Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Liaučienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams A. N. ir R. N., tretiesiems asmenims R. N. ir R. N. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovai A. N. ir R. N. yra mažamečių J. N., gimusio (duomenys neskelbtini), R. N., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

15. (Duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-2710-721/2022, nutraukta A. N. ir R. N. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2 punktu šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų: sūnaus J. N., gim. (duomenys neskelbtini), dukros R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros G. N., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. N., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 3 punktu susitarė po santuokos nutraukimo R. N. nepilnamečių vaikų: sūnaus J. N., gim. (duomenys neskelbtini), dukros R. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros G. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą teikia mišria forma, t. y. turtu natūra ir periodinėmis išmokomis: R. N., išlaikymui nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės įsipareigoja mokėti kiekvienam po 100 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, pinigus pervesdamas į A. N. banko sąskaitą. Pavedimai bus atliekami iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos; R. N. perleidžia kiekvienam vaikui: J. N., R. N., G. N. lygiomis dalimis, t. y. po 1/3, jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir visus kitus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tėvo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalį.

16. 2022 m. rugsėjo 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5087-1081/2022, J. N., R. N. ir G. N. buvo paimti iš jų atstovų pagal įstatymą – motinos A. N. ir tėvo R. N.. Nuo 2022 m. liepos 27 d. nepilnamečiai vaikai gyvena močiutės R. N. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais dėl laikinosios globos bei globos vietos nustatymo, globėjo paskyrimo, išmokų mokėjimo Nr. (2.1. E) A1-2083, Nr. (2.1. E) A1-2084 ir Nr. (2.1. E) A1-2085, nepilnamečiams vaikams J. N., R. N. ir G. N., nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta jų močiutė R. N. ir laikinosios globos vieta nurodyta R. N. šeimoje.

17. 2022 m. liepos 21 d. pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 9VTP-721 nurodyta, kad į Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Mažeikių rajone kreipėsi nepilnamečių J. N., R. N. ir G. N. seneliai R. N. ir R. N., kurių teigimu, jų sūnus R. N. (nepilnamečių anūkų biologinis tėvas) prieš mėnesį nutraukė santuoką su jų marčia A. N. (nepilnamečių vaikų biologine motina), sūnus su marčia kartu nebegyvena jau 4 mėnesius. Santuoką nutraukė taikiai, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau pastaruosius du metus nepilnametis J. gyvena pas juos (senelius), jie rūpinasi jo sveikata, ugdymu ir kitų kasdieninių poreikių tenkinimu. 2022 m. liepos 13 d. nuvykę pas marčią aplankyti anūkių, pamatė, jog namai netvarkingi, mėtosi aplinkui daiktai, šiukšlės, mamai trūksta socialinių įgūdžių, dėl ko anūkes pasiėmė pas save. 2022 m. liepos 14 d. pas juos į namus atvyko marčia, vaikų motina, norėjo pasiimti mergaites. Mergaitės pamačiusios kieme mamą, išsigandusios nubėgo į antrą namo aukštą ir pasislėpė. Vaikų motina namuose sukėlė konfliktinę situaciją, puolė į antrą aukštą ieškoti mergaičių, močiutė bandė sutrukdyti, tarpusavyje apsižodžiavo, dėl ko vaikų motina puolė mušti močiutę, buvo kviesta policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Konfliktą ir smurto panaudojimą matė visi trys nepilnamečiai vaikai, vaikai buvo išsigandę. Vaikų motina išvažiavo namo be vaikų. Senelių teigimu, anūkės ne kartą jiems išsakė, kad mama jas skriaudžia (muša).

