Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-245/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
1A-324-245/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
P. Z.
Advokatai
Tomas Liutauras Petk
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-245/2019Proceso Nr. 1-01-1-15051-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Jaliniausko ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,nuteistajam P. Z., jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Z. (toliau – P. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nubaustas 60 MGL, t. y. 3000 (trijų tūkstančių) eurų bauda.

P. Z. įpareigotas per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. Z. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2018 m. balandžio 1 d. 01.30 val., viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, keikdamasis necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia rankomis stipriai pastūmė G. F. (toliau – G. F.), dėl ko ši griūdama pakaušiu atsitrenkė į šalia buvusio automobilio „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durų viršutinę staktą, prispaudė G. F. prie automobilio sėdynės ir užtaisęs su savimi turėtą graižtvinį pneumatinį pistoletą MP-654K Nr. T15040215, grasindamas jį nukreipė į G. F..

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu P. Z. prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nėra įrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, arba perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 284 straipsnio į ANK 481 straipsnį.

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir ištyrė įrodymus, padarė neteisingas išvadas dėl ko netinkamai išnagrinėjo baudžiamąją bylą.

2.2. P. Z. nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas, nes buvo priimtas atsižvelgiant iš esmės tik į nukentėjusiosios duotus parodymus, kuriuos teismas neteisingai traktavo ir kurių nepatvirtino kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Nuosprendis buvo pagrįstas tik prielaidomis, nes baudžiamojoje byloje nėra juokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad būtent nuteistasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

2.3. Skunde nurodoma, kad vertinant nukentėjusiojo parodymus turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis (daugiau ar mažiau) yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis ir į tai, kad jis sąmoningai ar nesąmoningai gali pervertinti jam grėsusį pavojų, žalos dydį ir pan. P. Z. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiosios G. F. bei liudytojo (buvusio G. F. bendradarbio) P. L. (toliau – P. L.) parodymais. Skunde nurodoma, kad tarp nukentėjusiosios G. F., liudytojo P. L. parodymų ir ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžių apklausų metu, įvykyje tiesiogiai dalyvavusių liudytojų parodymų yra daug prieštaravimų.

2.4. Apelianto teigimu, iškart po įvykio pareigūnai kaip nukentėjusiąją pripažino A. J. (toliau – A. J.), o tik vėliau, 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu kaip nukentėjusioji buvo pripažinta G. F., kuri iškart po įvykio nukentėjusiąja pripažinta nebuvo ir nurodė pretenzijų P. Z. neturinti, civilinio ieškinio nereiškianti. Pasak P. Z., tik policijos pareigūnų iniciatyva jo veiksmai G. F. atžvilgiu buvo kriminalizuoti, siekiant jį „pamokyti“. Nuteistasis nurodo, kad jo 2018 m. balandžio 1 d. laikino sulaikymo metu bei jam būnant areštinėje, pareigūnai bandė nuteistajam daryti psichologinį spaudimą bei vertė prisipažinti už tiriamą veiką. Pasak P. Z., nepaklusus, policijos pareigūnams jis sulaukė replikos, kad jie ras „kitą būdą, kaip jį pamokyti bei kaip su juo susidoroti“.

2.5. Apeliantas nurodo, kad teismas, remdamasis liudytojo A. D. (toliau – A. D.) parodymais, padarė klaidingą išvadą, jog sumirksėjusios automobilio šviesos reiškė, kad nuteistasis į automobilį galimai padėjo pistoletą. Vadovaujantis liudytojo N. Z. parodymais, minėto automobilio šviesos sumirksėjo galimai dėl pareigūnų bandymo atrakinti automobilį apžiūrėjimui.

2.6. Skunde nurodoma, kad nei vienas iš visų tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų, išskyrus šališkus liudytojo P. L. parodymus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu neminėjo, kad P. Z. įvykio metu turėjo ginklą. Priešingai, tiesiogiai įvykyje dalyvavę A. J., R. T. duodami parodymus ir apklausos metu tik patvirtino, kad įvykio metu nuteistasis jokio ginklo su savimi neturėjo. Nuteistojo teigimu, nukentėjusioji, meluodama apie tai, kad jis neva jai grasino laikydamas rankoje ginklą, stengėsi tik dar labiau kriminalizuoti jo veiksmus, kaip savotišką „kerštą“ už tai, kad jis jai pamoralizavo prie esamo draugo apie jos pastovų nederamą elgesį. Apie tai, kad nukentėjusioji bet kokiomis aplinkybėmis siekė nuteistojo veiksmus jos atžvilgiu kriminalizuoti, parodo ir tai, kad jis buvo kaltinamas ir dėl nežymaus nukentėjusiosios kūno sužalojimo, tačiau apklausus teismo medicinos ekspertą, kuris tyrė nukentėjusiosios sužalojimus, šis kaltinimas nepasitvirtino.

