Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-28 · Administracinė byla Nr. I-4278-244/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-09-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
I-4278-244/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02191-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
J. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4278-244/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02191-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,dalyvaujant pareiškėjui J. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. D. pateikė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 14 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. 1. 1–13).

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, didžiąją dalį kameros ploto užima baldai. Nebuvo galimybės pasinaudoti socialinėmis reabilitacijos programomis. Nėra užtikrinama galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtukais siekiant iškviesti pareigūnus. Pasivaikščioti buvo vedamas tik vienai valandai, tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, kad nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka teisės aktų reikalavimų, juose yra šiukšlių, sulaužyti suoliukai. Pasivaikščiojimo kiemelių stoguose yra asbesto, taip pat jo yra sienose, kanalizacijoje. Nuo šiukšlių konteinerių sklido nemalonus kvapas. Kamerose drėgna, nėra ventiliacijos, čiužiniai pūva, rūdija metalinės lovos, dėl ant langų esančių grotų nepatenka natūrali šviesa. Kamerose nuolat dega dirbtinis apšvietimas, dėl to skauda akis. Tinkama temperatūra nėra užtikrinama, kameros neremontuojamos. Pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, buvo neišduodamas užvalkalas užklotui, rankšluosčiai, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatiniai drabužiai buvo skalbiami tik jei pareiškėjas turėjo skalbimo maišą. Tualetinio popieriaus buvo išduodama nepakankamai. Kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo veidrodžio, higienos reikmenų spintelės. Pažymi, kad kamerose dažnai nebūna karšto vandens, veisiasi tarakonai. Atkreipia dėmesį, kad maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, buvo nekaloringas ir neskanus. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, kančias.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti (b. 1. 17–32).

Paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. birželio 28 d. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, teise pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Lukiškių TI-K sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pažymi, kad vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Atkreipia dėmesį, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją, dėl to dalyje įstaigos kamerų įrengta prižiūrėtojų iškvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi. Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu, pro langus. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo normomis nuteistiesiems (suimtiesiems) vyrams išduodamas tualetinis muilas (100 g – 1 mėnesiui), tualetinis popierius (3 rulonai – 1 mėnesiui), skalbiamieji milteliai (400 g – 3 mėnesiams), dantų šepetėlis (1 vnt. – 1 mėnesiui), dantų pasta (75 ml – 2 mėnesiams), skutimosi peiliukai (4 vnt. – 3 mėnesiams). Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Pažymi, kad buitinių atliekų konteinerių eksploatavimas yra tinkamas, konteineriai yra sandarūs, su dangčiais. Nurodo, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82, 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems užtikrinamas maitinimas atitinkantis jų fiziologines normas. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žala laikytinas nepagrįstu ir traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaitą. Prašo iš pareiškėjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, iš viso – 3,42 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK6.249 straipsnis), tačiau CK6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje J. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti jam žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. Atsakovės atstovas teismui pateikė informaciją, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. birželio 28 d. Taigi, kaip matyti iš atsakovės atstovo duomenų, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko tik 2015 m. gruodžio 29 d., todėl nagrinėjamu atveju bus vertinamas pareiškėjo laikotarpis nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., kuomet jis buvo laikomas Lukiškių TI-K. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2015 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. sausio 4 d. (5 paras), nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. sausio 17 d. (11 parų), nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. sausio 21 d. (3 paras), nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. sausio 29 d. (2 paras), nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. vasario 4 d. (2 paras), nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 15 d. (4 paras) pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taigi, iš viso pareiškėjas 27 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakyme Nr. V-124 1.3.1 p. nurodytą minimalų gyvenamąjį plotą. Kitais laikotarpiais minimalus gyvenamasis plotas atitiko nustatytus reikalavimus.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei lovų užimamas plotas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegija 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-525/2017 pažymėjo, kad Įsakymo 1.3.1 p. nenumatyta, kad į turintį tekti minimalų 3,6 kv. m plotą turi būti neįskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas. Teisėjų kolegijos nuomone, šis nacionalinėje Lietuvos teisėje nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto standartas neprieštarauja naujausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai (EŽTT 2016-10-20 sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas prilygo kankinimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo nurodyti pažeidimai, susiję su patalpų plotu, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl socialinių programų.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūros, kūrybos ir sporto renginių saviraiškos laisvė. Pažymėtina, kad, norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių norėdamas dalyvauti socialinės reabilitacijos ar kitose Lukiškių TI-K užimtumo programose. Taigi, pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus šiuo aspektu nėra.

