Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. P., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolis G. P. 2023 m. balandžio 7 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui (b.l. 1-3, t. I). Antstolis nurodo, kad 2023 m. ko 30 d. gavus iš išieškotojo patikslinimą bei paaiškėjus, kad visas skolos išieškojimas yra sustabdytas, antstolis atšaukė 2023 m. kovo 30 d. nurodymą nurašyti lėšas nuo skolininko banko sąskaitų; šiai dienai skolininko banko sąskaitų areštas nėra taikomas. Antstolis pažymi, kad vykdomoji byla yra laikinai sustabdyta ir bet kada gali būti išieškojimas atnaujintas, todėl nėra pagrindo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Antstolis nurodo vykdymo išlaidas paskaičiavęs skolininkui įstatyme nustatyta tvarka, tačiau skolininkas turi tikslą išvengti vykdomosios bylos vykdymo išlaidų mokėjimo, kadangi su išieškotoju susitarė dėl skolos atidėjimo/išdėstymo su sąlyga, kad iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliams visų vykdomjų bylų vykdymo išlaidas. Antstolis pažymi, kad skolininko pateikti duomenis apie išlaikomus du npilnamečius vaikus nėra pagrindas mažinti vykdymo išlaidas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. R. 2023 m. gegužės 25 d. pareiškimą, kuriame reikalaujama įpareigoti antstolį nutraukti bylą.

Motyvuojamoji dalis

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo ir antstolio patvarkymo argumentų turinį, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso tvarka, dėl ko šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

7. Skundas netenkinamas.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde antstolio veiksmų neteisėtumą grindžia iš esmės remdamasis trimis prielaidomis. Pirma, vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas vykdyti. Antra, vykdymo veiksmai privalėjo būti sustabdyti. Trečia, antstolis neturi teisės į vykdymo išlaidas, nes nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepagrįstai nesustabdė vykdymo veiksmų.

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo

9. Vadovaujantis CPK 587 straipsnio 10 punktu vykdomaisiais dokumentais yra laikomi institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turi patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas akivaizdžių kliūčių sąrašas nėra baigtinis, kas reiškia, kad antstolis kiekvienu individualiu atveju turi teisę vertinti, ar konkreti aplinkybė nėra laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

10. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 106 straipsnyje kaip vienas iš mokestinių nepriemokų išieškojimo būdų yra numatytas mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto, kurį vykdo antstoliai CPK nustatyta tvarka (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas). MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė savo iniciatyva nepradėti nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų. Teismas pažymi, kad MAĮ tiesiogiai neįtvirtina skundo dėl mokesčių administratoriaus priimto sprendimo padavimo kaip pagrindo atsisakyti pradėti vykdomąją bylą, tačiau MAĮ nuostatos šią aplinkybę įtvirtina kaip vykdymo veiksmų privalomąjį stabdymo pagrindą (MAĮ 110 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas iš teisinio reglamentavimo, aptarto teismo nutarties 9-10 punktuose, daro nagrinėjamam ginčui aktualią išvadą, kad tiesiogiai įstatyme kaip akivaizdi kliūtis priimti vykdyti mokesčių administratoriaus išduotą vykdomąjį dokumentą nėra įtvirtitas skundo dėl mokesčių administratoriaus išduoto vykdomojo dokumento padavimas. Be to, teismas, įvertinęs tai, kad MAĮ nuostatose yra įtvirtinta, jog skundo dėl mokesčių administratoriaus vykdomojo dokumento padavimas yra laikomas privalomuoju vykdomosios bylos, pradėtos pagal skundžiamą vykdomąjį dokumentą, stabdymo pagrindu, daro išvadą, kad vien skundo padavimas pats savaime nėra laikomas akivaizdžia kliūtimi priimti vykdyti skundžiamą vykdomąjį dokumentą (priešingai nei skunde teigia skolininkas).

12. Teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nustatė, kad išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. lapkričio 16 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo nusprendė išieškoti į biudžetą iš skolininko A. R. 26 777,66 Eur mokestinę nepriemoką (vykd. b.l. 57-65). Išieškotoja 2022 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į antstolį G. P. su prašymu „Dėl vykdomojo dokumento pateikimo“, kuriuo prašė priimti vykdyti minėtą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (vykd. b.l. 56). Antstolis G. P. 2022 m. gruodžio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą (vykd. b.l. 55).

13. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (senas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), iškelta pagal pareiškėjo A. R. 2022 m. gruodžio 23 d. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Iš bylos eigos matyti, kad minėtas skundas teisme buvo priimtas 2022 m. gruodžio 27 d., atnaujinus pareiškėjui terminą skundui paduoti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

14. Taigi, teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą bei administracinės bylos, pradėtos pagal skolininko skundą dėl vykdomojo dokumento, eigą, sprendžia, kad tuo metu, kai antstolis G. P. 2022 m. gruodžio 23 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojos vykdomąjį dokumentą, nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių, trukdžiusių vykdomąjį dokumentą priimti.

15. Tuo tarpu skolininko nurodoma aplinkybė (skundo padavimas) nepatenka į akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdyti mokesčių administratoriaus vykdomąjį dokumentą, sampratą (plačiau žr. teismo nutarties 10 punktą). Be to, antstoliui 2022 m. gruodžio 23 d. priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, pareiškėjo skundas teisme dėl minėto vykdomojo dokumento apskritai dar nebuvo priimtas.

16. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo nutarties 9-15 punktus), pareiškėjo argumentai dėl vykdomojo dokumento neteisėto priėmimo vykdyti kartu su reikalavimu grąžinti išieškotojui vykdomąjį dokumentą atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl vykdymo veiksmų nesustabdymo teisėtumo

17. Vadovaujantis MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas sustabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, tačiau tai nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, įvardintas MAĮ 95 straipsnyje.

18. Vadovaujantis CPK 628 straipsnio 2 dalimi sustabdžius vykdomąją bylą antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. gruodžio 27 d. buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl mokesčių administratoriaus vykdomojo dokumento (plačiau žr. teismo nutarties 13 punktą).

20. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 27 d. tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus kilo mokestinis ginčas teisme dėl vykdomojo dokumento teisėtumo, kas reiškia, kad vykdomoji byla, pradėta minėto vykdomojo dokumeto pagrindu, 2022 m. gruodžio 27 d. turėjo būti privalomai stabdoma vadovaujantis MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi ir jokie vykdymo veiksmai skolininko atžvilgiu nebegalėjo būti atliekami, išskyrus skolininko turto paiešką bei areštą.

21. Tuo tarpu iš vykdomosios bylos eigos matyti, kad antstolis vykdomąją bylą visoje apimtyje sustabdė tik 2023 m. kovo 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), tenkindamas išieškotojo prašymą (vykd. b.l. 6). Vykdomosios bylos medžiagos duomenimis, antstolis laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. kovo 30 d. pareiškėjo atžvilgiu atliko tik vieną vykdomąjį veiksmą, susijusį su skolos išieškojimu, tai yra 2023 m. kovo 29 d. priėmė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti nuo skolininko sąskaitų 6 630,99 Eur piniginių lėšų (vykd. b.l. 12). Pastarąjį nurodymą antstolis 2023 m. kovo 30 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė (vykd. b.l. 8).

22. Taigi, teismas, įvertinęs susiklosčiusią procesinę situaciją, konstatuoja, kad antstolis nepagrįstai nepriėmė patvarkymo privalomai stabdyti vykdomąją bylą visa apimtimi dar 2022 m. gruodžio 27 d., kuomet teisme buvo iškeltas mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus dėl vykdomojo dokumento teisėtumo (MAĮ 110 straipsnio 1 dalis). Tačiau kaip matyti iš vykdomosios bylos eigos, antstolis laikotarpyje, kuriuo vykdomoji byla buvo nesustabdyta neteisėtai, skolininko atžvilgiu atliko tik vieną neteisėtą vykdomąjį veiksmą – 2023 m. kovo 29 d. priėmė nurodymą nurašyti skolininko pinigines lėšas, kurį pats 2023 m. kovo 30 d. nurodymu atšaukė.

23. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo naikinti antstolio 2023 m. kovo 29 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti nuo skolininko sąskaitų 6 630,99 Eur piniginių lėšų, kadangi šis neteisėtas patvarkymas paties antstolio yra atšauktas ir nebesukeliantis skolininkui jokių teisinių pasekmių. Tuo tarpu antstolio 2023 m. kovo 30 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagindo naukinti, nes juo (priešingai nei teigia skolininkas), nebuvo nuspręsta dar kartą nurašyti pinigines lėšas, o priešingai – buvo nuspręsta priimti skolininkui palankų sprendimą – atšaukti lėšų nurašymą.

