Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustojo P. T. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011m. liepos 15 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyresniojo specialisto nutarimu Nr. 40 AM047428 P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 85 straipsnio 3 dalį, 750 litų bauda už tai, kad jis 2011 m. kovo 30 d. 14.30 val. Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete kaip medžiotojas kartu su G. B. ir V. Č. dalyvavo M. P. šaunamuoju ginklu sumedžiojant šernakiaulę, t. y. medžiojamiesiems nepriskiriamą žvėrį be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo.

Šios aplinkybės – keleto asmenų vykimas kartu iš anksto žinant, jog bus medžiojamas didelio svorio žvėris, jo bendras įkėlimas į automobilį, buvimas kartu dorojant skerdieną ir t. t. – akivaizdžiai patvirtina, kad P. T. iš anksto susitaręs veikė bendrai su šernakiaulę nušovusiu M. P., t. y. dalyvavo šernakiaulės nušovime. P. T. teiginiai, jog jis jokiais veiksmais prie šernakiaulės sumedžiojimo neprisidėjo, yra paneigti jo paties parodymais ir paaiškinimais (dėl V. Č. pakvietimo į medžioklę, padėjimo įkelti nušautą žvėrį į automobilį ir t. t.) bei kitais anksčiau aptartais įrodymais, todėl vertinami kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 str. nustatyta tvarka nurodoma teritorija nebuvo pripažinta nemedžiotina, todėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyresniojo specialisto išvada, kad nurodytoje teritorijoje laukinių gyvūnų gaudymo, šaudymo ar nudobimo bet kokiu kitu teisėtu būdu tvarkai yra taikomos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ir šio normas detalizuojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių nuostatos, pripažįstama pagrįsta. Tokią išvadą patvirtina ir leidimų medžioklei G. B. voljere išdavimo 2010 metais faktas (23, 24 b. l.) ir (ikiteisminio tyrimo medžiagos 112 1.). Pagal šių taisyklių 1 p., 4 p. Lietuvos Respublikos teritorijoje, medžioklės plotuose, gali būti medžiojami tik šiose taisyklėse numatyti žvėrys, gyvūnai ir nustatytu jiems medžioti terminu. Medžioklės taisyklių 15 p. nurodyta, kokie gyvūnai Lietuvos Respublikoje gali būti medžiojami. Gyvūnai, nenurodyti minimame Medžioklės taisyklių punkte, negali būti gaudomi, šaudomi ar nudobiami kitokiu teisėtu būdu be išankstinio Aplinkos apsaugos agentūros leidimo. Šerno ir kiaulės hibridas (šernakiaulė) nurodytoje normoje kaip medžiotinas gyvūnas neminima, todėl jai sumedžioti turėjo būti gautas išankstinis aplinkos apsaugos agentūros leidimas (88, 114 ikiteisminio tyrimo medžiagos l.). Tai, kad buvo nušauta būtent šernakiaulė, patvirtina specialisto pažyma (75 ikiteisminio tyrimo medžiagos 1.), G. B. nubaudimo už neteisėtą šernų ir kryžminimą su kiaulėmis ir jų hibridų laikymą 2008m. gruodžio 19d. Šiaulių regiono AAD pareigūno nutarimu (28 b. 1.) faktas ir tą pačią 201l m. kovo 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausose nurodomos aplinkybės (G. B. – jog voljere buvo naikinamas šerno ir kiaulės mišrūnas, 28 b. l., P. T. – jog G. B. pasakė gavęs nurodymą sunaikinti šernakiaulę pasiūlė atvažiuoti su kitais asmenimis,38-39 b. l., V. Č. – jog P. T. pasiūlė važiuoti pas G. B. sumedžioti šernakiaulę (40–41 b. 1.).

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad dėl leidimo sumedžioti šernakiaulę niekas iš medžioklėje dalyvavusių asmenų į Aplinkos apsaugos agentūrą nebuvo kreipęsi ir šio leidimo neturėjo. Todėl pripažįstama, kad P. T., kaip vienas iš medžioklėje dalyvavusių asmenų, neteisėtai, t. y neturint teisės aktų reikalaujamo leidimo, sumedžiojo nepriskiriamą medžiojamiesiems gyvūną ir tuo padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 74.4. p.), ir pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 85 straipsnio 3 dalį“.