Dėl signalizacijos mygtukų.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti pareigūnus. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 14.4 p. nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K yra įrengti pavojaus signalizacijos mygtukai, tačiau dažnai patys suimtieji juos sugadina. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo mygtuko neveikimas jam sukėlė neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti, pasinaudojus kameroje esančiu aliarminio iškvietimo mygtuku, ar dėl to patyręs nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo atžvilgiu kilusias pavojingas situacijas, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K būtų vertusios jį pasinaudoti aliarminiu iškvietimu. Todėl darytina išvada, kad signalizacijos mygtukų neveikimas nesukėlė pagrindo pareiškėjo atžvilgiu neturtinei žalai atsirasti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais į Lukiškių TI-K dėl netinkamo pareigūnų elgesio, todėl jo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl pasivaikščiojimo.

Skunde teigiama, kad pasivaikščioti kiemeliuose buvo suteikiama tik 1 val. per dieną, nors turėjo būti suteikiamos 8 val. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, juose nuolat buvo šiukšlių, sulaužyti suoliukai, sienos pasidengusios pelėsiu, jie nebuvo periodiškai valomi, šiferiu dengtame stoge ir sienose ir kanalizacijoje buvo asbesto. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 47 p. nustatytas 8 val. terminas yra taikomas ne pasivaikščiojimui gryname ore, o įvairiai veiklai kalinimo metu. 48 p. nustatyta, kad 1 val. per dieną pasivaikščiojimas yra pakankamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. SVĮ 29 straipsnio 1 dalis, nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Taigi remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis darytina išvada, kad nuteistiesiems privalo būti suteiktas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų pažeidęs šią nurodytą pareigą, be to, pats pareiškėjas patvirtina, kad jam buvo suteikiama 1 val. pasivaikščioti kiemelyje. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismui patvirtino, jog pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui barstomi. Šiuos darbus atlieka kiemsargis, tačiau ir dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją. Atliekant patikrinimus, Vilniaus visuomenės sveikatos centras nenustatė pažeidimų, todėl pareiškėjo argumentas, susijęs su kiemelių neatitikimu higienos normų reikalavimams, atmestinas. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo argumentais, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių jo teiginį patvirtinančių duomenų. Skunde nurodoma, kad prie gyvenamųjų kamerų langų stovėjo šiukšlių konteineriai, todėl nuolat tekdavo užuosti nemalonų kvapą. Atsakovės atstovas nurodė, kad konteineriai yra sandarūs, su dangčiais. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikdamas patikrinimus, pažeidimų susijusių su konteinerių eksploatavimu nenustatė. Byloje pateikta nuotrauka (b. 1. 66) patvirtina, kad konteinerių eksploatavimas tinkamas, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu nepagrįsti.

Dėl temperatūros, drėgmės, apšvietimo, vėdinimo.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų, t. y. nebuvo tinkamo apšvietimo, vyravo drėgmė, dėl to puvo čiužiniai ir rūdijo lovos, oras neatitiko švarumo reikalavimų, sienos buvo pasidengusios grybeliu ir pelėsiu, atsilupusiais dažais ir nepritaikytos lengvai valyti, žiemą buvo šalta, o vasaros metu karšta, administracija į prašymus išmatuoti temperatūrą nereagavo. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio ir spintelės higienos reikmėms sudėti. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma 2015) 17 punktą, kameros vėdinamos per langus. Natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka minėtų Higienos normų reikalavimus. Tinkamai kameras vėdinant per langus, išvengiama ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio veisimosi. Higienos normoje 2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas); gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus Lukiškių TI-K kamerose ir nustatė, kad kameroje Nr. 111 sienelės, skiriančios gyvenamąjį plotą nuo sanitarinio mazgo nuskilęs plytelės kampas ir sienos dalyje prie įėjimo vietomis suskilusios plytelės, šie paviršiai netinkami lengvam valymui, kameroje 151 po kriauklę atsilupęs dažų sluoksnis, šis paviršius netinkamas lengvam valymui (b. 1. 65), kameroje Nr. 292 nebuvo dalies lango, kamerose Nr. 314 ir Nr. 322 buvo atsilupusių sienos dažų, sienų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, II-ojo korpuso 19 posto dušinėje esanti pertvara iš medžio drožlių buvo pažeista (galimai grybelio) (b. 1. 68), kamerose Nr. 122, 370, 378 ir ūkio padalinio gyvenamosiose patalpose nustatyta mažesnė nei 200 lx bendra dirbtinė apšvieta, kamerose Nr. 310 ir Nr. 378 ant sienų vizualiai nustatyti pelėsių požymiai (b. 1. 79–81). Taigi kaip matyti iš pateiktų duomenų, tam tikri Higienos normos 2015 pažeidimai buvo nustatyti, tačiau jie buvo nežymūs ir esant galimybei nedelsiant pašalinami. Kitų pareiškėjo nurodytų higienos normų pažeidimų kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Vilniaus visuomenės sveikatos centras nenustatė, todėl teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentą, kad Lukiškių TI-K nereagavo į prašymus kamerose išmatuoti oro temperatūrą.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo ventiliacijos. Higienos normos 134:2015 17 p. nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Skunde taip pat nurodoma, kad ant langų buvo grotos, kurios ribojo oro ir šviesos patekimą į kamerą. Eksploatavimo taisyklių 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lukiškių TI-K, įrengdamas grotas ant langų, vykdė nurodytų taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo padarytas pažeidimas.

