Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovei I. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, institucija, teikianti išvadą byloje, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės atstovė, advokatė R. N. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną vaiko motinos I. B. bendravimo su sūnumi L. I. tvarką 2012 metų moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu: 2012 m. rugpjūčio 15 d. 9 val. vaiko motina I. B. pasiima nepilnametį sūnų L. I. iš jo tėvo R. I. gyvenamosios vietos bei kartu su sūnumi leidžia laiką su teise išvykti į Jungtinę Karalystę vaiko motinos lėšomis ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. 9 val. sūnų grąžina tėvui R. I. į jo gyvenamąją vietą.

Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi atsakovės atstovės prašymo netenkino. Nustatė, kad šiuo metu, t.y. nuo 2012 m. balandžio L. I. gyvena Lietuvoje kartu su tėvu, jo sutuoktine ir jų mažamete dukra. Iki to jis nuo 2011 m. spalio gyveno su motina ir jos sugyventiniu užsienyje, dar prieš tai jis gyveno Lietuvoje skyrium nuo abiejų tėvų, t.y. su senele iš motinos pusės G. B.. Nepilnamečio L. I. gyvenamoji vieta buvo pakeista 3 kartus per pastaruosius aštuonis mėnesius, taip pat keitėsi kultūrinė ir socialinė aplinka, supanti vaiką, kalba, ugdymo sistema mokyklose. Tokie staigūs ir dažni pokyčiai vaiko gyvenime neigiamai veikia vaiko vystymąsi ir pažeidžia nepilnamečio interesus. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios leistų išsivežti nepilnametį sūnų L. I. į užsienį, vėl siekia pakeisti, kad ir laikinai, nepilnamečio L. I. gyvenamąją vietą, tuo pačiu kultūrinę ir socialinę aplinką. Įvertinus tai, kad L. I. šiuo metu gyvena su tėvu R. I. Lietuvoje, tėvo R. I. suteikiamos gyvenimo sąlygos yra saugios ir tinkamos vaikui augti, vaiko motina bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime gali ir neišsivežant jo į užsienį, taip pat siekiant užtikrinti stabilumą mažamečio vaiko gyvenime, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Taip pat pažymėjo, kad, šalių prašymu, siekiant įvertinti nepilnamečio vaiko L. I. pakankamą brandumą suformuluoti ir išreikšti savo pažiūras bei savarankišką nuomonę gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, Utenos rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nutartimi L. I. paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertizę atlikti pavesta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui, ieškovas ir atsakovė kartu su sūnumi L. I. įpareigoti nustatytu laiku nuvykti atlikti ekspertizę, todėl gali susidaryti situacija, kuomet nepilnametis L. I., būdamas išvykęs į (duomenys neskelbtini) tam, kad praleistų atostogas su motina I. B., privalėtų grįžti į Lietuvą ekspertizės atlikimui.

Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Mano, kad teismas grubiai pažeidė nepilnamečio jos sūnaus L. I. teises, jos – vaiko motinos reglamentuojančias 1989 m. JT vaiko teisių konvencija, konstitucija ir CK nuostatas. Teismas, atmesdamas atsakovės prašymą ir akcentuodamas vaiko gyvenamosios vietos dažną kaitą, neteisingai atskleidė teismui pareikšto prašymo esmę, kadangi atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu ne dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo, o dėl šiuo metu skyriumi gyvenančios motinos laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Teismas neturėjo teisinio pagrindo motinai visiškai apriboti teisę bendrauti su vaiku, kaip pasielgė, priimdamas skundžiamą nutartį. Atsakovė, išsiilgusi sūnaus L., 2012-08-15 atvyksta į Lietuvą, specialiai bendravimui su vaiku gavusi atostogas, tačiau dėl įtemptų santykių su vaiko tėvu gali apskritai neturėti galimybės net pasimatyti su vaiku. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžių metu ne kartą jau yra akcentuota, kad skyriumi gyvenanti vaiko motina net negali prisiskambinti telefonu pas tėvą gyvenančiam sūnui L., jau nekalbant apie bendravimą kitomis formomis. Dėl ieškovo neigiamo nusiteikimo atsakovės atžvilgiu su vaikaičiu neturi galimybės bendrauti ir atsakovės mama, t. y. L. senelė. Vaiko motinai grįžus į Lietuvą, neturint teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka su sūnumi, ji greičiausiai net nepamatys savo vaiko, jau nekalbant apie visavertį bendravimą su juo, kadangi priešiškai nusiteikęs vaiko tėvas gali sugalvoti bet kokią priežastį išvykti su vaiku ir taip nesudaryti galimybių iš Jungtinės Karalystės atvykusiai motinai su juo pabendrauti. Atsakovei yra žinoma, jog byloje yra paskirta ekspertizė, ji pati arba per atstovę susisieks su ekspertine įstaigą ir bet kuriuo atveju kviečiama viena arba su vaiku atvyks į ekspertų nurodytą vietą, nors vargu ar ekspertizė bus pradėta ginčijamu laikotarpiu. Mano, kad šis teismo motyvas negali būti kliūtimi motinai bendrauti su vaiku. Pažymi, jog atsakovė pareikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinos bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo konkrečiu laikotarpiu, nesusiejo šio prašymo su neišvengiamu išvykimu į (duomenys neskelbtini). Teismo nutartis duoda pakankamą pagrindą abejoti teismo nešališkumu ir ateityje priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, nes joje akcentuojami išimtinai ieškovo prioritetai, užtikrinant saugias ir tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas. Teismas visiškai neįsigilino į tai, kokią psichologinę skriaudą ir žalą patiria mažametis vaikas ilgam atskirtas nuo mamos, su kuria nuolat gyveno nuo pat savo gimimo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikta.

Atskirasis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Atsakovė I. B. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jos bendravimo su sūnumi L. I. tvarką 2012 metų moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu: 2012-08-15, 9 val. atsakovė pasiima sūnų iš jo tėvo namų bei kartu su sūnumi leidžia laiką su teise išvykti į (duomenys neskelbtini) jos lėšomis, ir 2012-08-30, 9 val. sūnų grąžina tėvui į jo gyvenamąją vietą (b. l. 26). Pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovės prašymo nurodė, kad šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeistų nepilnamečio interesus, nes staigūs ir dažni pokyčiai vaiko gyvenime neigiamai veikia jo vystymąsi, be to, yra paskirta psichologijos ekspertizė. Apeliantė mano, kad teismas grubiai pažeidė jos ir jos sūnaus teises; teismas neturėjo teisinio pagrindo motinai visiškai apriboti teisę bendrauti su vaiku, nes dėl blogų santykių su ieškovu, atsakovė gali neturėti galimybės matytis su sūnumi.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2012 m. balandžio mėn. L. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su tėvu R. I. (duomenys neskelbtini), kur lanko (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą. Nuo 2011 m. spalio mėnesio vaikas gyveno užsienyje su savo motina I. B..

Įstatymas reglamentuoja, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas neteisingai atskleidė pareikšto prašymo esmę, nes ji prašė nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, o ne keisti jo gyvenamąją vietą; kad jai atimta galimybė bendrauti su sūnumi. Atsakovei nėra atimtos ar ribojamos teisės matytis su vaiku ir bendrauti su juo, todėl ji gali matytis ir bendrauti su sūnumi kada tik nori iš anksto susitaręs su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vaikui staigūs ir dažni pokyčiai jo gyvenime neigiamai gali paveikti jo vystymąsi ir pažeisti jo interesus. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, aiškiai nurodė, kad nuo 2012-08-15 iki 2012-08-30 nori turėti teisę išvykti su sūnumi į (duomenys neskelbtini). Atsakovė ketino vaiką iš Lietuvos išvežti prieš pat rugsėjo 1 d., t. y. prieš mokslo metų pradžią, kuomet vaikas turi būti ruošiamas mokyklai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad ieškovas neleidžia sūnui bendrauti su motina, kad atsakovei nesuteikiamos galimybės susisiekti su sūnumi, su juo bendrauti telefonu ir pan. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pažymėtina, kad šiuo metu apeliantės prašymas jau neaktualus, nes jai atostogos buvo suteiktos ir į Lietuvą buvo atvykusi nuo 2012-08-15 iki 2012-08-30.

Teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d nutartį palikti nepakeistą.