Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovui A. F. (A. F.) dėl nuomos sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Atsakovas, kuriam apie paskirtą teismo posėdį pranešta tinkamai, į jį neatvyko ir iki posėdžio pradžios - nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyat, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau VVTAT arba Tarnyba) 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 10-362 „Dėl nuomos sutarties sąlygų“ atsakovo A. F. ir M. M. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sudarytos Nuomos sutarties 3.6, 4.1, 4.2, 4.6 ir 4.7 punktų sąlygas pripažino atitinkančiomis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžiančiomis sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, o Sutarties 3.6 ir 4.2 punktų sąlygas pripažino atitinkančiomis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 4 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. verslininkui suteikiančiomis teisę negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumatančiomis vartotojo teisės gauti iš verslininko tokio pat dydžio sumas, kai verslininkas vienašališkai nutraukia sutartį. Tarnyba 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 4-7319 Nutarimo nuorašą pateikė atsakovui, tuo pačiu pasiūlydama per 14 dienų nuo nuorašo gavimo dienos, sudarant su vartotojais sutartis, pakeisti, panaikinti ar netaikyti Nutarime nurodytų sąlygų, kurios pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus ir apie tai informuoti ieškovę. Nustatytu terminu atsakovas nepateikė atsakymo, todėl Tarnyba 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. 4E-2763 Tarnyba pkarttotinai pateikė analogišką siūlymą.

CPK 49 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais valstybės institucijos gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; etc.). VVTAĮ 30 straipsnyje numatyta, kad vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams. Taip pat numatyta ieškovės teisė ginti vartotojų viešąjį interesą.

Ieškovei, be kitų atliekamų funkcijų, įstatymų nustatyta tvarka pavesta kontroliuti sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas (CK 6.228⁴ straipsnio 10 dalis, VTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, Tarnyba turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, siūlydama jam per 14 dienų nuo tokio pasiūlymo gavimo, pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais. Ieškovė nurodė, kad kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu nebus vykdomas pasiūlymas pagal VTAĮ 32 straipsnio 2-3 dalį. Pardavėjas, paslaugų teikėjas įpareigotas per 14 dienų nuo ieškovės pasiūlymo gavimo, pranešti Tarnybai apie savo sutikimą nutraukti viešojo intereso pažeidimą arba apie jo nutraukimą. Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas, ieškovė, gindama viešąjį interesą, kreipiasi į teismą.

Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o pastarasis įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Kvalifikuojant sutartį vartojimo sutartimi svarbios abi šalys, todėl visais atvejais greta vartotojo būtina identifikuoti ir kitą sutarties šalį – verslininką. Taigi atsakovas pagal šią normą turi būti specialiu subjektu – verslininku, – fiziniu arba juridiniu asmeniu ar kita organizacija, ar jų padaliniu, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis). Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. Analogiškai verslininko sąvoka yra apibrėžta VTAĮ 2 straipsnio 24 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad vartotojo ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Europos Sąjungos vartotojų teisėje sąžiningumo koncepcija suformuota priėmus 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse. Direktyva Lietuvos teisėje įgyvendinta jos nuostatas perkeliant į CK 6.228⁴ straipsnį, pagal kurio 1 dalį vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pasiausvyra vartotojo nenaudai. Nesąžiningų sutarčių sąlygų pavyzdinis sąrašas išdėstytas CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (VMI raštas dėl informacijos apie A. F. pateikimo) patvirtina, kad atsakovas, sudarydamas su vartotoju 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuomos sutartį, veikė kaip verslininkas, nes veikląvykdė pagal verslo liudijimą - gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, todėl tarp šalių susiklosčius vartojimo teisiniams santykiams, jų sudaryta sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė duomenis, kad pagal Įstatymą (VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą) išnagrinėjo atsakovo sutarties dėl nuomos sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 10-518 minėtos Ssutarties 3.6, 4.1, 4.2, 4.6 ir 4,7 punktus pripažino nesąžiningais. Nutarimo nuorašą pateikusi atsakovui (2019-05-13 raštas Nr. 4-7319, 2019-07-15 raštas Nr. 4E-2763) ir nustatytais terminais negavusi pastarojo atsakymų , ieškovė pagrįstai kreipėsi šį teismą. Juolab, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų reagavęs į ieškovės pranešimus (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas A. F., neatsižvelgdamas į ieškovės pateiktus siūlymus, nenutraukė viešojo intereso pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju, minėtais skundžiamos Sutarties 3.6 ir 4.2 punktais įtvirtinta vartotojo sumokėto depozito įskaitymo kaip kompensacija ar nuostoliai, t.y. vartotojui, kai jis yra atsiskaitęs su paslaugos teikėju pagal sutartį ir kai patalpoms nepadaryta jokia žala ar ji atlyginta, yra grąžinamas sumokėtas depozitas; jei vartotojas vienašališkai nutraukia sutartį prieš terminą, įspėjus atsakovą prieš du mėnesius, vartotojo sumokėtas depozitas lieka atsakovui,. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). CK 6.609 straipsnyje nurodyta, kad nuomininkui neįvykdžius reikalavimo (prieš vieną mėnesį įspėti nuomotoją prieš vieną mėnesį), nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Todėl konkrečiu atveju yra pagrindas išvadai, kad vartotojo sumokėto 520,00 Eur depozitas (avanso) negrąžinimas, sudaro galimybę paslaugų teikėjui piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (vartotojo) sąskaita. Taiis atvejais, kai depozitas (avansas) pagal sutartį atlieka tiek mokėjimo, tiek ir netesybų funkciją, avanso dydis negali viršyti proporcingos vartotojo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą dydžio. Todėl konkrečiu atveju ieškovė pagrįstai vertino Sutartyje vartotojui numatytą atsakomybę už Sutarties netinkamą vykdymą ar jos nutraukimą prieš terminą, kaip neproporcingą ir pažeidžianči vartotojo teises bei teisėtus interesus. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Sutarties 3.6 ir 4.2 punktuose įtvirtintos nuostatos pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už Sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.228⁴ straipsnis 2 dalies 4 ir 5 punktai).