Dėl deratizacijos ir dezinfekcijos atlikimo.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo parazitų, atlikta deratizacija ir dezinfekcija buvo neefektyvi, o iš karto po jos jis būdavo vedamas atgal į kamerą ir priverstas kvėpuoti nuodais. Pagal Higienos normos 2015 20 p. laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esanti Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančia UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. 1. 42–45) patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, Lukiškių TI-K rūpinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatytas graužikų ar buitinių parazitų buvimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos 2015 20 p. reikalavimų pažeidimo fakto.

Dėl sanitarinio mazgo

Neturtinė žala nagrinėjamu atveju kildinama ir dėl to, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas. Be to, sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema. Eksploatavimo taisyklių 14.5 p. nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal EŽTT praktiką privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais, neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 str. pažeidimą (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt. (pareiškimo Nr. 871/02)). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 m. aukščio pertvara. LVAT praktikoje (LVAT 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taigi toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiškėjo kalinimo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą pažeidimu.

Dėl tualetinio popieriaus.

Pareiškėjas nurodo, kad duodamo tualetinio popieriaus neužtekdavo. Iki 1917 m. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių) esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintose normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) buvo nustatyta, kad vyrams yra išduodami 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareigą išduoti pareiškėjui tinkamą kiekį tualetinio popieriaus.

Dėl naudojimosi dušu.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad jis ne kartą neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu, kadangi buvo vykdomi remonto darbai, be to, dušai neatitiko higienos reikalavimų, t. y. patalpos buvo nešvarios, praustuvai sulaužyti. Higienos normos 134:2015 44 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Byloje nėra duomenų, kad dėl atliekamų remonto darbų pareiškėjui nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti duše kartą per savaitę, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, nustatė, kad II-ojo korpuso 19 posto dušinėje esanti pertvara iš medžio drožlių buvo pažeista (galimai grybelio) (b. 1. 68). Kiti pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai nustatyti nebuvo.

Dėl maisto.

Pareiškėjo manymu, Lukiškių TI-K tiekiamas maistas buvo nekokybiškas, jo energinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Be to, jis buvo tiekiamas nesilaikant higienos reikalavimų. SVĮ 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal. Teisingumo ministro 2002 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Atsakovės atstovas nurodo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. Cheminių tyrimų protokolo duomenys patvirtina, kad maisto davinio norma atitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas dėl maisto kokybės neatitikimo reikalavimams atmestinas.

Dėl aprūpinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, rankšluosčiais, negalėjo pasinaudoti drabužių skalbimo paslaugomis, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami.

Higienos normos 2015 41 punktas, nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjui išduodama visa reikiama patalynė. Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo atveju nekonstatuotini. Pagal Higienos normos 2015 42 p. draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu Higienos normos 2015 42 p. pažeidimo nenustatė.

Higienos normos 2015 40 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 258 p. nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. LVAT praktikoje pažymėta, kad yra imperatyviai nustatyta, jog atsakovas veikiančiose skalbyklose privalo sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A236-858/2015). Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos naudotis drabužių skalbimo paslaugomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti nemokamai išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kaip ir nustatyta Taisyklių 258 p., o viršutinių drabužių skalbimo paslaugos yra mokamos, tačiau, neturint sąskaitoje lėšų, galima teikti prašymą dėl šios paslaugos nemokamo suteikimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Lukiškių TI-K padarė pažeidimą.

Neturtinės žalos priteisimas

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią ploto normą kalėjo 27 paras, pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas bei būtinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 270 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą, atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas išlaidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. pvz. LVAT 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). LVAT, spręsdamas klausimus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis, ne kartą pažymėjo, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 3,42 Eur sumą.

Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014, LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1-2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Atsakovės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymą priteisti iš pareiškėjo patirtas išlaidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska