Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo B. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Vandens filtravimo sistemos“ ieškinį atsakovui B. V., trečiasis asmuo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 755,17 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas sudarė pirkimo sutartį dėl vandens valymo sistemos įsigijimo. Atsakovas vandens valymo sistemą įsigijo išsimokėtinai per UAB ,,Šiaulių banko lizingas“. Už atsakovo prievolės įvykdymą UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ laidavo ieškovė. Atsakovas nemokėjo įmokų, todėl ieškovė, kaip laiduotoja, turinti solidariąją atsakomybę, padengė atsakovo įsiskolinimą, pervedė 1042,63 Eur UAB ,,Šiaulių banko lizingas“. Atsakovas dalį įsiskolinimo sumokėjo, t. y. 287,46 Eur, tačiau dar liko skolingas 755,17 Eur, todėl ieškovė prašo minėtą skolą priteisti iš atsakovo B. V..Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-17 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB ,,Vandens filtravimo sistemos“ iš atsakovo B. V. 755,17 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. sausio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23,00 Eur žyminio mokesčio bei 100 Eur už advokato teisinę pagalbą. Teismas padarė išvadą, kad pirkimo sutartis Nr. 10516 ir Vartojimo kredito sutartis Nr. C-351-304839 yra galiojančios ir nenuginčytos, atsakovas, veikdamas sąmoningai, suprasdamas savo veiksmus, pasirašė minėtas sutartis, taip sutikdamas su jose nurodytomis sąlygomis bei prisiimdamas įsipareigojimus. Nurodė, jog atsakovui nevykdant 2014-08-22 pasirašytos vartojimo kredito sutarties Nr. C-351-3044839, 2015-12-31 sutartis buvo nutraukta, už kliento prievolę sumokėjo 755,17 Eur laiduotoja UAB „Vandens filtravimo sistemos“, todėl yra pagrindas priteisti šią sumą ieškovei iš atsakovo.Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti. Nurodo, kad UAB „Vandens filtravimo sistemos“ atstovė R. S. nebuvo atvykusi į teismo posėdį ir apklausta liudytoja, todėl teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą.Teigia, kad sutartis su ieškove buvo sudaryta apgaulės būdu, nebuvo jam skirta laiko pagalvoti, pasitarti su giminaičiais, ieškovės atstovė turėjo jau paruoštą sutarties egzempliorių, ir sutartį jį privertė pasirašyti. Sprendime nurodoma, kad jis sumokėjo 287,46 eurus, nors jis sumokėjo 375,93 eurus, tai patvirtina pažyma iš UAB „Šiaulių banko lizingas“. Nurodo, kad turi būti liudytojais apklausti šie asmenys: R. S., T. S. ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ atstovas. Teigia, kad neturi lėšų naudotis advokato teisine pagalba, todėl teismas nepagrįstai iš jo priteisė 100 eurų už advokato teisinę pagalbą. Nurodo, kad teismo posėdžio metu buvo pasiūlęs vandens valymo sistemą grąžinti, tačiau ieškovas nesutiko, motyvavo, kad gali būti subraižyta. Mano, kad teismas turėjo sustabdyti bylą ir paskirti ekspertizę ir tik tada įvertinti vandens valymo įrenginių tikslingumą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pats atsakovas į teismo posėdį neatvykus liudytojai R. S. sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jos neapklausus. Atsakovas patvirtino, kad pats pasirašė dokumentus, susijusius su filtravimo sistemos įsigijimu. Atsakovas savarankiškai mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį, taigi suprato, kokią prekę ir kokiu būdu įsigijo. Atsakovo prašymo apklausti liudytojus tenkinti nėra pagrindo, nes pats atsakovas atsisakė prašymo apklausti liudytoja R. S., o prašymai apklausti T. S. ar pripažinti UAB „Šiaulių banko lizingas“ atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu nebuvo pareikšti. Nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo atstovavimo išlaidas. Pažymi, kad atsakovas galėjo atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties per sutartyje nustatytą 14 dienų terminą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista skola už vandens valymo įrenginius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-08-15 tarp UAB ,,Vandens filtravimo sistemos“ ir B. V. buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. 10516, pagal kurią atsakovas įsigijo vandens valymo sistemą ROS – SPURE. B. V. vandens valymo sistemą įsigijo išsimokėtinai per UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ (duomenys neskelbtini), o už atsakovo prievolės įvykdymą laidavo ieškovė UAB ,,Vandens valymo sistemos“. 2015-12-30 dėl netinkamo B. V. įsipareigojimų vykdymo vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Ieškovė, būdama laiduotoja, įvykdė nesumokėtos prievolės dalį UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, tokiu būdu perimdama ir įgydama visas reikalavimo teises pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-12-31 Nuosavybės teisių perdavimo aktas).Teisėjų kolegija pažymio, kad iš esmės byloje nėra ginčo, kad atsakovas su ieškovu nėra atsiskaitęs, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad atsakovo teigimu, sutartis buvo sudaryta prieš jo valią ir apgaulės būdu. