- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- eI2-3414-809/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00861-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- G. V.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDI) 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 2R-308 (2.13. Mr.) (toliau – ir Sprendimas); netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti Sprendimą ir vietoje pareiškėjai paskirtos baudos skirti papeikimą arba sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą nustatant ją ne didesnę nei 200 Eur.
Nurodo, kad pareiškėja 2021 m. gegužės 21 d. gavo atsakovės nurodymą pateikti informaciją, atsižvelgiant į VDI gautą G. V. skundą (toliau – ir Skundas). Skunde nurodoma, kad G. V. Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) pakeitė jo valdomo nekilnojamojo turto objekto – buto (toliau – ir NTO) plotą, tačiau pareiškėjos po 20 dienų G. V. pateiktame mokėjimo pranešime buvo nurodyti jau nebeaktualūs duomenys ir jų pagrindu apskaičiuota didesnė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą. Kai Duomenų subjektas (G. V.) pastebėjo, kad duomenys apie NTO plotą pareiškėjos savitarnos sistemoje buvo pakeisti, rinkliavos dydis vis dar buvo nurodytas klaidingas. Todėl G. V. kreipėsi į atsakovę prašydamas įvertinti, ar pareiškėja nepažeidė duomenų tikslumo principo. Atsakovė Sprendime konstatavo, kad pareiškėja pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies d papunktį.
Pagrįsdama Sprendimo neteisėtumą nurodo, kad VDI nepagrįstai perkėlė visas pareigas, susijusias su Komunalinių atliekų turėtojų registre (toliau – ir Registras) esančių duomenų teisingumu, išimtinai pareiškėjai. VDI nevertino pareiškėjos argumentų, susijusių su specialiuose teisės aktuose nustatytomis Rinkliavos mokėtojų pareigomis teikti teisingus duomenis Rinkliavai apskaičiuoti ir informuoti VASA apie tokių duomenų pasikeitimus. Pareiškėjos nuomone, ji iš esmės buvo nubausta už tai, kad ne ji, o G. V. netinkamai vykdė jam teisės aktų nustatytas pareigas. Taip pat, pareiškėjos teigimu, atsakovė nepagrįstai sutapatino nustatytą asmens duomenų klaidingumo faktą su asmens duomenų tikslumo principo pažeidimu. Šis principas neįpareigoja duomenų valdytojų užtikrinti nepertraukiamą ir besąlyginį asmens duomenų tikslumą bet kuriuo metu – tai iš viso nėra objektyviai įmanoma, dėl ko ir pats principas BDAR yra formuluojamas taip: „tikslūs ir prireikus atnaujinami“. Asmens duomenų tikslumo principas reikalauja, kad duomenų valdytojas dėtų protingas pastangas siekdamas užtikrinti, jog jo tvarkomi asmens duomenys yra tikslūs, juos atnaujintų bei, pastebėjęs, kad asmens duomenys visgi yra netikslūs, imtųsi protingų priemonių juos kuo greičiau ištaisyti. Pareiškėja visapusiškai įvykdė šiuos reikalavimus. Nesutinka su argumentais, kad netikslių asmens duomenų tvarkymas galėjo sukelti įvairaus dydžio finansinių pasekmių duomenų subjektams. Tokios pasekmės objektyviai negalėjo kilti, nes teisės aktai griežtai užtikrina, kad permokos ar neteisingai apskaičiuotos rinkliavos atveju rinkliavos mokėtojo interesai būtų visapusiškai apsaugoti. Be to, atsakovė nenurodė nė vieno konkretaus atvejo, kai duomenų subjektai būtų patyrę kokių nors finansinių nuostolių dėl tokių pareiškėjos veiksmų. Jie negalėjo kilti ir dėl to, kad 2021 metais duomenys buvo atnaujinti visiems subjektams, o ši situacija atsirado susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, t. y. G. V. atnaujinus duomenis apie NTO plotą laikotarpiu tarp duomenų atnaujinimų užfiksavimo ir Rinkliavos mokėjimų pareiškimų suformavimo. Pažymi, kad pareiškėja reguliariai, atsižvelgiant į vietinės rinkliavos pobūdį ir jos apskaičiavimo periodiškumą, atnaujina Registre esančius asmens duomenis, todėl faktiškai tokios procedūros yra atliekamos ir duomenys pagal poreikį atnaujinami. Taip pat nurodo, kad atsakovės paskirta bauda (12 000 Eur) yra apskaičiuota netiksliai bei neatitinka proporcingumo reikalavimų. Skaičiuodama pareiškėjos bendrąsias metines pajamas, atsakovė faktiškai paskaičiavo ne vienerių, o dvejų metų pareiškėjos biudžetą – toks skaičiavimas neatitinka nei BDAR, nei kitų teisės aktų reikalavimų. Be to, atsakovė netinkamai įvertino pareiškėjos atsakomybę sunkinančias ir švelninančias aplinkybes.
