Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse, o gal ryte vartojo alkoholį (gėrė degtinę). Jam prireikė cigarečių, todėl nusprendė važiuoti į prekybos centrą „Rimi“. Vairavo automobilį Opel Signum, kuris priklauso jam nuosavybės teise. Kai parkavosi prekybos centro automobilių aikštelėje, jis atsitrenkė į automobilį BMW. Po to, atėjo šio automobilio savininkė, jis norėjo susitarti dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo, tačiau ji nesutiko ir iškvietė policijos pareigūnus. Buvo tikrinamas jo neblaivumas, nustatyta daugiau kaip dvi promilės. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Nelabai dažnai, bet vartoja alkoholį. Būna, kad du ar tris kartus per savaitę išgeria. Šiuo metu nebevartoja alkoholio. Po šio įvykio padarė išvadas, savo veiksmus vertina labai blogai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 17.10 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia prekybos centro „Rimi“, Vilniuje, Jeruzalės g. 4, pastebėjo, kaip aikštelėje automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas jam nepažįstamo, maždaug 45–50 metų amžiaus vyro, atsitrenkė į stovėjimo vietoje paliktą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vyras, vairavęs Opel Signum, buvo neaukšto ūgio (apie 170 cm), trumpais plaukais, su ūsais, dėvėjo juodos spalvos trumparankovius marškinėlius su užrašais ir džinsus. Įvykį matė aiškiai, kadangi įvykio metu sėdėjo automobilyje, kurį vairavo jo draugas R. P., kuriuo jie važiavo paskui vyro vairuojamą automobilį Opel Signum. Padaręs eismo įvykį, vyras, pavažiavo atgal ir pasistatė savo vairuojamą automobilį šalia BMW. Pamatė, kad po įvykio vairuotojas išlipo iš automobilio. Automobilyje vyras važiavo vienas. Išlipęs vyras jam pasirodė neblaivus, nes pastebėjo, kad jo judesiai nekoordinuoti, jis stipriai svirduliavo, sunkiai ėjo. Sustojus netoliese, ėmė vyrą stebėti. Netrukus prie automobilio BMW priėjo automobilio savininkė. Jo draugas, priėjęs prie moters, nurodė jai minėtą vyrą, kuris prieš kelias minutes apgadino jos automobilį. Jam priėjus prie jų, išgirdo, kaip vyras su moterimi kalba apie jo padarytą eismo įvykį. Vyras kalbėjo nerišliai, teigė žinąs, kad padarė eismo įvykį. Moteris pasiūlė vyrui užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau, kiek girdėjo, vyras nesutiko. Vyras kalbėjo nerišliai, viso pokalbio gerai negirdėjo. Moteris nurodė, kad skambins policijai. Jai pasakius, kad bus iškviesta policija, girdėjo kaip vyras pasakė, kad pareigūnams nurodys, jog automobilio nevairavo. Netrukus moteris paskambino 112. Po jos skambučio atvykę policijos pareigūnai patikrino vyro blaivumą alkotesteriu. Koks girtumas buvo nustatytas vyrui, šiuo metu neprisimena, tačiau žino, kad vyrą policijos pareigūnai sulaikė (b. l. 10).

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes (b. l. 15).

Policijos pareigūno K. Š. 2020 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 17.25 val. patruliuodamas su kolega, gavo pranešimą, kad Vilniuje, Jeruzalės g. 4, aikštelėje kilo eismo įvykis tarp automobilių BMW ir Opel Signum. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja D. M., kuri paaiškino, kad ji paliko stovėti savo automobilį BMW Jeruzalės g. 4 automobilių stovėjimo aikštelėje, tuomet ji nuėjo į prekybos centrą „Rimi“. Išėjusią ją pasitiko A. L., R. P. ir A. Š., kurie paaiškino, kad matė, kaip automobilis Opel Signum, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, atlikdamas parkavimo manevrą priekiu, kliudė automobilį BMW. Išlipęs vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo V. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, kadangi jo judesiai buvo nekoordinuoti. Tuomet jiems su kolega priėjus prie V. S., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus asmens, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad vartojo prieš tris valandas, butelį viskio. Naudojant alkoholio kiekio matuoklį „Alcotest 7510“, atlikus pirmą pūtimą 17.42 val., buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas. Atliekant pakartotinį patikrinimą 18.04 val., asmeniui buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas (b. l. 6).

2020 m. rugsėjo 5 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad, patikrinus alkotesteriu, V. S. 2020 m. rugsėjo 5 d. 17.41 val. buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 18.04 val. – 2,57 promilių neblaivumas. Kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 19).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenų kopijos patvirtina, kad V. S. 2020 m. rugsėjo 5 d. 17.41 val. buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 18.04 val. – 2,57 promilių neblaivumas (b. l. 20–21).

Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1178453 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. spalio 14 d. (b. l. 22).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. S. (b. l. 29).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Opel Signum, 2004 m., kaina su PVM yra 2260 Eur (b. 1. 28).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina V. S. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu V. S. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes prieš tai buvo vartojęs alkoholį (degtinę). Tai, kad V. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų A. L. ir R. P. (teismas nenustatė aplinkybių abejoti šiais asmenimis) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jie matė, jog būtent V. S. vairavo automobilį Opel Signum; policijos pareigūno K. Š. 2020 m. rugsėjo 5 d. tarnybinis pranešimas, 2020 m. rugsėjo 5 d. neblaivumo nustatymo aktas; matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. spalio 14 d. (b. l. 22)).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinime taip pat nurodyta, kad V. S. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, t. y. aikštelėje kliudė ir apgadino automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio sukėlimas, kai padaroma žala tik kito asmens turtui, nepatenka į baudžiamojo įstatymo reguliavimo sritį, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo.

IV. Dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas P. S. ir kaltinamasis pateikė prašymą atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo sūnus yra protingas asmuo, iš esmės nevartoja alkoholio. Jie kartu dažnai bendrauja. Nors kartu negyvena, bet susitinka. Kalbėjo su juo apie nagrinėjamą įvykį. P. S. neigiamai reagavo dėl jo vairavimo esant neblaiviam.

Galimas laiduotojas P. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis užaugo su tėvais, šiuo metu sukūręs savo šeimą ir išsikraustęs iš namų. Pernai jo tėvas daug padėjo tiek finansiškai, tiek fiziškai, taip pat padeda, kol nepradeda gerti. Šiais metais taip pat kai du mėnesius negėrė, V. S. atvažiuodavo į P. S. sodybą, kur bendravo, būdavo su anūkais. P. S. gali suteikti pasibuvimą šeimoje, kartu užsiimti veikla, taip pat mano, kad jo tėvui reikalinga profesionali medicinos darbuotojų pagalba dėl gydymo nuo alkoholio. Kalbėjo su tėvu apie įvykį, neigiamai reagavo į tai.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. S. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, V. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti V. S. apibūdinančių duomenų visumą. Jis nedirba, turi neįgalumą, anksčiau neteistas (b. l. 61), du kartus baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos negalioja (b. l. 58–59). Byloje nėra duomenų, kad jis gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybių ligų įskaitą. V. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis turi problemų su alkoholiu, tačiau šiuo metu nebevartoja jo. Teismas taip pat atsižvelgia į V. S. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sūnų P. S., su kuriuo kaltinamasis palaiko ryšius. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. S. su sūnumi sieja artimi ryšiai. P. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis gali suteikti pasibuvimą šeimoje, kartu užsiimti veikla, kad tėvas daugiau nedarytų panašių nusikalstamų veikų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad P. S. anksčiau neteistas (b. l. 91), vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, administracinė nuobauda negalioja (b. l. 90). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad P. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas V. S., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei bendravimu gali daryti teigiamą įtaką V. S., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. S., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo P. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Opel Signum konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

V. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (V. S. nustatytas neblaivumas gerokai viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė), bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi V. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir devyniems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. rugsėjo 6 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

V. S. baigiamojoje kalboje nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga pasirūpinti sergančia motina, nelaikytina pakankama paskirti jam specialiosios teisės atėmimą iki minimumo. V. S. žinojo apie jo sergančią motiną, tačiau tai nepadarė įtakos ir jis vis tiek nusikalto.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.). Be to, vien tai, kad teismas padaro išvadą, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui šiuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimą savo nuožiūra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-14-511/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018, 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).

V. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Opel Signum, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Šis automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam (b. l. 29). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, V. S. priklausantis automobilis Opel Signum. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju transporto priemonės, kurios vertė 2260 Eur su PVM, konfiskavimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Tokios išvados nepaneigia kaltinamojo baigiamojoje kalboje nurodytos aplinkybės, kad automobilis reikalingas pasirūpinti sergančia motina, juo taip pat naudojasi kaltinamojo žmona. Šiuo atveju padėti pasirūpinti V. S. motina gali ir jo sūnus P. S., taip pat kiti šeimos nariai. Be to, nors konfiskavus transporto priemonę, asmeniškai V. S. ir su juo susijusiems asmenims gali atsirasti nepageidaujamų padarinių, tačiau tai lemia paties kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo rezultatas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus V. S. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – V. S. priklausančio automobilio Opel Signum – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

Prokuroras taip pat prašė paskirti V. S. papildomą baudžiamojo poveikio priemonę –įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismas pažymi, kad šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-160-497/2020). Nagrinėjamu atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau skiriant V. S. turto konfiskavimą, dar vienos turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju būtų per griežtas, juolab kaltinamasis yra neįgalus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. S. priklausančiam automobiliui Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. kovo 7 d. (b. l. 30). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

VI. Kiti klausimai

V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 52). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad V. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš V. S. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. (V. S.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo P. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti V. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. S. ir P. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.