Nagrinėjamoje byloje, Sutarties 4.1 ir 4.7 punktuose įtvirtinti pagrindai ir tvarka, kuriems esant, Sutartį gali nutraukti nuomotojas, kuris pagal Sutarties 4.6 punktą, turi pareigą prieš du mėnesius įspėti nuomininką apie Sutarties nutraukimą ir pateikti sutikimą, kad butas bus rodomas kitiems asmenims. Vertinant nurodytą Sutarties punktą sąžiningumo aspektu, atsižvelgtina į Sutarties 1.6 punktą, kuriuo šalys susitarė, kad likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo pabaigos, nei vienai šaliai nepranešus apie sutarties nutraukimą, Sutartis laikoma pratęsta.

Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas ar sąlygos yra skaidrios, t.y. ar jos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir, ar jomis verslininkui nėra suteikiama galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis. Konkrečiu atveju atsakovui A. F., kaip paslaugos teikėjui, keliami didesni reikalavimai ir taikomi griežtesni sutartinės atsakomybės kriterijai nei vartotojui. Tad kaip paslaugų teikėjui jam tenka pareiga užtikrinti su vartotojais sudaromų sutarčių sąlygų teisinį apibrėžtumą, jų suderinamumą su galiojančių teisės aktų nuostatomis bei aiškumą vartotojui. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad verslininkas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, jo pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos, o įtrauktos į sudarytą sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Todėl aiškiai ir skaidriai privalo būti suformuluojamos sąlygos, kuriomis įtvirtinama nuomotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį, esant sutarties pažeidimui.

Įstatyme numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sutarties 4.1 punkto sąlygos formuluotė, kuria atsakovui įtvirtinta teisė nutraukti sutartį kai nuomininkas pažeidžia sutarties numatytus įsipareigojimus, nedetalizuojant pažeidimo pobūdžio ir taip suteikiant galimybę piktnaudžiauti savo teise vienašališkai nutraukti sutartį, nenustatant, jog pirmiausia vartotojas turi būti raginamas atlikti mokėjimą, saugoti nuomininkui perduotą daiktą ir tik pastarajam neatsižvelgus į raginimą bei tinkamai neatsiskaičius per nurodytą laikotarpį ar tęsiant gadinant gyvenamąją patalpą arba ją naudojant ne pagal paskirtį, Sutarties 4.1 punkto sąlyga iš esmės yra pažeidžianti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, t.y. pažeidžianti jo teises ir interesus. Sutarties 1.6 punkte įtvirtinta, kad jeigu nei viena iš šalių likus 1 mėnesiui iki Sutarties galiojimo laiko pabaigos nepraneša apie Sutarties nutraukimą, Sutartis laikoma pratęsta. Sistemiškai vertinant 4.6 ir 1.6 punktus, nėra aišku ar apie ketinimą nepratęsti Sutartį vartotojas turi pranešti nuomotojui prieš 2 mėnesius, ar gali tai padaryti ir likus 1 mėnesiui iki Sutarties galiojimo pabaigos, todėl Sutarties 4.6 punkto sąlyga iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei pažeidžia jo teises ir interesus.

Konstatavus, kad ieškovės veiksmai, atlikti atsakovo atžvilgiu, vadoaujantis VTAĮ 32 straipsnio 2 ir 3 dalimis buvo atlikti pagrįstai, ieškovės ieškinys, pareikštas ginant viešąjį interesą, dėl Sutarties 3.6, 4.1, 4.2 ir 4.6 punktų sąlygos pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, yra laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas iš dalies, o kita ieškinio dalas atmetama kaip nepagrįsta.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 150 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis) ir 10,61 teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), viso 160,61 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovo A. F. parengtos Nuomos sutarties 3.6, 4.1, 4.2 ir 4.6 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. F., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 160,61 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.