Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui E. A. dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad palūkanos nuo bylinėjimosi išlaidų nepriteisiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo priteistos procesinės palūkanos už kitoje byloje priteistas sumas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ir 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, kuria buvo ištaisyti rašymo apsirikimai minėtame sprendime, priteisė ieškovei iš atsakovo 227,27 Eur palūkanas (už 1 862 Eur sumą) už laikotarpį nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos iki šios bylos iškėlimo dienos bei 253,67 Eur palūkanas (už 63 854,38 Eur sumą) už laikotarpį nuo sprendimo minėtoje byloje įsiteisėjimo dienos iki šios bylos iškėlimo dienos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 65 716,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18. Ieškovė nesutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo ir prašo priteisti 5 026,13 Eur kompensacines palūkanas už 49 448,47 Eur dividendus nuo 2023 m. kovo 22 d. (faktinės dividendų atsakovui išmokėjimo dienos) iki 2025 m. balandžio 1 d. arba reiškia alternatyvų prašymą, minėtas palūkanas priteisti nuo (duomenys neskelbtini) (pirmosios instancijos teismo sprendimo šalių santuokos nutraukimo byloje dalies įsiteisėjimo dienos), taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas (230,89 Eur) už 14 405,91 Eur kompensaciją nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. kovo 4 d. Taigi, ieškovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria palūkanos už kitoje byloje priteistus dividendus ir kompensaciją, priteistos nuo sprendimo toje byloje įsiteisėjimo dienos. Kitaip tariant, esminis byloje ginčas kilo dėl momento, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamos palūkanos už kitoje byloje priteistas sumas.

Dėl palūkanų skaičiavimo termino, kai reikalavimas jas priteisti pareiškiamas naujoje byloje

19. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad procesinės palūkanos turi būti priteisiamos tik nuo civilinės bylos, kurioje pareikštas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), o palūkanos už laikotarpį iki šios bylos iškėlimo laikytinas reikalavimu priteisti kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

21. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Tačiau tais atvejais, kai teismo sprendimu sukuriama prievolė, taip pat yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir joje nurodyta praktika).

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-69-991/2024, be kita ko, priteisė ieškovei iš atsakovo: 60 770 Eur dividendų, 14 405,91 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimą, 1 862 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 2 332 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatyta ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-271-775/2025, panaikino minėto sprendimo dalį, ir, be kita ko, sumažino priteistą dividendų sumą iki 49 448,47 Eur, kartu iki 1 279,17 Eur sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas bei atsakovui iš ieškovės priteisė 832 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Taigi, kaip teisingai nustatyta skundžiamame sprendime, bendra teismo sprendimais ieškovei iš atsakovo priteista suma sudaro 65 716,38 Eur (dividendai + kompensacija + išlaikymo įsiskolinimo suma) ir bylinėjimosi išlaidos. Dėl palūkanų skaičiavimo nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija atskirai pasisakys toliau šioje nutartyje.

23. Minėta, kad ieškovė procesines palūkanas (kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė kompensuojamomis palūkanomis), už priteistą kompensaciją ir išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti nuo pagrindinės bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2022 m. spalio 24 d.), o už priteistą dividendų dalį nuo 2023 m. kovo 22 d., kuomet atsakovui jie buvo išmokėti. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad teisę reikalauti kompensacinių palūkanų už priteistą 1 862 Eur išlaikymo įsiskolinimą ji įgijo nuo pagrindinės bylos iškėlimo teisme dienos (ginčo dėl to nėra). Tačiau teismas sprendė, kad atsakovui prievolė sumokėti ieškovei kompensaciją ir dividendus kilo tik įsiteisėjus minėtam Klaipėdos apylinkės teismo sprendimui (2025 m. kovo 4 d.), dėl to kompensacines palūkanas už nurodytas sumas priteisė tik nuo minėto termino. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, teigia, kad dividendai sutuoktiniams priklausė jungtine sutuoktinių nuosavybės teise ir nuo jų išmokėjimo dienos atsakovas valdė ieškovei priklausiusią turto dalį ir turėjo pareigą šią dalį atiduoti ieškovei. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

24. Kaip jau nurodyta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teismo sprendimu ne patvirtinama jau egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, o tokiu teismo sprendimu prievolė tik sukuriama, palūkanos skaičiuojamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (šios nutarties 20 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindinėje byloje pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, t. y., šalių turtas iki santuokos nutraukimo priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kreipimosi į teismą metu atsakovo piniginė prievolė ieškovei neegzistavo, ji atsirado tik įsiteisėjus teismo priimtam sprendimui dėl bendrai valdomo turto padalijimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ši aplinkybė šiuo atveju ir nulemia palūkanų skaičiavimo momentą nuo Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2025 m. kovo 4 d.

25. Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstą atmeta apeliantės alternatyvų reikalavimą priteisti palūkanas nuo neišmokėtų dividendų (49 448,47 Eur) bent nuo (duomenys neskelbtini), t. y., kuomet, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas patvirtino jos teisę į dividendus. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, atsakovas pagrindinėje byloje pateiktu apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo dalį dėl dividendų ieškovei priteisimo. Atsakovas minėtame apeliaciniame skunde teigė, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovei 60 770 Eur dividendų ir prašė šį ieškovės reikalavimą atmesti. Kitaip tariant, atsakovas ginčijo ieškovės teisę į dividendus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad tik Kauno apygardos teismui 2025 m. kovo 4 d. sprendimu bylą išnagrinėjus apeliacinio proceso tvarka, buvo patvirtina ieškovės teisė į dividendus ir nuo šio momento ji turi teisę į palūkanas (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

26. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės pozicija, kad palūkanos už 14 405,91 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto sumažėjimą, turėjo būti priteistos bent nuo (duomenys neskelbtini), t. y., kai įsiteisėjo pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo, kuri, apeliantės teigimu, nebuvo skundžiama. Minėta, kad atsakovas pagrindinėje byloje pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo dalis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalies, palūkanų, išmokėtų atsakovui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ½ dalį atsakovo (paskolos davėjo) turimos turtinės reikalavimo teisės į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti atsakovui priskaičiuotų palūkanų išmokėjimą, dividendų ieškovei priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas atskirai neginčijo sprendimo dalies dėl 14 405,91 Eur kompensacijos priteisimo, tačiau, atsižvelgiant į santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo specifiką, laikytina, kad apeliaciniu skundu ginčijant turto padalinimą, tai galėjo turėti įtakos bendram sutuoktinių turto balansui. Dėl to Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo yra glaudžiai susijusi su apskųstomis teismo sprendimo dalimis ir negali būti laikoma kaip priimta dėl savarankiškų reikalavimų CPK 279 straipsnio 1 dalies reguliavimo prasme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta sprendimo dalis įsiteisėjo tik bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka (2025 m. kovo 4 d.) ir nuo šio momento ieškovė įgijo teisę reikalauti palūkanų už 14 405,91 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto sumažėjimo.

27. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai perkvalifikavo ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas iki šios bylos iškėlimo į reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo (CK 6.210, 6.261 straipsniai) ir pagrįstai sprendė, jog kompensacinės palūkanos gali būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistos sumos pagal pagrindinę prievolę, įsiteisėjimo dienos, t. y., pagrįstai ieškovei palūkanas už santuokos nutraukimo byloje priteistą kompensacijos sumą ir dividendus priteisė nuo sprendimo minėtoje byloje įsiteisėjimo dienos (2025 m. kovo 4 d.).

Dėl procesinių palūkanų, nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo momento, priteisimo

28. Ieškovė prašė priteisti 5 procentų procesines palūkanas už 66 163,55 Eur (priteista išlaikymo įsiskolinimo, dividendų ir kompensacijos suma, 65 716,38 Eur, + bylinėjimosi išlaidos, 447,17 Eur) sumą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų, dėl to šias palūkanas priteisė nuo 65 716,38 Eur sumos (priteista išlaikymo įsiskolinimo, kompensacijos ir dividendų suma) nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 2 d.) iki visiško Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo įvykdymo dienos. Nors teismas skundžiame sprendime nurodė, kad teismų sprendimais priteista bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 279,17 Eur (ši suma priteista apeliacinės instancijos teisme), o ieškovė priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nurodo 447,17 Eur (ieškovė atlieka priešpriešinį priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, t. y., 1 279,17 Eur – 832 Eur), tačiau tai esminės reikšmės neturi, nes procesinės palūkanos nuo bylinėjimosi išlaidų nebuvo priteistos.

30. Apeliantės teigimu, procesinės palūkanos skaičiuojamos už visą priteistą sumą, neišskiriant atskirai bylinėjimosi išlaidų, dėl to papildomai prašo priteisti procesines palūkanas ir už 447,17 Eur abiejų instancijų teismuose priteistas bylinėjimosi išlaidas.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Tačiau procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesines palūkanas priteisė nuo kitoje byloje ieškovei (kreditorei) priteistos 65 716,38 Eur sumos pagal pagrindinius savarankiškus materialinius reikalavimus, neįskaičiuojant priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl aiškių aritmetinių klaidų

32. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat prašo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas aritmetines ir dienų skaičiavimo klaidas, t. y., palūkanų bazę nurodyti 63 854,38 Eur (vietoje 53 853,48 Eur) ir laikotarpį 29 dienos (vietoje 59 dienų) atitinkamai perskaičiuojant sumą. Remiantis bylos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nutarė ištaisyti skundžiamame Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendime padarytas aiškias aritmetines klaidas: i) nustatė, kad teismas klaidingai apskaičiavo dienas už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2025 m. balandžio 1 d. (teismas nurodė 921 dienas, teisingas dienų skaičius – 891), ii) nustatė, kad teismas nurodė neteisingą sumą, nuo kurios apskaičiuotos kompensuojamos palūkanos, t. y., nurodė 53 853,48 Eur, teisinga suma – 63 854,38 Eur, iii) nustatė, kad už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 4 d. iki 2025 m. balandžio 1 d. nurodė neteisingą dienų skaičių, t. y., nurodė 59 dienas, vietoj 29 dienų bei atitinkamai perskaičiavo priteistinas sumas. Minėta teismo nutartis nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 276 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad rašymo apsirikimas nėra esminis procesinės teisės normos pažeidimas – tai techninis trūkumas, kurį galima pašalinti. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui ištaisius skundžiamame sprendime padarytas aiškias aritmetines klaidas, ši aplinkybė, priešingai nei teigia apeliantė, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, sprendimas gali būti panaikintas tik esant esminiam proceso teisės normos pažeidimui. Vien tai, kad buvo ištaisyti rašymo aprikimai (aritmetinės klaidos) nesudaro teisinio pagrindo panaikinti (pakeisti) skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 328 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimą, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o apeliacinio argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.