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P., J. P. v. I. P., bylos Nr. 3K-3-329-916/2015).Kaip byloje nustatyta, ant pirkimo sutarties, anketoje bei užsakymo sumontavimo lape (b. l. 6-7, 42, 43) yra atsakovo parašai. Atsakovas patvirtino, kad pasirašomus dokumentus perskaitė. Atsakovas nurodė, jog jis yra raštingas, su išsilavinimu, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jis nesuprato ant kokių dokumentų pasirašo. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, jog įmokas pagal grafiką mokėjo pats asmeniškai, ne per kitus asmenis, taigi atsakovas naudojosi preke ir suprato pareigą už ją atsiskaityti. Tai, kad įranga buvo sumontuota su atsakovo žinia ir kad už ją buvo atsiskaitinėjama patvirtino ir atsakovo žmona E. V., todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad atsakovas buvo suklaidintas ar sutartį pasirašė apgaulės būdu. Taip pat pažymėtina, ir tai, kad atsakovui buvo išaiškinta teisė per 14 dienų atsisakyti sutarties, šis sutarties punktas buvo įrašytas į sutarties sąlygas, atsakovas turėjo sutarties kopiją, tačiau jokių veiksmų sutartyje nustatytu terminu nesiėmė, nusprendė sutarties atsisakyti tik po 5 mėnesių, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Apeliantas argumentuoja, kad UAB „Vandens filtravimo sistemos“ atstovė R. S. nebuvo atvykusi į teismo posėdį ir apklausta liudytoja, todėl teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. CPK 248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai neatvyksta į teismo posėdį liudytojai, ekspertai ar vertėjai, teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusių liudytojų, ekspertų ar vertėjų ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti.Byloje nustatyta, kad teismo posėdžio metu atsakovas neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės neatvykus liudytojai R. S., taigi darytina išvada, kad teismas išnagrinėjęs bylą be liudytojos R. S. CPK normų nepažeidė. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme prašo liudytojais apklausti R. S., T. S. bei UAB „Šiaulių banko lizingas“ atstovą. Šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės pakankamai aiškios, todėl minėtų liudytojų apklausimas šioje byloje netikslingas.Apeliantas argumentuoja, kad iš jo nepagrįstai priteistos atstovavimo išlaidos ieškovės naudai. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 51 straipsnyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Taigi byloje turėti atstovą yra kiekvieno asmens teisė, jeigu atsakovas šia teise nepasinaudojo, nėra pagrindo jį atleisti nuo atstovavimo išlaidų ieškovei mokėjimo. Nors atsakovas nurodo, kad valymo įrenginius yra pasirengęs grąžinti, šie argumentai šiai bylai neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas priešieškinio dėl įrenginių grąžinimo nereiškė, taigi šioje byloje yra sprendžiamas tik skolos už valymo įrenginius priteisimo klausimas.Apeliantas argumentuoja, kad pagal UAB „Šiaulių banko lizingas sutartį“ sumokėjo ne 287,46 eurus, o 375,93 eurus.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas sumokėjo UAB „Šiaulių banko lizingas“ 384,90 eurų (b. l. 91), taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 755,17 eurų sumą. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji UAB „Šiaulių banko lizingas“ pervedė 755,17 eurų, nesudaro pagrindo iš atsakovo reikalauti didesnės sumos, kiek jis turi sumokėti pagal prievolę.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo ieškovei priteistą sumą sumažinant nuo 755,17 eurų iki 657,73 eurų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, perskaičiuotinos iš atsakovo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 123 eurus bylinėjimosi išlaidų, todėl tenkinus iš esmės 87 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 123 eurų iki 107 eurų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Taip pat nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 23 eurus žyminio mokesčio, ieškovė 50 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina 3 eurai žyminio mokesčio išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistina 43,50 eurų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo B. V. ieškovei UAB „Vandens filtravimo sistemos“ priteistą skolos sumą nuo 755,17 eurų iki 657,73 eurų.

Sumažinti iš atsakovo B. V. ieškovei UAB „Vandens filtravimo sistemos“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 123 eurų iki 107 eurų.

Priteisti atsakovui B. V. iš ieškovės UAB „Vandens filtravimo sistemos“ 3 eurus žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Priteisti ieškovei UAB „Vandens filtravimo sistemos“ iš atsakovo B. V. 43,50 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.