Mano, kad tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei įstatymams. Taip pat nurodo, kad ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Taigi, administracinio teisės pažeidimo tyrimas yra svarbi administracinio teisės pažeidimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Tokia išvada kyla iš ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus bei ATPK 257 straipsnio nuostatų, numatančių, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliantas akcentuoja, jog teismų praktikoje (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328) laikomasi nuostatos, jog būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Įstatymas administracinio teisės pažeidimo protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Esant tokiai situacijai, kyla pagrįstų abejonių, ar administracinio teisės pažeidimo protokole (ar prokuroro nutarime) buvo tiksliai bei objektyviai užfiksuoti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, t. y. kyla abejonių bei neaiškumų dėl esminės administracinio teisės pažeidimo įrodinėjimo priemonės įrodomosios galios bei patikimumo. Juo labiau, skundžiamas nutarimas negalėjo būti priimtas nesurašius jo atžvilgiu protokolo dėl ATPK 85 straipsnio 3 dalies pažeidimo.

Nurodo, kad šios aplinkybės iš esmės neleidžia pradėti administracinės bylos teisenos ir pažeidžia jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.

Taip pat mano, kad nėra ir paties pažeidimo objekto. ATPK 85 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laukinių gyvūnų, nepriskiriamų medžiojamiesiems gyvūnams, medžiojimas arba gyvūnų, kuriuos galiojantys teisės aktai medžioti draudžia, medžiojimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taigi, atsakomybę pagal ATPK 85 straipsnio 3 dalį užtraukia šie veiksmai: 1) laukinių gyvūnų, nepriskiriamų medžiojamiesiems gyvūnams, medžiojimas; 2) gyvūnų, kuriuos galiojantys teisės aktai medžioti draudžia, medžiojimas. Nurodo, kad ši teisės norma yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į Medžioklės įstatymą (2004 m. sausio 1 d. redakcija) Nuostatus (2002 m. liepos 15 d. redakcija) ir Taisykles (2009 m. sausio 1 d. redakcija). Atkreipia dėmesį, kad LR medžioklės įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu, o įstatymo 2 straipsnio 7 dalis numato, kad medžiojamieji gyvūnai – laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse yra priskirti medžiojamiesiems dėl visuomeniniais ir asmeniniais tikslais grindžiamos vertės ir atsižvelgiant į šalies medžioklės kultūros tradicijas. Teisinė atsakomybė atsiranda tik pažeidus šio įstatymo reikalavimus (Įstatymo 17 straipsnis). Sulaukėjusi naminė kiaulė, dėl kurios nušovimo buvo iškelta byla, nėra priskiriama prie medžiojamųjų gyvūnų. Taigi, kiaulė nėra laukinis gyvūnas, ji nėra įrašyta į jokius teisės aktus, draudžiančius ją sunaikinti. Nė vienas medžioklę reglamentuojantis teisės aktas nenumato naminių gyvulių nudobimo tvarkos (nudurti, nupurtyti elektra, apsvaiginti dujomis, nušauti, užkutenti ar pan.). Atkreipiu teismo dėmesį į tai, kad kiaulės skerdiena buvo palikta savininkui, t. y. niekas neginčija, kad tai buvo jo nuosavybė, kaip ir bet kuris kitas naminis gyvūnas (gaidys, avis, kiaulė, jautis ir pan.), kurių paskerdimo būdas yra kiekvieno savininko reikalas ir aplinkos apsaugos agentūros leidimas nukirsti nuosavą vištą nėra reikalingas. Todėl už savininko prašymu jam priklausančios kiaulės užmušimą negali būti baudžiama pagal ATPK 85 straipsnį kaip už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje yra numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos, Šiaulių regiono AAD Kelmės rajono agentūros vyresniojo specialisto nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylos (5 b. l.), Šiaulių regiono AAD Kelmės rajono agentūros pateiktos bylos Nr. 40 ir Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamosios bylos (Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros byla Nr. 40, 2 l.) medžiagų matyti, kad Šiaulių regiono AAD Kelmės rajono agentūroje 2011 m. gegužės 24 d. iš Šiaulių apygardos prokuratūros buvo gautas 2011 m. gegužės 20d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00104-11 su iškelta administracinio teisės pažeidimo byla G. B., M. P., P. T. ir V. Č. atžvilgiu pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį dėl medžioklės tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. 2011 m. liepos 15 d. Šiaulių regiono AAD Kelmės rajono agentūros vyresniojo specialisto nutarimu P. T. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2011 m. kovo 30 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) apylinkių sen., Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, veikdamas kartu su M. P., G. B. ir V. Č., sumedžiojo šerno ir kiaulės mišrūną – šernakiaulę, t. y. nemedžiojamiesiems gyvūnams priskiriamą žvėrį, neturint atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo.