Pažymi, kad Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-950 „Dėl Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 6 punkte yra išvardinti duomenys, kurie yra tvarkomi vykdant komunalinių atliekų turėtojų registravimą – atitinkamai, 6.3.1 papunktis nustato, kad rekomenduojama, atsižvelgiant į savivaldybės pasirinktus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos įmokos dydžio nustatymo kriterijus, tvarkyti šiuos duomenis – nekilnojamojo turto objekto bendras plotas. Šio Aprašo 8 punktas nustato, kad komunalinių atliekų turėtojas informuoja raštu, žodžiu, el. paštu savivaldybę ar Administratorių pasikeitus duomenims, nurodytiems 6.1.1, 6.1.2, 6.2.1, 6.2.2, 6.3.1–6.3.4 papunkčiuose. Panašias taisykles nustato ir Aprašo 10 punktas, kuriame nurodyta, kad komunalinių atliekų turėtojų duomenys keičiami, gavus komunalinių atliekų turėtojo prašymą (raštu, žodžiu, el. paštu) ar informaciją kitu būdu. Analogiškai šie santykiai reglamentuoti ir Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). Taigi, akivaizdu, kad mokėjimo už atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas būtent rinkliavos mokėtojams nustato pirminę pareigą teikti pareiškėjai teisingus duomenis rinkliavai apskaičiuoti ir, šiems pasikeitus, juos atnaujinti. Tuo tarpu atsakovė šių aplinkybių visiškai nevertino. Atsakovė, be kita ko, analizavo, kad Nuostatų 23.2 punkte numatyta Administratoriaus teisė patikslinti duomenis tik po to, kai mokėtojas pateikia duomenų pasikeitimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau atsakovė netikrino, ar asmuo tokią informaciją pateikė pareiškėjai, ar ne. Nėra aišku, kuo remiantis atsakovė konstatavo, kad Rinkliavos mokėtojai turi tik teisę, o ne pareigą informuoti pareiškėją apie duomenų pasikeitimus. Atsakovė nepagrįstai pareiškėjai priskyrė visą atsakomybę dėl Rinkliavos mokėtojų duomenų tikslumo. Pažymi, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, vadovavosi neaktualia Nuostatų redakcija.
Nurodo, kad, kaip matyti iš Sprendimo, asmens duomenų tikslumo principo pažeidimui konstatuoti iš esmės pakako vien tik duomenų netikslumo fakto. Pažymi, kad tokiu būdu atsakovė formuoja ydingą praktiką, kad duomenų valdytojai privalo užtikrinti nepertraukiamą ir besąlyginį duomenų tikslumą ir bet koks duomenų netikslumas savaime yra duomenų valdytojo atsakomybė bei šio principo pažeidimas. Tačiau nei BDAR nuostatos, nei susijusi doktrina nesuponuoja tokio aiškinimo, nes jis paprasčiausiai būtų praktiškai neįgyvendinamas. Pažymi, kad svarbu suprasti ir paralelę tarp dviejų BDAR straipsnių, t. y. duomenų tikslumo principo bei duomenų subjektų teisės reikalauti ištaisyti duomenis (BDAR 16 straipsnis). BDAR nustato ne tik duomenų valdytojų pareigą užtikrinti duomenų tikslumą, bet taip pat ir galimybę duomenų subjektui prašyti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištaisytų netikslius su juo susijusius asmens duomenis. Vadinasi, šis straipsnis nustato savotišką duomenų subjektų kontrolės galią jų tvarkomų asmens duomenų atžvilgiu. Teisė į duomenų ištaisymą yra neatsiejama nuo duomenų tikslumo principo, t. y., kai duomenų subjektas gauna prieigą prie savo duomenų ir pastebi jų netikslumą, jis turi tarpusavyje susisiejančią teisę prašyti šiuos duomenis ištaisyti. Taigi, kai 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėja telefonu buvo informuota apie G. V. prašymą ištaisyti jo asmens duomenis, ji nedelsiant ėmėsi reikiamų veiksmų – pirminiai asmens duomenys (NTO plotas) buvo atnaujinti jau 2021 m. gegužės 5 d., o išvestiniai duomenys (Rinkliavos dydis) buvo atnaujinti patikslinus mokėjimo pranešimą, kuris Duomenų subjektui buvo įteiktas 2021 m. birželio 1 d. Taigi, pareiškėja įgyvendino ir duomenų subjekto teisę reikalauti ištaisyti asmens duomenis BDAR 12 straipsnyje ir 16 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo duomenų subjekto prašymo gavimo.