24. Teismas pažymi, kad antstolio perduotoje vykdomosios bylos medžiagoje nenustatė antstolį atlikus pareiškėjo skunde nurodomą veiksmą – skolininko duomenų paiešką „Sodros“ sistemoje. Tačiau teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pastarieji veiksmai (jei tokie buvo atlikti) yra sietini su skolininko turto paieška, kas nėra draudžiama sustabdytoje vykdomojoje byloje (CPK 628 straipsnio 2 dalimi, MAĮ 95 straipsnis, 110 straipsnis). Vadinasi, tokie antstolio veiksmai nebūtų laikomi neteisėtais.

25. Teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nenustatė (o pareiškėjas pats skunde neįvardino) antstolį atlikus kokius nors kitus (teismo nutartyje neaptartus) vykdymo veiksmus laikotarpyje, kuomet vykdmojo byla buvo nesustabdyta neteisėtai, kurie pažeistų skolininko turtines teises ar interesus.

Dėl vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo

26. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas, be kitų, sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą.

27. Kasacinis teismas, aiškindamas antstolio teisę gauti atlygį, yra konstatavęs: kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019, 28–29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Antstoliui mokėtino atlyginimo dydis turi būti apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją ir nepriklauso nuo antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimties. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais (kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui), atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, sumažinti antstoliui pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apskaičiuotą mokėtiną atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-823/2022 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais apie antstolio teisę gauti atlygį, daro nagrinėjamam ginčui aktualias dvi išvadas. Pirma, antstolis visais atvejais įgyja teisę į atlygį, jei skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdo vykdomojo dokumento, nepaisant to, kiek veiksmų antstolis atliko vykdomojoje byloje. Antra, teismas turi teisę skolininko prašymu (esant išimtinėms aplinkybėms) spręsti dėl antstolio atlygio mažinimo, tačiau tik tuo atveju, jei skolininkas vykdomąjį dokumentą yra įvykdęs.

29. Nagrinėjamu atveju skolininkas prašo panaikinti antstolio 2023 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) perskaičiuotas vykdymo išlaidas, į kurias po perskaičiavimo antstolis įtraukė ir 1 606,66 Eur atlygį antstoliui (vykd. b.l. 44, 54).

30. Kaip matyti iš procesinės situacijos, pareiškėjas iki šiol nėra įvykdęs vykdomojo dokumento. Be to, pareiškėjas šiai dienai yra susitaręs su išieškotoju dėl mokestinės nepriemokos vykdymo išdėstymo, kas reiškia, kad pareiškėjas sutinka su mokestine skola, nurodyta vykdomajame dokumente (nepaisant teisme vykstančio mokestinio ginčo).

31. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui iki šiol neįvykdžius vykdomojo dokumento (kuris buvo teisėtai priimtas vykdyti), antstolis (nepaisant vykdomosios bylos sustabdymo) turi teisę į antstolio atlygį.

32. Teismas vadovaudamasis kasacinio teismo praktika pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl antstolio atlygio mažinimo, nesant tam teisinės prielaidos – tai yra pareiškėjui iki šiol neįvykdžius vykdomojo dokumento.

Dėl bylos baigties ir kitų procesinių klausimų

33. Vadovaujantis CPK 256 straipsniu teismas iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

34. Nagrinėjamu atveju teisme 2023 m. birželio 6 d. buvo gautas pareiškėjo procesinis dokumentas „Procesinė pozicija dėl skundo argumentų“, pareiškėjui nepaaiškinant kas kliudė šiame dokumente dėstomus rašytinius paaiškinimus pateikti kartu su skundu ar iki bylos nagrinėjimo iš esmės rašytinio proceso tvarka 2023 m. gegužės 30 d. 14.00 val. pradžios.

35. Atsižvelgiant į tai, kad pareikėjo pateiktas naujas dokumentas nepatvirtina naujų aplinkybių, reikšmingų bylai, teismas pastarąjį dokumentą atsisako priimti kaip pateiktą nesavalaikiai ir dėl jame dėstomų aplinkybių atskirai nepasisako (CPK 181 straipsnis, 256 straipsnis).

36. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad antstolis vykdymo procese neatliko neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą naikinti pareiškėjo (skolininko) skunde nurodytų veiksmų. Dėl šios priežasties pareiškėjo (skolininko) skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510 straipsnio 1 dalis).

37. Teismas pažymi, kad atskirai nepasisako dėl likusių pareiškėjo skundo argumentų, kurie nedaro įtakos šioje civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 442 straipsnio 14 punktu, 443 straipsnio 7 dalimi, 582 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. R. skundo dėl antstolio G. P. veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.