Administracinio teisės pažeidimo byloje ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina tai, kad 2011 m. kovo 30 d. apie 14.30 val. Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete M. P. medžiokliniu kombinuotu šaunamuoju ginklu „Blaser“ Nr. (duomenys neskelbtini) šūviu į galvą nušovė ne mažiau kaip pirmos kartos šerno ir kiaulės hibrido, t. y. šernakiaulės, patelę (5 b.l.). Iš ikiteisminio tyrimo metu paties P. T. duotų parodymų (Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros byla Nr. 40, 37 l.), kitų kartu su juo buvusių asmenų G. B. ir V. Č. (Šiaulių regiono AAD Kelmės rajono agentūros byla Nr. 40, 28–29; 39–40 l.), liudytojų A. G., R. B., Ž. A. (Šiaulių regiono AAD Kelmės rajono agentūros byla Nr. 40, 31; 33–34; 35–36 l.) parodymų matyti, jog G. B., M. P., P. T. ir V. Č., kurie yra medžiotojai, t. y. neabejotinai žino medžioklės Lietuvos Respublikoje tvarką, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą nušauti šernakiaulės patelę veikė bendrai pasidaliję vaidmenis. Pats P. T. pripažino, kad jis pakvietė važiuoti kartu V. Č., kuris vyko pasiėmęs medžioklei skirtą šaunamąjį graižtvinį ginklą, o šernakiaulę nušovė M. P., kuris vykti kartu pakvietė patį P. T.. Apklaustas tą pačią dieną policijos pareigūnų, pats P. T. pripažino, jog šernakiaulė buvo didelė, todėl ją į automobilio priekabą įkrovė visi kartu (Šiaulių regiono AAD Kelmės rajono agentūros byla Nr. 40, 37l.). Policijos pareigūnams atvykus į (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ žvėrių apdorojimo aikštelę, prie dorojamo nušauto gyvūno rasti visi anksčiau paminėti asmenys. Šios aplinkybės (keleto asmenų vykimas kartu iš anksto žinant, jog bus medžiojamas didelio svorio žvėris, jo bendras įkėlimas į automobilį, buvimas kartu dorojant skerdieną) akivaizdžiai patvirtina, kad P. T. iš anksto susitaręs veikė bendrai su šernakiaulę nušovusiu M. P., t. y. dalyvavo nušaunant šernakiaulę.