2021 metais pareiškėjos tiekėjas, atsakingas už duomenų atnaujinimą sistemoje, galutinę informaciją apie atnaujinimus iš VĮ Registrų centras gavo 2021 m. sausio 14 d. Rinkliavos mokėjimo pranešimai nebuvo formuojami vienu metu. Informacija apie pasikeitusį Sprendime nagrinėjamą konkretų NTO plotą NTR buvo atnaujinta tik 2021 m. kovo 10 d., t. y. po duomenų paketo gavimo iš NTR datos. Todėl 2021 m. kovo 30 d. pareiškėja pateikė G. V. mokėjimo pranešimą pagal iki tol buvusius NTO ploto duomenis.
Nors atsakovė nurodo, kad netikslių asmens duomenų tvarkymas galėjo sukelti didelių finansinių pasekmių duomenų subjektams, tačiau, pareiškėjos teigimu, atsakovė nevertino VASA argumentų, kad duomenų subjektai dėl tokio vieno duomenų subjekto pavienio netikslumo apskritai negalėjo patirti jokių neigiamų finansinių pasekmių – jų nepatyrė ir pats G. V.. Taigi, atsakovė be jokio objektyvaus pagrindo identifikavo didelį pavojų asmens teisėms ir laisvėms, o tai lėmė ypač didelės baudos pareiškėjai apskaičiavimą. Duomenų subjektas kreipėsi į pareiškėją su prašymu ištaisyti netikslius asmens duomenis, o pareiškėja jo prašymą įvertino BDAR 12 ir 16 straipsnių nustatyta tvarka bei netikslius duomenis ištaisė. 2021 m. birželio 1 d. G. V. buvo pateiktas patikslintas mokėjimo pranešimas su teisingu Rinkliavos dydžiu. Taigi, jokių neigiamų finansinių pasekmių niekas nepatyrė.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad pagal BDAR asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, tik jeigu laikomasi BDAR 5 straipsnyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų bei esant bent vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Pažymi, kad šiose nuostatose BDAR įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai yra pamatiniai, t. y. iš jų kildinamas ir jais grindžiamas visas BDAR įtvirtintas teisinis reguliavimas, todėl duomenų valdytojas dar prieš pradėdamas asmens duomenų tvarkymo veiksmus, turi tiksliai žinoti ir įsivertinti bei sugebėti įrodyti kokiais tikslais, kokie asmens duomenys, kokiu būdu bei kokį laiką bus tvarkomi, kodėl būtina tvarkyti atitinkamus asmens duomenis. Tokia pareiga duomenų valdytojui kyla iš BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atskaitomybės principo.
