui pateikimo O. K. nuosekliai įrodinėjo, kad ginčo namas yra tik jo asmeninė nuosavybė. Akivaizdu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nenustatė aplinkybės, jog ginčo turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Nurodytas teismas konstatavo, jog asmeninė O. K. nuosavybė turi būti įrodinėjama atskiroje civilinėje byloje, kad hipotekos teisėjas nesprendžia klausimų dėl asmeninės nuosavybės nustatymo. Taigi 2001-10-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra patvirtinimas, jog O. K. nesutiko su aplinkybe, kad ginčo turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Bylos medžiaga patvirtina, jog O. K., sužinojęs apie kliūtis įkeisti ginčo namą, atsisakė turto įkeitimo ir už ginčo namą sumokėjo iš darbdavio gautomis asmeninėmis lėšomis. Dėl to nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atsakovės atsikirtimų nepatvirtina.

37. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį šį terminą ieškovei praleidus be svarbios priežasties. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, jog ieškinio senatis prasideda nuo asmens sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos. Atsakovė ieškinio senatį skaičiuoja nuo 2001-01-03, kai teismo nutartimi buvo netenkintas O. K. prašymas įregistruoti hipoteką perkamam namui. Akivaizdu tai, kad 2001-01-03 teismo nutartimi buvo apribota O. K. teisė vienasmeniškai įkeisti ginčo namą, tačiau tuo neapribota galimybė turtą įsigyti. Negavęs kredito iš banko, O. K. skolinosi lėšas iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad tarp O. K. ir atsakovės būtų kilę nesutarimų dėl ginčo namo. Taigi nenustatyta aplinkybių, kad ginčo namo įgijimo procese buvo pažeistos O. K. teisės į gyvenamąjį namą. Tarp O. K. ir atsakovės nekilo ginčų ir dėl buto Vilniuje, nors šis butas yra O. K. nuosavybė ir jis šiame bute nuo 1998 metų negyveno, juo naudojasi atsakovė ir trečiasis asmuo. Taigi O. K. siekė turtinius klausimus spręsti taikiu būdu, O. K. atsakovė netrukdė naudotis ginčo namu, todėl O. K. teisės į ginčo turtą nebuvo pažeistos. Akivaizdu, kad ginčas dėl O. K. nuosavybės teisės į ginčo turtą atsirado tik po O. K. mirties, kai į ginčo turtą pradėjo pretenduoti atsakovė ir trečiasis asmuo. Dėl to galima padaryti išvadą, jog ieškinio senatis prasidėjo tik nuo O. K. mirties ir ji nėra praleista.

38. Dėl nurodytų bylos aplinkybių teismas konstatuoja, jog ieškovė įrodė, kad ginčo turtas buvo įgytas už asmenines O. K. lėšas, turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl yra pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

39. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis), tai yra 300 Eur žyminio mokesčio, 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi nuo 1 697 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, šios lėšos priteisiamos iš atsakovės valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 900 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis).

40. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tikslinga panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į turtą, paveldimą po O. K. mirties (Civilinio proceso kodekso 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti ir pripažinti O. K. a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei M. T. iš atsakovės L. K. 338 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, 900 Eur ieškovės atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės L. K. 1 697 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, tai yra draudimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į turtą, atsiradusį po O. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.