Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-189-159/2011

2011 m. gegužės 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovams V. L., E. L., ieškovų atstovei advokatei Marijai Ulbienei, atsakovei S. G., atsakovės atstovams advokatui Sauliui Tamošaičiui ir P. G., vertėjai Violetai Galdikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. G.apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-07-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-141-668/2010 pagal ieškovų E. L. ir V. L., atstovaujamo pagal įstatymą atstovės E. L., ieškinį atsakovei S. G. dėl 70 000 Lt įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Alfreda Bluškienė ir Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepakankamai įvertinto į bylą pateiktą pardavimo sąlygą ir jos turinį (b. l. 32), joje ieškovė nurodė, kad butas parduodamas už konkrečią pinigų sumą – 110 000 Lt. Apeliantė mano, kad ieškovė pavedė jai parduoti butą už konkrečią kainą – 110 000 Lt. Pardavimo sąlyga yra vienašalis sandoris yra galiojanti, nes nenuginčyta, tačiau teismas spręsdamas prievolės pagal įgaliojimą įvykdymo klausimą minima pardavimo sąlyga nesirėmė, nes teismas sprendime konstatavo, jog ieškovei reikėtų sumokėti daugiau, nei ji nurodė pardavimo sąlygoje ir išplėtė pardavimo sąlygos ribas.

Apeliantės manymu, teismas be pagrindo laikė neįrodytą faktą, jog prieš 2009-09-22 pirkimo–pardavimo sandorį ieškovė apeliantei buvo skolinga didesnę nei 10 000 Lt sumą. Teismas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių. Kilus ginčui ieškovė pripažino apeliantei 80 000 Lt skolos dalį, iš jos tik 10 000 Lt. Ieškovė buvo apeliantės pažįstama, jas siejo ilgalaikiai pasitikėjimo viena kita santykiai, todėl nebuvo pasirašyti pinigų skolinimo dokumentai, nes apeliantė patikėjo ieškove, jog jai skubiai reikalingi pinigai. Prieš buto pardavimą ieškovė apeliantei buvo skolinga 20 000 Lt ir apeliantė ieškovei paskolino dar 60 000 Lt. Ieškovė žinodama, kad butas bus parduodamas už 180 000 Lt, ir pasirašė pardavimą sąlygą, joje sąmoningai nurodė buto pardavimo kainą – 110 000 Lt, pripažinusi ir įskaičiusi visą 80 000 Lt skolą (b. l. 99–101).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009-09-17 Palangos miesto pirmajame notarų biure sudarytu įgaliojimu E. L ir V. L. įgaliojo S. G. aptartomis sąlygomis parduoti E. L. ir V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini)., atlikti visus tam būtinus veiksmus, o gautus pinigus pervesti į E. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atstovė įsipareigojo pateikti ataskaitą apie veiklą ir atsiskaityti atstovaujamiesiems už viską, ką yra atlikusi vykdydama pavedimą (b. l. 8). 2009-09-17 E. L. nurodė pardavimo sąlygą – butą parduoda už 110 000 Lt kainą (b. l. 32). Atsakovė S. G. teismui pateikė 2009-09-18 ieškovės E. L. pakvitavimą, juo patvirtinta, jog S. G. visą įsiskolinimą pagal įgaliojimą sumokėjo ir kad materialinių ir kitokio pobūdžio pretenzijų ieškovė atsakovei neturi (b. l. 76). 2009-09-22 tarp E. L., V. L., atstovaujamų S. G. ir O. Ch. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 9). Minėtoje sutartyje nurodyta pardavimo kaina – 52 180 eurų, atitinkanti 180 021 Lt. Pirkimo–pardavimo sutarties 4 punktu įgaliotinė S. G. patvirtino, kad pirkėja sumokėjo 52 180 eurų už parduotą butą ir kad minima pinigų suma pervesta į pardavėjos E. L. sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB. Iš E. L. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo už 2009 metus matyti, kad S. G. į ieškovės sąskaitą padarė vieną pervedimą – 2009-09-23 pervedė 100 000 Lt (b. l. 22).

Ieškovai nurodo, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo jų sąskaita. Atsakovė nurodo, jog ieškovė E. L. skolinga atsakovei 80 000 Lt, pakvitavimą ieškovė E. L. pasirašė ne 2009-09-18, o 2009-09-25.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/201).

CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2008-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; 2009-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Apeliantė teigia, jog ieškovė jai kurį laiką buvo skolinga 20 000 Lt, o prieš pirkimo–pardavimo sandorį ieškovei dar paskolino 60 000 Lt (b. l. 101). CK 1.73 str. 1 d. 1 p. numato, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5 000 Lt, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, sudaromi paprasta rašytine forma. Rašytinės formos nesilaikymas atima teisę remtis liudytojų parodymais. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog su ieškove buvo sutarusios butą parduoti už 180 000 Lt, todėl sudarė pardavimo sąlygą ir įdavė ieškovei apie 60 000 Lt (b. l. 152–153), nes ieškovė tokiu būdu norėjo atiduoti skolą. Apeliantės paaiškinimai nenuoseklūs, pardavimo sąlyga neįrašyta E. L. ir V. L. 2009-09-17 S. G. išduotame įgaliojime. Nors minimu įgaliojimu E. L. ir V. L. įgaliojo S. G. parduoti butą aptartomis sąlygomis, tačiau aptartų sąlygų turinys nenurodytas (b. l. 8).

Apeliantė į bylą nepateikė jokių duomenų, rašytinių įrodymų dėl skolos, todėl teisėjų kolegijos neįtikina apeliantės argumentai, kad ieškovė buvo skolinga jos nurodytą 80 000 Lt sumą, nors ieškovė pripažino faktą ir neginčijo, kad yra atsakovei skolinga kitą sumą – 10 000 Lt (CPK 178 str., CPK 185 str.).

Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-04 civilinė byla Nr. 3K-3-184/2011). Teisėjų kolegijos neįtikino atsakovės argumentas dėl datos suklydimo, jog pakvitavimas buvo faktiškai pasirašytas 2009-09-25, o ne 2009-09-18. Datos suklydimas pakvitavime reikštų, kad suklydo abi šalys – ieškovė, rašydama pakvitavimą, ir atsakovė, priimdama jį, tai sukelia pagrįstų abejonių. Prieš pirkimo– pardavimo sutartį atsakovė intensyviai bendravo su ieškovės giminaičiais ir pažįstamais. Liudytoja D. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog atsakovė minėjo, kad butas bus parduodamas už 110 000 Lt, tą patvirtino ir liudytojas D. J., kuris labai stebėjosi tokia maža kaina (b. l. 89). Ieškovės motina pirmosios instancijos teismo posėdyje paliudijo, kad atsakovė pasakė jai, kad pardavė butą už 110 000 Lt (b. l. 87). Atsakovė, turėdama pareigą pagal įgaliojimo sutartį visiškai atsiskaityti su ieškove, ne tik kad neatsiskaitė, bet ir nepateikė pirkimo–pardavimo sutarties, nes akivaizdu, jog būnant ieškovei skolingai 80 000 Lt, jokios prasmės slėpti nuo ieškovės pirkimo–pardavimo sutartį nebūtų buvę. Kad atsakovė keletą savaičių nepateikė ieškovei sutarties, pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ir trečiasis asmuo notarė. Ji paaiškino, kad ieškovei kilo įtarimų dėl tikrosios sandorio vertės, todėl notarei pateikus pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė sužinojo sandorio sumą – 180 000 Lt (b. l. 86). Aplinkybė, kad ieškovė sutiko parduoti butą už 110 000 Lt, nereiškia, kad tuo atveju jei atsakovė – įgaliotinė parduos butą brangiau, visos lėšos, viršijančios 110 000 Lt, priklausytų įgaliotinei – atsakovei, dėl tokios įgaliotinės teisės susitarta nebuvo (CK 2.150 str., CK 6.760 str. 5 d.). Vadovaujantis CK 6.758 str. 2 d. nuostata, jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla. CK 2.151 str. numato atstovaujamojo pareigą atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Tačiau remdamasi šiuo pagrindu atsakovė jokių prašymų dėl patirtų išlaidų nepateikia. Be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, kad sąvoka „turtas“ reiškia ne tik daiktus, bet ir turtines teises, taip pat pinigus. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/201). Įgaliojimo formuluotė turi atitikti CK 2.150 str. nustatytą atstovo pareigą atsiskaityti, t. y. atstovas privalo grąžinti atstovaujamajam visus šio perduotus dokumentus ir turtą.

Teisėjų kolegija priima ieškovų argumentus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pagal įgaliojimų sutartį, atsakovė pažeidė įgaliojimo sutarties sąlygas – pinigus už parduotą butą atsakovė pervedė į savo sąskaitą, o ne į ieškovės sąskaitą, kaip buvo nustatyta 2009-09-22 pirkimo–pardavimo sutarties 4 punkte (b. l. 9), atsakovė neperdavė visų pinigų, kuriuos buvo gavusi pardavusi butą.

Ieškovai nurodė, kad už jiems suteiktą teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje patyrė 4 000 Lt (kiekvienas po 2 000 Lt) išlaidų (b. l. 134, 140). Ieškovės E. L. atsiliepimas į apeliacinį skundą apima nepilnamečio V. L. pasirašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsiliepimas pateiktas tos pačios advokatės, dėl to paties dalyko, todėl V. L. atsiliepimas į apeliacinį skundą nelaikytinas atskiru procesiniu dokumentu, tuo pagrindu pagrįstos ieškovės patirtos 2 000 Lt išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt patirtų išlaidų už advokatės suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.