Iš administracinėje byloje surinktos medžiagos, (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto ribų žemėlapio (15–16 b. l.) ir kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų matyti, kad šernakiaulė buvo nušauta G. B. nuosavybės teise priklausančiame 8,2200 ha. ploto žemės sklype įrengtame aptvare (voljere). 2004 m. lapkričio 12 d. G. B. buvo išduotas leidimas Nr. 29 iki 2009 m. lapkričio 19 d. įsirengti ir eksploatuoti aptvarą (voljerą) laikiniams gyvūnams – šernams ir stirnoms – laikyti (13 b. l.). Leidimas galiojo iki 2009 m. lapkričio 19 d., vėliau jo galiojimo terminas nebuvo pratęstas. G. B. nuosavybės teise priklausantis aptvertas žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotus (15–16 b. l.). Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 str. nustatyta tvarka nurodyta teritorija nebuvo pripažinta nemedžiotina, todėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyresniojo specialisto išvada, kad nurodytoje teritorijoje laikinių gyvūnų gaudymo, šaudymo ar nudobimo bet kokiu kitu teisėtu būdu tvarkai yra taikomos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ir šio normas detalizuojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000m. birželio 27d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių nuostatos, pripažįstama pagrįsta. Tokią išvadą patvirtina ir leidimų medžioklei G. B. voljere išdavimo 2009 ir 2010 metais faktas (23, 24 b. l.). Pagal šių taisyklių 1 p., 4 p. Lietuvos Respublikos teritorijoje, medžioklės plotuose gali būti medžiojami tik šiose taisyklėse numatyti žvėrys, gyvūnai ir nustatytu jiems medžioti terminu. Medžioklės taisyklių 15 p. nurodyta, kokie gyvūnai Lietuvos Respublikoje gali būti medžiojami. Gyvūnai, nenurodyti minimame Medžioklės taisyklių punkte, negali būti gaudomi, šaudomi ar nudobiami kitokiu teisėtu būdu be išankstinio aplinkos apsaugos agentūros leidimo. Šerno ir kiaulės hibridas (šernakiaulė) nurodytoje normoje kaip medžiotinas gyvūnas neminima, todėl jai sumedžioti turėjo būti gautas išankstinis Aplinkos apsaugos agentūros leidimas (5 b. l.). Tai, kad buvo nušauta būtent šernakiaulė, patvirtina specialisto (Šiaulių regiono AAD Kelmės rajono agentūros byla Nr. 40 42 l.), G. B. nubaudimo už neteisėtą šernų ir kryžminimą su kiaulėmis ir jų hibridų laikymą 2008 m. gruodžio 19 d. Šiaulių regiono AAD pareigūno nutarimu (28 b. l.) faktas ir 2011 m. kovo 30 d. (t. y įvykio dieną) ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose nurodomos aplinkybės (G. B. – jog voljere buvo naikinamas šerno ir kiaulės mišrūnas, (Šiaulių regiono AAD Kelmės rajono agentūros byla Nr. 40, 28–29 l.), P. T. – jog G. B. pasakė gavęs nurodymą sunaikinti šernakiaules pasiūlė atvažiuoti su kitais asmenimis (37–38 Šiaulių regiono AAD Kelmės rajono agentūros bylos Nr. 40 l.), V. Č. – jog P. T. pasiūlė važiuoti pas G. B. sumedžioti šernakiaulę (Šiaulių regiono AAD Kelmės rajono agentūros byla Nr. 40, 39–40 l.).

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad dėl leidimo sumedžioti šernakiaulę niekas iš medžioklėje dalyvavusių asmenų į aplinkos apsaugos agentūrą nebuvo kreipęsi ir šio leidimo neturėjo. Todėl pripažįstama, kad P. T., kaip vienas iš medžioklėje dalyvavusių asmenų, neteisėtai, t. y. neturint teisės aktų reikalaujamo leidimo, sumedžiojo nepriskiriamą medžiojamiesiems gyvūną ir tuo padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 74.4. p.), bei pagrįstai buvo nubaustas už ATPK 85 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Aplinkybė, jog P. T. pagal ATPK 85 straipsnio 3 dalį nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nelaikytina jo teisės į gynybą pažeidimu. Administracinė byla P. T. iškelta prokuroro nutarimu (ATPK 262 straipsnio 1 dalis). Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra aiškiai ir išsamiai aprašytos neteisėtos veikos aplinkybės bei aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti P. T. kaltę patvirtinantys įrodymai. Pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį bylą nagrinėjantis pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į kitą ATPK straipsnį ar jo dalį, tai ir padarė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyresnysis specialistas. Be to, P. T. 2011 m. rugsėjo 20 d., jo skundo nagrinėjimo pirmos instancijos teismo posėdyje metu buvo suteikta teisė įgyvendinti ATPK 272 straipsnyje numatytas teises.

Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis ATPK 257 straipsniu įvertino byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone ir nutarė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, bei nėra pagrindo apelianto skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.