- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-21
- Bylos Nr.
- 1A-330-1049/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48321-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Valdas Vitunskas, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- R. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „X“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už privalomą gynėjo dalyvavimą procese iš R. S. nepriteistos.
Iš R. S. civilinei ieškovei UAB „X“ priteista 181,84 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. S. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, 2024 m. lapkričio 21 d. apie 18.47 val., iš UAB „X“ priklausančios parduotuvės „X“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos vietoje esančių alkoholio prekių lentynų paimdamas ir savo krepšyje, kurį paslepia po striuke, išsinešdamas iš parduotuvės slapta pagrobė: 5 vnt. po 1 l. talpos butelius viskio „Jameson Irish“, kurių vertė 179,75 eurai, 1 vnt. pilną vienkartinę metalo pakuotę, kurios vertė 0,10 eurų, 1 vnt. 0,355 l. talpos energetinį gėrimą „Red Bull“, kurio vertė 1,99 euro, taip padarydamas UAB „X“ bendrą 181,84 eurų žalą.
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, spręsdami bausmės skyrimo nuteistajam R. S. klausimą, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad R. S. teistas net 31 kartą, daugiausia už tyčines svetimo turto vagystes, be to, net 125 kartus baustas administracine tvarka už smulkias svetimo turto vagystes. Paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, pragyvena grobdamas svetimą turtą ir jį parduodamas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir paties nuteistojo prisipažinimą, jog išėjęs į laisvę ir vėl vogs, nes neturi darbo, apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus maksimalią arešto bausmę.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai
3. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo sumažinti jam skirtą arešto bausmę iki 15 (penkiolikos) parų.
Atsiliepimas
4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis atsiliepime į nuteistojo R. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju R. S. tinkamiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Norint pasiekti individualizuotos bausmės skyrimo tikslus, skirta maksimali arešto bausmė yra adekvati ne tik padarytai nusikalstamai veikai, bet ir visoms nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms.
4.2. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir tinkamai individualizavo R. S. skirtą bausmę. Paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka nuteistojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybės pavojingumą ir BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Skunde nurodoma subjektyvi nuteistojo nuomonė dėl skirtos jam per griežtos bausmės, nemenkina nei jo kaltės, nei sistemingai daromų nusikalstamų veikų, todėl tai, kad nuteistajam dėl paskirtos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką kyla tam tikrų neigiamų pasekmių ar nepatogumų, nesudaro pagrindo tenkinti pateiktą apeliacinį skundą. Nėra jokių reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar savo paties kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirtos arešto bausmės trukme, prašo ją sumažinti, išsamesnių argumentų dėl to savo skunde nepateikia. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, atskirai pasisako dėl nuteistojo prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
6. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
7. Spręsdama klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistajam, nepadarė.
8. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas nuteistajam R. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad buvo padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas. Atsižvelgta į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Pastebėtina, kad pirmuosius nusikaltimus jis padarė dar būdamas nepilnametis ir laikui bėgant nesistengė savo elgesio keisti teigiama linkme. Jam buvo skiriamos laisvės atėmimo, arešto bausmės, tačiau nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jos R. S. nesulaikė. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad netrukus po to, kai būdavo paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, R. S. ir vėl nusikalsdavo. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, niekur nedirba, o iš nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų – smulkių vagysčių darymo gaunamos pajamos yra jo pragyvenimo šaltinis. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad po to, kai atliks jam skirtą bausmę, ir vėl vogs, kas rodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir nesiekia keisti savo gyvenimo būdo. Visa tai rodo, kad nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryta neatsitiktinai, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio, kurio nuteistasis keisti neketina. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Todėl jam pagrįstai paskirta maksimalaus dydžio arešto bausmė. Nors teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė nuteistajam maksimalaus dydžio už baudžiamąjį nusižengimą galimą skirti arešto bausmę, tačiau, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti nuteistajam R. S. paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir švelninti nėra jokio pagrindo. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.