Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1050-927/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-31
Bylos Nr.
e1-1050-927/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25846-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1050-927/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25846-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.11; 1.2.25.5; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta laisvės atėmimo bausmė atlikta, 2009 m. rugpjūčio 24 d. išbrauktas iš įskaitos Vilniaus rajone ir mieste (Pataisos inspekcija),(teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (­toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2024 liepos 7 d. apie 02.35 val., Skautų gatvė 15, Čekoniškių kaimas, Zujūnų seniūnija, Vilniaus rajonas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau–ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilių etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, parodymus duoti sutinka. Parodė, kad 2024 m. liepos 6 d. vakare nuvažiavo į sodybą ,,Glass house“, adresu Skautų gatvė 15, Čekoniškių kaimas, Zujūnų seniūnija, Vilniaus rajonas, kur su draugais šventė 40 metų mokyklos pabaigimo jubiliejų. Prie tos sodybos šalia yra sodyba „Top Villa“. Vartojo alkoholinius gėrimus– viskį. Kiek išgėrė, neatsimena. 2024 m. liepos 7 d. apie 2.00 val. jis su draugais išsikvietė taksi. Ryte turėjo atvažiuoti paimti draugo K. K. mašiną, kurią jis nuomojasi. K. nuo automobilio jam paliko raktelius, kad jis galėtų paimti daiktus, kuriuos buvo palikęs pas jį. Sodybos darbuotojai pasakė, kad aikštelė bus uždaryta iki pirmadienio. Dėl to nusprendė, kad automobilį ,,Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reikia perstatyti į kitą aikštelę. Kadangi „Top Villa“ aikštelė buvo šalia, todėl nusprendė mašiną palikti joje. Visų detalių neatsimena, kadangi buvo neblaivus. Atsimena tik kaip atvažiavo policijos pareigūnai. Atvažiavę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Atsimena, kad pripūtė 1,99 promilės. Kiek antrą kartą pripūtė, neatsimena, gali būti, kad 1,88 promilių. Su alkotesterio parodymais sutiko, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Papildomų apklausų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. parodė, kad po įvykio, kai vairavo būdamas neblaivus, pametė vairuotojo teisės. Po pirmos apklausos grįžęs namo apieškojo visus namus, bet teisių nerado. Kur jo teisės galėtų būti, jis nežino, galimai būdamas girtas, grįždamas namo, pametė kažkur pakeliui. Supranta, kad vairuoti transporto priemones negali, nes jam paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas. Įvykio dieną švenčiant sodyboje ,,Glass house“, apie 2 val. nusprendė skirstytis į namus. Kadangi buvo neblaivus, išsikvietė sau taksi ir, belaukiant atvykstančio taksi vairuotojo, iš sodybos darbuotojo sužinojo, kad stovėjimo aikštelė bus uždaryta iki pirmadienio. Toje aikštelėje jo draugas paliko automobilį, kurį planavo atvažiuoti pasiimti 2024 m. liepos 7 d. ryte. Sužinojęs, kad aikštelė bus uždaryta, jis nusprendė mašiną pervaryti į gretimą stovėjimo aikštelę. Raktus nuo draugo automobilio ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo, nes draugas jam paliko, kad jis pasiimtų daiktus. Belaukiant taksi, įsėdo į draugo automobilį ir nuvažiavo į kitą aikštelę. Supranta, kad vairavo būdamas neblaivus ir šio fakto neneigia, ir dėl tokio poelgio labai gailisi.

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- 2024 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo ,,20240709_123310_205656868618665.mp4“, kurio trukmė 28 sek., pateikto iš „Villa TOP“ sodybos apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip sodyboje esančiu trinkelių takeliu važiuoja pilkos spalvos automobilis, kuris užvažiuoja ant žolės. Automobiliui sustojus, prie jo pribėga ant suoliuko sėdėję asmenys;

- 2024 liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašyti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašai. Iš BPC garso įrašo, kurio ID 92290108703, skambučio data 2024-07-07, skambučio pradžios laikas 02:00 val., skambučio trukmė-1 min. 22 sek., skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), matyti, kad į BPC paskambino pranešėjas, kuris nurodė, kad į sodybą „Villa Top“, adresas Skautų gatvė 15, Čekoniškių kaimas, Vilniaus rajonas, atvažiavo girtas vairuotojas automobiliu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sodyboje buvę asmenys vairuotoją sulaikė, prašo policijos pareigūnų atvykti. BPC garso įraše, kurio ID 92290108703, data 2024-07-07 , skambučio pradžios laikas 02:16 val., trukmė- 30 sek., skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), matyti, kad pakartotinai paskambinęs pranešėjas teiraujasi, kada atvyks pareigūnai į įvykio vietą;