Nurodo, kad Inspekcija, nagrinėdama 2021 m. gegužės 6 d. gautą G. V. 2021 m. gegužės 6 d. skundą, nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre G. V. priklausančio buto duomenys buvo pakeisti 2021 m. kovo 10 d. - buto plotas sumažėjo nuo 82,84 kv. m. iki 77,90 kv. m. Tačiau, neatsižvelgiant į minėtų turto duomenų pakeitimą NTR, VASA duomenų apie turtą neatnaujino ir toliau tvarkė klaidingus pirminius duomenis ir 2021 m. kovo 30 d., t. y. praėjus 20 dienų nuo duomenų pakeitimo NTR, rinkliavos mokėtojui pateikė pranešimą apie mokėjimą. VASA 2021 m. gegužės 14 d. suformavo patikslintą mokėjimo pranešimą, kuris vėliau dėl nustatytos techninės rinkliavos skaičiavimo klaidos, buvo pakoreguotas ir pakartotinai pateiktas tik 2021 m. birželio 1 d., atitinkamai atnaujinti duomenys savitarnos paskyroje. VASA Inspekcijai skundo nagrinėjimo metu nepateikė jokių paaiškinimų, kaip ir kada buvo suformuotas mokėjimo pranešimas t. y., kad VASA duomenis atnaujino 2021 metų pradžioje iki 2021 m. kovo 1 d., Informaciją, kad VASA duomenis atnaujino 2021 metų pradžioje prieš siunčiant mokėjimo pranešimus, t. y. iki 2021 m. kovo 1 d., Inspekcijai pateikė tik po Sprendimo priėmimo, tada, kai VASA teikė atsakymą į Inspekcijos jai pateiktą 2021 m. gruodžio 16 d. raštą 2R-6116 (2.13.Mr) „Dėl siūlymo skirti baudą“. Atsižvelgiant į išdėstytą, Inspekcija Sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad VASA, 2021 m. kovo 30 d. suformuodama ir išsiųsdama mokėjimo pranešimą, nesivadovavo 2021 m. kovo 30 d. NTR pateiktais aktualiais duomenimis.
Atkreipia dėmesį, kad asmeniui atnaujintas ir tikslus mokėjimo pranešimas buvo pateiktas tik 2021 m. birželio 1 d., t. y. tik po ko, kai asmuo kelis kartus kreipėsi į VASA prašydamas ištaisyti netikslius duomenis. VASA netinkamai taikė ne tik organizacines, bet ir technines priemones. Be to, kaip nurodyta aukščiau, VASA VDI skundo nagrinėjimo metu nepateikė jokių paaiškinimų, kaip ir kada buvo suformuotas mokėjimo pranešimas, t. y., kad VASA duomenis atnaujino 2021 metų pradžioje iki 2021 m. kovo 1 d. Be to, skundo nagrinėjimo atveju, duomenis valdytojas surenka iš NTR, todėl būtų visiškai nepagrįsta, kad duomenų subjektui būtų perkeliama pareiga apie savo duomenų pasikeitimą informuoti VASA. Mano, kad VASA argumentai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
Pažymi, kad tai, jog į Inspekciją dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo kreipėsi tik G. V., dar nepatvirtina fakto, kad galimai nebuvo pažeistos ir kitų duomenų subjektų teisės, ypatingai įvertinant ilgą laikotarpį. Nors, nagrinėjamu atveju, VASA padarytas pažeidimas siejamas tik su pavieniu asmeniu, tačiau iš esmės nėra atsitiktinis atvejis ir būtų nutikęs bet kuriam asmeniui tokiomis pačiomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos skunde pateikti argumentai yra nepagrįsti ir daugeliu atveju yra susiję ne su skundžiamu sprendimu (dėl baudos skyrimo (baudos dydžio ir pan.), o su pareiškėjos vykdomos duomenų tvarkymo veiklos atitikties BDAR įtvirtintiems principams ir reikalavimams vertinimu, kurie buvo išnagrinėti ir įrodyti VDI 2021 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. 3R-1025 (2.13-1.E) ir nėra šio ginčo dalykas. Pažymi, jog pareiškėja neskundė VDAI 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 3R1025 (2.13-1.E), kurio buvo konstatuoti asmens duomenų apsaugos teisės reikalavimų pažeidimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl VDI 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 2R-308 (2.13. Mr.) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje ginčijamas atsakovės Sprendimas buvo priimtas atlikus trečiojo suinteresuoto asmens 2021 m. gegužės 6 d. skundo tyrimą. Šiuo skundu trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovės prašė pateikti duomenų valdytojui (pareiškėjai) nurodymą patikslinti netikslius jo tvarkomus duomenis (apskaičiuotą rinkliavos dydį pagal mokėtojo kortelėje nurodytus NT) bei įvertinti pareiškėjos vykdomą duomenų tvarkymo veiklą, tame tarpe veiksmus, kuomet pareiškėja savo sistemoje atnaujino pirminius iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, tačiau nepatikslino (neatnaujino) klaidingų duomenų pagrindu sudarytų išvestinių duomenų ir toliau juos tvarkė nepatikslintų duomenų pagrindu, t. y., ar pareiškėja tokiais savo veiksmais nepažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtinto duomenų tikslumo principo.
Inspekcija, išnagrinėjusi skundą, priėmė Sprendimą, kuriame pareiškėjos veiksmus, tvarkant trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, pripažino neteisėtais. Inspekcija priėmė išvadą, kad kadangi duomenys apie NTO plotą buvo pakeisti nuo 2021 m. kovo 10 d., o pareiškėjos 2021 m. kovo 30 d. duomenų subjektui (G. V.) pateiktame mokėjimo pranešime buvo nurodyti seni duomenys ir jų pagrindu apskaičiuota rinkliava, ši faktinė aplinkybė įrodo, kad pareiškėja neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių priemonių ir tuo neužtikrino tvarkomų asmens duomenų tikslumo principo. Atsakovė pripažino, kad pareiškėja, tokiais savo veiksmais, (neveikimu) pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punktą ir už tai skyrė pareiškėjai 12 000 Eur baudą.
Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja 2021 metų pradžioje atnaujino duomenis apie rinkliavos mokėtojams priklausančius nekilnojamojo turto objektus. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2020 m. gruodžio mėn. NTR buvo pateikęs būtinus NTO registrui reikalingus duomenis. Nuo 2021 m. kovo 10 d. G. V. priklausančio NTO plotas buvo pakeistas (sumažintas) ir duomenys buvo pateikti registrui. Pareiškėja 2021 m. kovo 30 savo savitarnos svetainėje patalpino G. V. skirtą rinkliavos mokėjimo pranešimą. Pranešimas buvo parengtas pagal iki 2021 m. kovo 10 d. galiojusius NTR duomenis. G. V. pastebėjus neatitikimus, pastarasis 2021 m. gegužės 5 d. apie duomenų neatitikimus pranešė pareiškėjai. G. V. 2021m. gegužės 6 d. pastebėjus, kad po jo kreipimosi duomenys buvo ištaisyti, tačiau rinkliavos dydis nepakoreguotas, kreipėsi su 2021 m. gegužės 6 d. skundu į VDI. Pareiškėja 2021 m. gegužės 14 d., t. y. dar iki sužinojimo apie skundo VDĮ pateikimą, suformavo patikslintą mokėjimo pranešimą, kuris G. V. buvo įteiktas 2021 m. birželio 1 d. G. V. mokėjimus atliko pagal teisingai pakoreguotą mokėjimo pranešimą.
Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnyje nurodyti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai, be kita ko, kad asmens duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas) (5 straipsnio 1 dalies d punktas); BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).
Taigi, tikslumo principas (BDAR) įpareigoja duomenų valdytoją (ir kiekvieną subjektą) būti aktyvius ir imtis pagrįstų priemonių, kad asmens duomenys būtų tikslūs, pvz., nustatyti asmens duomenų ištrynimo arba periodinės peržiūros terminus. Nustatę, kad asmens duomenys yra nebereikalingi ar netikslūs, atsiranda pareiga imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad netikslūs asmens duomenys būtų ištaisyti arba ištrinti. Tam tikrais atvejais, tikslumo principo laikymasis reiškia, kad, kai asmens duomenys renkami ne tiesiogiai iš duomenų subjekto, išlieka pareiga įsitikinti, kad jie renkami iš patikimų šaltinių, užtikrinančių, kad jų tvarkomi asmens duomenys yra tikslūs.
Pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.
Tiek pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punktą, tiek pagal BDAR 24 ir 25 straipsnius būtent pareiškėjai, kaip duomenų valdytojui, tenka pareiga, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą bei tikslus, taip pat į įvairias tikimybes bei pavojaus rimtumą fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrinti ir įrodyti, jog duomenys tvarkomi laikantis šio reglamento. Taigi, kaip ir šiuo atveju, būtent pareiškėjai, kaip duomenų valdytojui, tenka pareiga įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kuriomis būtų užtikrina, kad standartizuotai būtų tvarkomi tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini kiekvienam konkrečiam duomenų tvarkymo tikslui. Nors BDAR ir Asmens duomenų apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ) nenustato konkrečių techninių ir organizacinių priemonių, kurios turi būti taikomos tvarkant vienus ar kitus asmens duomenis, tačiau duomenų valdytojas pats turi pasirinkti atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurios užtikrintų, kad duomenys būtų tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų.
