Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ pastolių montuotoju, Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011 m. gegužės 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 11 metų laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2025 m. spalio 5 d., apie 06.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie adreso (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0098, patikros sertifikato Nr. 2360108, jam nustatytas 2,26 promilių neblaivumas.???

2025 m. spalio 5 d. neblaivumo nustatymo aktu užfiksuota, kad asmuo, kuris įtariama yra neblaivus – M. K.. Jam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo atsisako atlikti testą. Atliktas tikrinimas prietaisu, 06.18 val., rodmenys – 2,26 promilių. Asmuo nuo parašo atsisako, vengia neblaivumo patikrinimo (b. l. 63).

2025 m. spalio 5 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu ir perdavimo – priėmimo aktu užfiksuota, kad apžiūrėtas ir priverstinai nuvežtas automobilis „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugojimui į aikštelę Kaune, Technikos g. 18A (b. l. 65–68).

2025 m. spalio 6 d. VšĮ „Emprekis“ informacija užfiksuota, kad automobilio „VW Tiguan“, 2025 m. laidos, 1498 cm³ variklio darbinio tūrio, 110 kW variklio galios, kaina su PVM – 31 790 Eur (b. l. 70).

AB „Regitra“ duomenimis užfiksuota, jog keleivinio automobilio „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – „Swedbank“, valdytojas – UAB „Bolt Services LT“ (b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas M. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. K., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2025 m. spalio 5 d., apie 06.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie adreso (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo M. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis M. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 135–139), administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 149–152). Psichiatrinis gydymas – nesigydė (b. l. 141), priklausomybės ligų gydymas – nesigydė (b. l. 144).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, daro išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, nepaisyti įstatymų ir už padarytus nusižengimus nevykdyti paskirtų nuobaudų – baudų.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas 45 paroms. Paskyrus švelnesnę bausmę kaltinamasis nebūtų paveiktas taip, kad laikytųsi įstatymų ir būtų suinteresuotas nedarytų naujų nusikalstamų veikų, tai yra nebūtų teisingai nubaustas.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, tai yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. K. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog jo atžvilgiu pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis kritiškai vertino savo elgesį, nevengė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, yra dirbantis, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant realios arešto bausmės, o taikant jo atžvilgiu probaciją, tai yra paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, M. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, įpareigojant M. K. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Teismo vertinimu, paskyrus kaltinamajam M. K. bausmę ir atidėjus jos vykdymą, bus tinkamai užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą M. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,26 promilių neblaivumas), nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka). Anksčiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2025 m. spalio 7 d.).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad M. K. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-2-693/20192K-72-489/2020), tai yra, apsaugomos teisės trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti. Kasacinės instancijos teismo praktika formuojama taip, kad tik nesant teisinio pagrindo ir / ar galimybių konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę, sprendžiama, ar yra pagrindai ir sąlygos taikyti jos vertės (ar dalies vertės) išieškojimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, tai yra teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamos situacijos kontekste neginčytinai nustatyta, jog transporto priemonė – automobilis ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui – „Swedbank“ (valdytojas – UAB „Bolt Services LT“), kurį vairavo kaltinamasis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Kaip jau minėta, automobilis ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – „Swedbank“ (valdytojas – UAB „Bolt Services LT“). Šį faktą patvirtina AB ,,Regitra“ pateiktame išraše nurodyti duomenys (b. l. 69). Iš byloje pateikto UAB „Bolt Services LT“ įgalioto asmens atsakymo matyti, kad M. K. automobilį „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išsinuomavo, nuomos pradžia: 2025 m. spalio 6 d. 04.59 val. (duomenys neskelbtini). Pradėta judėti 05.15 val. ir sustota 05.22 val. (duomenys neskelbtini), „Maxima“ stovėjimo aikštelėje (b. l. 107–109). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog automobilis ,,VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis priklausė ne jam, o „Swedbank“ (valdytojas – UAB „Bolt Services LT“). Kadangi byloje nenustatyta, jog automobilio savininkas „Swedbank“ ar valdytojas UAB „Bolt Services LT“, būtų žinoję, jog kaltinamasis ketina vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio „VW Tiguan“, 2025 m. laidos, 1498 cm³ variklio darbinio tūrio, 110 kW variklio galios, kaina su PVM yra 31 790 Eur (b. l. 70). Teismas, svarstydamas konfiskuotino turto (automobilio) vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) taikymo proporcingumo klausimą, sprendžia, ar iš asmens išieškotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Įgyvendinant suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų aiškinimo dėl atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekstą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-91-303/2021).

Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į M. K. turtinę padėtį, darbo turėjimą, pajamas, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, iš kaltinamojo M. K. išieškotina įvykio metu vairuoto automobilio „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinės vertės – 31 790 Eur dalis, t. y. 15 000 Eur.

Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Gintaras Platūkis teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. K.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 116,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (b. l. 171–176).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 431 straipsnio nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba Norvegijoje „(duomenys neskelbtini)“, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti – panaikintinos (b. l. 122–125, 128–131).

1) kompaktinis diskas (CD) su vaizdo įrašais iš automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje;

2) kompaktinis diskas (CD) su bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomas byloje (b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje;

3) kompaktinis diskas (DVD) su vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų, saugomas byloje (b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje;

4) M. K. Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas M. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5 punktu, bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant M. K. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti M. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2025 m. spalio 7 d.).

- konfiskuoti automobilio „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų).

Informuoti akcinę bendrovę „Regitra“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones M. K. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti M. K., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.

Priteisti iš M. K. 116,67 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų ir 67 centus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

M. K. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

1) kompaktinį diską (CD) su vaizdo įrašais iš automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), saugomą byloje (b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

2) kompaktinį diską (CD) su bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomą byloje (b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

3) kompaktinį diską (DVD) su vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų, saugomą byloje (b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

4) M. K. Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.