- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1482-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00083-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- R. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. Z. ir V. Z. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. Z. ir V. Z. ieškinį atsakovei R. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai J. Z. ir V. Z. prašo priteisti ieškovui J. Z. iš atsakovės R. L. 1 012,38 Lt turtinės ir 20 000 neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovei V. Z. iš atsakovės R. L. už automobilio remontą 3 926 Lt ir 350 Lt už turto vertinimo ataskaitos sudarymą; priteisti ieškovui J. Z. iš atsakovės 2758,65 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. spalio 4 d., apie 06.30 val., Šilalės r., Bartašiškės k. teritorijoje, kelio Balsiai – Kaltinėnai – Kražiai 10-ame kilometre, ieškovas, vairuodamas ieškovei V. Z. priklausantį automobilį Audi 100, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas keliu Balsiai – Kaltinėnai – Kražiai Šilalės miesto kryptimi, esant blogam matomumui – rūkui, partrenkė į kelią išėjusią karvę, kuri priklausė R. L.. Dėl šio eismo įvykio buvo sužalotas automobilio vairuotojas J. Z., apgadintas automobilis bei užmušta karvė.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės R. L. ieškovės V. Z. naudai 2 644 Lt turtinei žalai atlyginti. Taip pat iš atsakovės R. L. priteisė ieškovui J. Z. 988,80 Lt turtinę ir 2 000 Lt neturtinę žalą bei 606,90 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilio AUDI 100, priklausančio V. Z., vertė prieš automobilio apgadinimą buvo 5 000 Lt., transporto priemonės likutinė vertė po autoįvykio - 2 706 Lt. Automobilio apgadinimu padaryta žala - 2 294 Lt. Transporto priemonės atkūrimo kaštai 3 926 Lt, ir transporto priemonės atstatymas ekonominiu požiūriu netikslingas. Kadangi padaryta eismo įvykio metu dėl automobilio apgadinimo 2 294 Lt turtinė žala, todėl šiai sumai ieškinį tenkino. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo konstatavo, kad du kvitai už degalus pateikti perkant degalus iki eismo įvykio, t.y. iki 2012-10-04. Dėl to šios turtinės žalos atlyginimą atsisakė priteisti. Teismas, taip pat įvertinęs bylos įrodymų visetą konstatavo, kad dėl šio įvykio ieškovui padaryta neturtinė žala, kurią teismas įvertino 2 000 Lt. Teismas konstatavo, kad J. Z. buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai ir dėl sveikatos sutrikdymo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį diskomfortą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, kad atsakovė atlyginti turi žalą be kaltės, į tai, kad pati patyrė dėl eismo įvykio turtinės žalos, į padarytos turtinės žalos dydį bei visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko. Taip pat ieškovė nesutiko su turtinės žalos atlyginimu. Dėl to šiose dalyse prašė teismo sprendimą pakeisti. Ieškovas prašo padidinti neturtinės žalos dydį nuo 2 000 Lt iki 20 000 Lt, o ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 000 Lt. turtinei žalai atlyginti perduodant apgadintą automobilį atsakovei. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo atlygintinos turtinės žalos dydį už apgadintą automobilį. Nurodo, kad toks žalos atlyginimo būdo paskaičiavimas tenkina tik atsakovę. Pasak apeliantų, automobilis tik formaliai priklauso ieškovei V. Z., o tikrasis jo savininkas yra automobilį vairavęs J. Z.. Dėl to jis, patyręs dvasinius išgyvenimus, tikisi, jog jie bus kompensuoti per turtinės žalos atlyginimo institutą. Apeliaciniame skunde nurodama, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo CK 6.281 straipsnyje įtvirtinto žalos atlyginimo būdo. Taip pat ieškovas J. Z. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino neturtinės žalos dydį. Nepaisant to, jog jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau ambulatoriškai gydėsi du mėnesius, pasekmės jo sveikatai buvo ilgalaikės. Taip pat ieškovas nurodo, jog neaišku, kaip šis įvykis turės įtakos jo sveikatai ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis bylos duomenimis pagrįstai nustatė neturtinės žalos dydį. Kaip matyti iš turto vertinimo techninės užduoties, kurią į bylą pateikė ieškovai, automobilio vertė autoįvykio metu buvo 5 000 Lt. Tuo tarpu po autoįvykio automobilio vertė nukrito iki 2 706 Lt. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės V. Z. žala sudaro 2 294 Lt. Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė žalos atlyginimo pagal CK 6.281 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog esant nurodytų aplinkybių visetui pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žalos atlyginimas natūra nėra tikslingas, kadangi automobilio remonto atstatymo kaštai sudaro 3 926 Lt. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės skirtumą, kurį sudaro automobilio vertė iki įvykio ir po įvykio. Pažymėtina, jog ieškovė pati į bylą pateikė įrodymus apie likutinę automobilio vertę, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo abejoti šiais duomenimis spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo (CPK 185 straipsnis). Ieškovė, manydama, jog automobilio vertė yra ženkliai mažesnė nei nustatė specialistas, turėjo teisę į bylą pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovės apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas priteisti jai 5 000 Lt atsakovei grąžinant apgadintą automobilį teisiškai nepagrįstas, kadangi tokio teisių gynimo būdo nenumato įstatymas. Teisėjų kolegija, esant nurodytų aplinkybių visetui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino turtinės žalos dydį, susijusį su automobilio apgadinimu, o ieškovės argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su ieškovų pozicija, jog turtinės žalos atlyginimas iš dalies turėtų kompensuoti ir dvasinius jų išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neturtinė žala atlyginama išimtinai įvertinus patirtus šalies turtinius išgyvenimus, o turtinė - tik turtinius, tai iš esmės dvi skirtingos žalos rūšys, kurios tarpusavyje nekonkuruoja ir negali konkuruoti.
Taip pat nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, jog ieškovas ir patyrė fizinių sužalojimų, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieškovui šie sužalojimai sukėlė tokio pobūdžio dvasinius išgyvenimus, kuriuos būtų galima įvertinti 20 000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog neturtinė žala, kaip ir turtinė, nėra preziumuojama, ją reikia įrodyti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių visetą, pagrįstai nustatė, jog ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai atitinka 2 000 Lt. Vien tik fizinis skausmas, kuris paprastai sukelia nežymius dvasinius išgyvenimus, negali būti pagrindas reikalauti priteisti tokio dydžio neturtinę žalą, kuri paprastai patiriama dėl išgyvenimų, kuriuos lydi sunkus sveikatos sutrikdymas.
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.