Minėta, kad už BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punkto pažeidimą Inspekcija pareiškėjai paskyrė baudą, numatytą ADTAĮ 33 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valdžios institucijai ar įstaigai, pažeidusiai Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnio 5 dalies a–e punktų nuostatas ir (ar) Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnio 6 dalį, priežiūros institucija turi teisę skirti administracinę baudą iki 1 procento valdžios institucijos ar įstaigos einamųjų metų biudžeto ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų dydžio, bet ne didesnę negu šešiasdešimt tūkstančių eurų.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad tam tikrą laiką pareiškėja vadovavosi netiksliais trečiojo suinteresuoto asmens duomenimis, tačiau pareiškėja jai paskirtą baudą, už neįprastai susiklosčiusią situaciją, kuomet duomenys apie NTO buvo patikslinti tarp duomenų atnaujinimo ir rinkliavos mokėjimų pareiškimų suformavimo, esamoje situacijoje vertina neadekvačia ir neproporcinga. Šiuos argumentus pareiškėja grindžia, pirmiausiai, atkreipdama dėmesį, jog VDI nepagrįstai visą pareigą, susijusią su Registre esančių duomenų teisingumu, perkėlė išimtinai pareiškėjai, kai tuo tarpu pareiga duomenų subjektui informuoti VASA apie jo duomenų pasikeitimus yra numatyta specialiuose teisės aktuose (pvz. Aprašo 10 punktas, Nuostatų 9.2, 23.3 papunkčiai). Taip pat nurodo, kad Inspekcija nepagrįstai pareiškėjos aktyvius veiksmus, siekiant ištaisyti pažeidimą ir veiksmus, kurių pareiškėja iš karto ėmėsi, siekdama, kad ateityje tokių nesklandumų neatsitiktų (sutarčių, dėl tikslių duomenų teikimo, sudarymas; teisės aktų inicijavimas ir priėmimas ir kt.) nevertino kaip lengvinančių aplinkybių. Taigi, ginčas byloje iš esmės keliamas dėl, pareiškėjos teigimu, neadekvataus dydžio baudos, už padarytą pažeidimą, teisėtumo.
Pažymėtina, kad BDAR įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai yra pamatiniai, t. y. iš jų kildinamas ir jais grindžiamas visas BDAR įtvirtintas teisinis reguliavimas, todėl duomenų valdytojas, dar prieš pradėdamas asmens duomenų tvarkymo veiksmus, turi tiksliai žinoti ir įsivertinti tvarkomų duomenų tikslumą. Tokia pareiga duomenų valdytojui, be kita ko, kyla iš jau minėto BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atskaitomybės principo. Atsižvelgiant į tai, kad BDAR yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas ir juo užtikrinamas vienodas Sąjungos teisės taikymas visose valstybėse narėse, todėl duomenų valdytojui visuomet išlieka pareiga įrodyti tvarkomų asmens duomenų teisingumą. Atitinkamai Inspekcija, nustačiusi asmens duomenų naudojimo pažeidimą, turi teisę pažeidimą tiesiogiai kvalifikuoti BDAR nuostatų apimtyje. Iš to seka, kad jau minėto BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atskaitomybės principo prasme, duomenų valdytojo nuoroda į kitus nacionalinius teisės aktus ne visuomet laikytina pakankamu įrodymu, kad asmens duomenų tikslumo principas buvo/yra tinkamai įgyvendintas. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į BDAR viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu, Inspekcija, nustačiusi BDAR nuostatų pažeidimą, turi teisę pažeidimą vertinti tiesiogiai taikydama BDAR nuostatas. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie išdėstyti argumentai aktualūs vertinant duomenų valdytojo, kaip disponuojančio asmens duomenimis, pareigą laikytis valdomų duomenų apsaugos principų, tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į pareiškėjos nurodytus teisės aktus, kuriuose iš tiesų yra įtvirtinta pareiga duomenų subjektui informuoti VASA apie jo duomenų pasikeitimus. Byloje nėra įrodymų apie G. V. veiksmus, laikantis pareigos savalaikiai informuoti pareiškėją apie pasikeitusius jo NTO duomenis, teikti teisingus duomenis ir ši aplinkybė taip pat vertintina visų ginčui aktualių aplinkybių apimtyje.