- 2024 m. liepos 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota „BODY“ kamerų padaryto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše „PSS-20240707-022543UTC+0300“, kurio trukmė 30 min. užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnus pasitinka įvykio vietoje buvę asmenys, kurie paaiškina, kas įvyko sodyboje. Pareigūnai prieina prie vyriškio– V. P., kuris vairavo automobilį. V. P. nurodo, kad šiaip važiavo ir žino, kad girtam negalima važiuoti. Pareigūnas paprašo V. P. pateikti dokumentus. Pasiūlo pastarajam patikrinti blaivumą. Patikrinimo metu V. P. nustatytas 1,99 promilių girtumas. Patikrinus blaivumą antrą kartą, nustatytas 1,88 promilių girtumas;

- 2024 m. liepos 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulio Martyno Kviklio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 7 d., patruliuojant ekipažu V1717, gavo pranešimą apie tai, kad į „Villa Top“ atvažiavo neblaivus vairuotojas automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas su draugu sulaikė vairuotoją, prašo paskubėti. Nuvykus į vietą juos pasitiko sodybos valdytojas S. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad nuomoja sodybą šventėms. Nuomininkai jam paskambinę pranešė, kad sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris automobiliu atvažiavo į sodybos kiemą, išvartė kieme esančius daiktus bei apgadino stovintį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Aiškinantis aplinkybes, pastebėjo automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdintį vairuotoją V. P.. V. P. vairavimo faktą pripažino. V. P. sutiko pasitikrinti blaivumą. Pirmo pūtimo metu 2.35 val. nustatytas 1,99 promilių girtumas, antro pūtimo metu 2.56 val. nustatytas 1,88 promilių girtumas. Transporto priemonė išgabenta į aikštelę, adresu Sudervės gatvė 2e, Vilnius. V. P. nurodė, kad vairavo automobilį dėl to, kad susipyko su drauge. V. P. buvo suteikta socialinė pagalba bei pastarasis buvo nuvežtas namo. Įformintas ROIK-07-24-9625450;

- 2024 m. liepos 7 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad V. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija– pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. buvo atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 7510, kurio patikros sertifikatas Nr. 2065331. Pirmo pūtimo metu 2.35 val. nustatytas 1,99 promilių girtumas, antro pūtimo metu 2.56 val. nustatytas 1,88 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais tikrinamasis sutiko;

- 2024 m. liepos 7 d. alkoholio kiekio matuoklio kvito duomenis, kad 2024 m. liepos 7 d. 2.35 val. alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK 0165, kurio patikros sertifikatas Nr. 2065331 galioja iki 2024-07-17, V. P. nustatytas 1,99 promilių girtumas;

- 2024 m. liepos 7 d. alkoholio kiekio matuoklio kvito duomenis, kad 2024 m. liepos 7 d. 2.56 val. alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK 0165, kurio patikros sertifikatas Nr. 2065331 galioja iki 2024-07-17, V. P. nustatytas 1,88 promilių girtumas;

- 2024 m. liepos 7 d. VĮ „Regitra“ išrašo iš duomenų bazės pateiktais duomenimis apie kelių transporto priemones, iš kurio matyti, kad transporto priemonė – automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), registruotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu.

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nustatyta, kad automobilio „Škoda Octavia“, pasirinkti metai 2011, vidutinė kaina su PVM – 3440 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami V. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam areštą, jo vykdymą atidedant. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, tačiau teistumas išnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, vedęs, nedirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą, jo dydį parenkant didesnį už baudžiamojo įstatymo nustatytą vidurkį.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.

Kaltinamasis anksčiau nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartą jo nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis yra teistas vieną kartą ir teistumas yra išnykęs, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė nuoseklius parodymus, todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, V. P. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros bei skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10, 11 punktuose numatytus įpareigojimus – nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždrausti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam V. P. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė realiai naudodamasis šia teise, nors tokios teisės neturi, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas. Tokie V. P. veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė. Teismo vertinimu, aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. liepos 9 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamas transporto priemonę – automobilį automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, t. y. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ su PVM yra 3440 eurų (el. b. l. 89). Tokia suma išieškotina iš kaltinamojo, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuos automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, transporto priemonės vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigyta (parduota) analogiška transporto priemonė rinkoje. Transporto priemonės rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką transporto priemonę realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali transporto priemonės pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad transporto priemonės rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 111-114) – panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. P. (V. P.) 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10, 11 punktais, V. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždrausti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. P. (V. P.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. liepos 9 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, V. P. (V. P.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą 3440 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų).

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą– panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti V. P. (V. P.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Bagdonienė