2.7. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai aiškino BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką bei ją kvalifikuojančius požymius. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo įžūliu elgesiu, grasinimais, vandališkais veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, yra neteisinga. Nuteistasis nurodo, kad pagal bylos aplinkybe bei faktus yra akivaizdu, kad šį įvykį buvo galima išspręsti taikant ANK normas, o konkrečiai ABK 481 straipsnį. Pasak P. Z. baudžiamoji teisė šio nagrinėjamo įvykio kontekste yra ne kas kitas, kaip ultima ratio – kraštutinė priemonė.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo P. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir ištyrė įrodymus, padarė neteisingas išvadas dėl ko netinkamai išnagrinėjo baudžiamąją bylą. Išanalizavus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagą matyti, kad nukentėjusiosios G. F. parodymai nuoseklūs, todėl pagrindo jais netikėti nėra. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji nurodė, kad P. Z. konfliktavo su ja, grasino pistoletu sakydamas, kad ji jo mažu vaiku nevadins. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų parodymai. Kartu su nukentėjusiąja G. F. automobilyje buvusi liudytoja A. J. nurodė, kad jiems (A. J., G. F. ir D. Č.) atvažiavus prie buto, kuriame gyvena A. J. ir P. Z., jis jų jau laukė lauke. Nuteistasis konfliktavo su G. F., pastūmė ją, dėl ko ši griuvo ant žemės. Liudytojas P. L. nurodė, kad dirba „T.“ vairuotoju ir pamena įvykusį konfliktą, kurio metu vaikinas (P. Z.) išsitraukė ginklą, jį užtaisė ir atsuko į merginą (G. F.) jai grasindamas. Liudytojas taip pat nurodė, kad iškvietus policiją P. Z. nuėjo prie automobilio, jį atsirakino ir galimai jame kažką padėjo. Liudytojai A. Z., A. D. ir R. T. patvirtino, kad matė konfliktą, vykusį tarp P. Z., G. F. ir A. J.. Pastarųjų liudytojų parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad buvo pažeista viešoji tvarka, sutrikdyta gyventojų rimtis, kadangi minėti asmenys girdėjo konflikte dalyvavusiųjų riksmus, matė tarp konflikto dalyvių vykusį susistumdymą. 2018 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu iš automobilio „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas pistoletas BAIKAL MP-654K Cal 4,5 mm. Nr. T15040215 su įdėta dėtuve, kurioje buvo 13 vienetų 4,5 mm. šratų. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas teisingai įvertino aukščiau paminėtus įrodymus (nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, automobilyje rastas pistoletas) ir padarė pagrįstą išvadą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo teiginiai, esą jo veiksmai policijos pareigūnų buvo dirbtinai kriminalizuoti, siekiant jį „pamokyti“ nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo teiginius, kad policijos pareigūnai prieš jį naudojo psichologinį smurtą, vertė prisipažinti dėl nusikalstamos veikos padarymo. Apygardos teismas tokius nuteistojo teiginius vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą ir atmeta kaip nepagrįstus.

9. Apygardos teismas pažymi, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo P. L. parodymais, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis P. Z. pistoletu grasino nukentėjusiajai G. F.. P. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad konflikto metu P. Z. buvo išsitraukęs ginklą. Pažymėtina, kad P. Z. buvo paėmęs ir rankinuką bei telefoną. Tuo metu, kai kažkuri iš merginų kvietė policiją, liudytojas P. L. matė, kaip P. Z. nuėjo toliau nuo jų. Tuomet P. L. išgirdo automobilio signalizacijos bei atidaromų automobilio durelių garsą. Liudytojas suprato, kad P. Z. į automobilį galimai kažką padėjo. Šią aplinkybę patvirtina 2018 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūros metu iš automobilio paimtas telefonas SAMSUNG, mėlynos spalvos segtuvas, baltos spalvos kartotinė dėžė (tuščia), vyriška rankinė (tuščia) ir moteriška rankinė su nukentėjusiosios daiktas. Automobilio gale po dešinėje pusėje esančiu kilimėliu taip pat buvo rastas ir pistoletas BAIKAL MP-654 Cal 4,5 mm Nr. T15040215 su įdėta dėtuve, kurioje buvo 13 vnt. 4,5 mm. šratų. Tą aplinkybę, kad nuteistasis kažką padėjo į automobilį patvirtino ir liudytojo A. D. parodymai, kuris nurodė, kad stebėjo konfliktą pro langą ir matė, kaip vienas iš konflikto dalyvių buvo nuėjęs prie automobilio atsidarė jo dureles, po to grįžo atgal. Nukentėjusioji G. F. nurodė, kad po įvykio nuteistasis buvo pas ją atvykęs ir prašė, kad ji nesakytų, jog matė ginklą. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog P. Z. konflikto metu turėjo ginklą, juo grasino nukentėjusiajai, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį, dėl ko jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

10. Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, todėl kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinė, bet baudžiamojo atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis nukentėjusiosios G. F., liudytojų A. D., P. L., N. Z., A. M. parodymais pagrįstai nustatė, kad P. Z. savo neteisėtais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, dėl ko teisingai jo veiką kvalifikavo ne pagal ANK 481 straipsnį, o pagal BK 284 straipsnį.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų, įrodymus vertino visapusiškai, tinkamai atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, dėl ko pagrįstai pripažino P. Z. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. Z. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Kęstutis DargužisAlgirdas JaliniauskasDaiva Jankauskienė