Iš byloje esančio Inspekcijos Sprendimo matyti, kad Inspekcija, priimdama Sprendimą skirti baudą pareiškėjai, vadovavosi BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktu ir 83 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies a, b, c, e punktais, 5 dalies a punktu, ADTAĮ 33 straipsnio 2 dalimi ir 34 straipsnio 10 dalimi.
BDAR 83 straipsnis diferencijuoja priežiūros institucijų taikomų sankcijų sistemą pagal pažeidimų pobūdį, pavojingumą ir jų sukeliamas pasekmes. Taigi, Inspekcija, vertindama konkretaus atvejo faktus pagal 83 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius kriterijus, vertina konkrečios taisomosios priemonės poreikį. Atlikdama vertinimą priežiūros institucija gali laikytis nuomonės, kad konkrečiomis atvejo aplinkybėmis pažeidimas nekelia didelės grėsmės duomenų subjektų teisėms ir neturi įtakos prievolės esmei, todėl vietoje baudos gali būti (bet ne visada) pareikštas, pvz., papeikimas. Nustačius, kad taisomosios priemonės tikslus gali pasiekti tik bauda, jos konkretus dydis turi būti parenkamas atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir sukeliamas pasekmes.
BDAR preambulės 148 punkte numatyta, kad „siekiant užtikrinti, kad šio reglamento taisyklės būtų geriau įgyvendinamos, už šio reglamento pažeidimus kartu su atitinkamomis priemonėmis, kurias priežiūros institucija nustatė pagal šį reglamentą, arba vietoj jų turėtų būti skiriamos sankcijos, įskaitant administracines baudas. Nedidelio pažeidimo atveju arba jeigu bauda, kuri gali būti skirta, sudarytų neproporcingą naštą fiziniam asmeniui, vietoj baudos gali būti pareikštas papeikimas. Vis dėlto reikėtų tinkamai atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, veiksmus, kurių imtasi patirtai žalai sumažinti, atsakomybės mastą arba į bet kokius svarbius ankstesnius pažeidimus, tai, kaip apie pažeidimą sužinojo priežiūros institucija, ar buvo laikomasi tam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui taikytų priemonių, ar buvo laikomasi elgesio kodekso, ir visus kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius. Sankcijos, įskaitant administracines baudas, turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į atitinkamas procedūrines apsaugos priemones ir laikantis Sąjungos teisės ir Chartijos bendrųjų principų, įskaitant veiksmingą teisminę apsaugą ir tinkamą procesą;“
Sistemiškai aiškinant 83 straipsnio 2, 5 dalis, darytina išvada, kad pagal jose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas, vertindamas pareiškėjai skirtos administracinės baudos pagrįstumą ir proporcingumą, be kita ko, turi atsakyti, ar Inspekcijos sprendimas skirti administracinę baudą ir jos dydžio parinkimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme. Taip pat pažymėtina, kad BDAR nustatyti administracinės baudos galimi dydžiai nereiškia, kad bauda yra griežtai ribojama valdžios institucijos ar įstaigos einamųjų metų biudžeto ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų dydžiu. Bausmė, pirmiausiai, turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasoma.
Įvertinus keliamo ginčo faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Inspekcijos jai paskirta administracinė bauda yra neproporcinga, per griežta. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nei Skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu, nei ginčo nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad pažeidimą pareiškėja padarė tyčia. Pareiškėja 2021 m. gegužės 5 d. telefonu gavusi informaciją apie duomenų neatitikimus, operatyviai ėmėsi domenų ištaisymo veiksmų ir kuriuos (duomenis), savo sistemoje, patikslino dar tą pačią dieną (2021 m. gegužės 5 d.). Mokėjimo pranešimas trečiajam suinteresuotam asmeniui 2021 m. birželio 1 d. buvo išsiųstas su teisingais duomenimis, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo apmokėjo. Nors, kaip nurodė atsakovė, padarytas pažeidimas, galimai yra nepavienis, tokių situacijų, dėl savalaikio duomenų neatnaujinimo, galėjo būti ir daugiau, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų atsakovė nepateikė. Atitinkamai teismas tokias išvadas vertina tik kaip prielaidas ir kurios pažeidimo masiškumo niekaip neapibrėžia. Atsakovė priimdama sprendimus negali vadovautis prielaidomis ar spėliojimas, savo sprendimus turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Teismas atkreipia dėmesį, kad taip pat nebuvo nustatyta, jog dėl VASA veiksmų, neužtikrinant trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tikslumo principo įgyvendinimo, ginčo duomenys, kokie buvo iki 2021 m. gegužės 5 d., turėjo įtakos prieš trečiuosius asmenis ir dėl to G. V. buvo padaryta (ar galėjo kilti) žala. Nors, kaip nustatyta, pažeidimas buvo padarytas neįgyvendinus tinkamų techninių ir organizacinių priemonių (savalaikis duomenų atnaujinimas), tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog pareiškėja jau ėmėsi ir įgyvendino tam tikras aktualias prevencines priemones. Kaip nurodė pareiškėja, nuo 2021 m. birželio mėn. įdiegė ir naudoja automatizuotą duomenų atnaujinimą, pagal kurį duomenys atnaujinami vieną kartą per savaitę. Tokia sistema buvo suplanuota dar 2020 metais, tačiau, kaip paaiškino pareiškėja, ją įdiegti galimybė atsirado tik pasikeitus VĮ Registrų centro kainodarai. Be kita ko, ši aplinkybė svarbi ir tuo, kad tokios sistemos diegimas buvo savanoriškas pareiškėjos veiksmas, kas įrodo pareiškėjos adekvatų siekį užtikrinti kuo tikslesnį lėšų už rinkliavą surinkimo organizavimą. Šių nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, iš esmės lengvina pareiškėjos padėtį ir kurios, atitinkamai turėjo būti įvertintos ir Inspekcijos, sprendžiant klausimą dėl administracinės baudos paskyrimo ir jos dydžio nustatymo.
Įvertinus pareiškėjai paskirtos nuobaudos (12 000 Eur) pagrįstumą, proporcingumą, sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta. Todėl, nors teismas ir pripažįsta, kad Inspekcija turėjo teisinį pagrindą nuspręsti, kad pareiškėja, tam tikrą laiką generuodama netikslius G. V. priklausančio nekilnojamojo turto duomenis, neužtikrino duomenų tikslumo, tačiau teismas taip pat daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, atsakomybės už BDAR nuostatų nesilaikymą (atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, mastą, pasekmių nebūvimą, pažeidimo trumpą laikotarpį) tikslai bus pasiekti pareiškėjai skiriant papeikimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies. Inspekcijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. 2R-308 (2.13. Mr.) keičiamas pareiškėjai skiriant papeikimą.
Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad patyrė 8 082,80 Eur (su PVM) išlaidų, kurias sudaro: Sprendimo analizė, skundo teismui padavimas 4 840 Eur, skundo teismui rengimas 1 568,16 Eur, trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo analizė 1 674,64 Eur. Prašymui pagrįsti pateikė PVM Sąskaitas-faktūras ir patirtų išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl gali būti sprendžiamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (žr. pvz. 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-10-502/2019).
Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (VAĮ 11 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-143-375/2008 išaiškino, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės; šiuo atveju pareiškėja yra savivaldybės įmonė) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir į tai, ar pagal bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. kovo 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, pažymi, kad byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais, taip pat nenustatyta priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokato pagalbą. Be to, iš administraciniam teismui teikiamų prašymų, dėl skolų už vietinę rinkliavą priteisimą, matyti, kad pareiškėja turi teisininkus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju neįrodyta, jog pareiškėja neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams kitais būdais nei sudarydama atstovavimo sutartį su advokatu. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartyje Nr. AS-1327-552/2015.
Pareiškėjos patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš atsakovės, nebuvo būtinos, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 2R-308(2.13 Mr.) „Dėl administracinės baudos skyrimo SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratoriui“ paskirtą baudą ir pareiškėjai paskirti papeikimą.
Netenkinti pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.