18. 2022 m. liepos 27 d. vaikų situacijos vertinimo anketose Nr. 9VSV-938, Nr. 9VSV-937 ir Nr. 9VSV-936 nurodyta, kad į Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Mažeikių rajone atėjo R. N. ir R. N., kurie yra J. (11 m.), R. (5m.) ir G. (4m.) N. seneliai. 2022 m. liepos 13 d. seneliai nuvykę pas marčią, pas kurią po skyrybų su vyru, yra deklaruota vaikų gyvenamoji vieta, pamatė, kad namuose yra didelė netvarka, aplink daug šiukšlių, vaikų mamai trūksta socialinių įgūdžių. J. pas senelius jau gyvena keletą metų, o dabar pas save pasiėmė ir mergaites, kol mama viską susitvarkys. Liepos 14 d. buvusi marti atvažiavo pas vaikų senelius, norėdama pasiimti dukras, dėl ko kilo konfliktas su vaikų seneliais. Vaikų motina panaudojo fizinį smurtą prieš vaikų močiutę. R. N. dėl to yra parašiusi pranešimą policijai. Smurto atvejį matė visi trys vaikai ir tai juos labai sujaudino, išgąsdino. Vaikų motina išvyko be vaikų. Senelių teigimu, anūkai ne kartą yra minėję, kad mama prieš juos fiziškai smurtauja. Vaikų seneliai prašo pagalbos apsaugant vaikus nuo smurto iš motinos pusės ir nuo vaikų motinos namuose esančios betvarkės. Bendravimo metu su specialistais R. N. nurodė, kad jai patinka būti pas babą, čia jos niekas neskriaudžia. Pas mamą nenorėtų grįžti, nes ji dažnai pyksta, jei neklauso. Muša ją ir sesę G.. Trenkia ranka, tada jai būna baisu. Su tėčiu gerai sutaria, jį myli, labiausiai norėtų gyventi su juo. Bendravimo metu su specialistais G. N. atrodė laiminga, nors pakalbinta buvo nedrąsi, kalbėjo mažai, tačiau nuolat šypsojosi. Pasakojo, kad būti pas babą labai smagu, gali maudytis, žaisti, bėgioti. Nurodė, kad pas mamą važiuoti nenori, jos nepasiilgo. Mama būna pikta, mušasi. Parodė, kad jai sudavė per kojytę ir rankytę. Matė, kaip mama mušė babą, ji norėjo užstoti babą, bet tada mama netyčia sudavė jai, parodydama pirštu į krūtinę, dėl ko buvo išsigandusi. Su mama gyventi nenori, jos nemyli. Nori gyventi su baba. Su tėčiu sutaria gerai, jį myli. Specialistams bendraujant su J. N., jis bendravo noriai, nurodė, kad jau du metus gyvena pas senelius (duomenys neskelbtini), kur jam patinka, jis jaučiasi saugus, mylimas. Seneliai juo gerai rūpinasi. Pas senelius mėgsta žaisti krepšinį, su dėde žaisti „Monopolį“, maudytis kiemo baseinėlyje, kelis kartus per savaitę su seneliu eina į žvejybą. Gerai sutaria su seneliais ir sesėmis. Su tėčiu sutaria gerai, tik pyksta, kad jis „susirado kitą panelę ir paliko šeimą“. Su mama nelabai sutaria. Su ja negalėjo gyventi, nes mama jį mušdavo, rėkdavo, su ja jis nesijautė laimingas. Teigė, kad myli mamą: „tik ta meilė yra kažkokia sunki“. Tėtis nėra mušęs. Bet tėtis ilgai dienomis negrįždavo namo, nes eidavo su draugais lošti kazino ar kortomis. Mama alkoholio nevartoja, o tėtis kartais išgeria. Liepos 14 d. matė, kaip mama mušė močiutę ir tai jį labai išgąsdino, sujaudino. Norėtų ir toliau visą laiką gyventi pas senelius, nes čia jam geriausia. Berniukas svajoja, kad mama pasikeistų, taptų švelnesnė, skirtų dėmesio jam. Bet priduria: „ne, juk tai neįmanoma, kad ji pasikeistų“. Minėjo, kad niekada nėra buvę atvejo, kad mama su juo ką nors kartu pažaistų, kartu gražiai bendrautų. J. pamena, kai tėvai dar gyveno kartu, namuose labai dažnai girdėdavo didelius barnius, konfliktus tarp tėvų, tėvai labai dažnai ir susimušdavo. Pabrėžė, kad jis nori nuolat gyventi su seneliais, o mamą ar tėtį tik aplankyti. Specialistų bendravimo metu su vaiko motina A. N., ji nurodė, kad apsigyveno (duomenys neskelbtini), dukras R. ir G. išsivežė anyta, dėl namuose buvusios netvarkos. Minėjo, kad sunkiai sekasi tvarkytis buityje, todėl būna netvarka. Sūnų ir dukras auklėti bei auginti jai taip pat yra sudėtinga. Tikslios priežasties negalėjo įvardinti, sakė, kad tiesiog sunku auginti ir rūpintis vaikais. Lankėsi pas psichologę. Vyresnis sūnus J. jau maždaug 2 metus gyvena pas senelius – buvusio vyro tėvus. Pas senelius sūnus apsigyveno dėl to, kad jai būtų lengviau auginti jaunesnes dukras ir, kad seneliai labiau padėtų J. mokytis. Prieš keletą mėnesių išsiskyrė su vyru, tačiau dėl vaikų priežiūros pasidalinimo problemų neturėjo. Sutiktų, kad seneliai augintų jos vaikus, jais rūpintųsi, jai pačiai tai yra per sunku. Vaikų neišsižada, norėtų juos lankyti nors 1 kartą į mėnesį. Vaiko tėvas R. N. pasakojo, kad mama netinkamai augina bei auklėja dukras. Nuolat ant mergaičių šaukia, jas muša. Vyresnysis sūnus J. jau senokai gyvena pas senelius. Nurodė, kad buvusi žmona A. neturi socialinių įgūdžių, namuose nesitvarko, neruošia valgyti, visiškai nesistengia. Kai išsiskyrė, mokėjo alimentus, pasiimdavo vaikus kartu praleisti laiką, pirkdavo rūbus, žaislus, tačiau mama pastangų pasikeisti nerodė. Norėtų, kad visi vaikai gyventų pas jo tėvus, jis pats rūpinsis vaikais, kaip tik galės. Šiuo metu pats auginti vaikų nelabai turi galimybės, nes darbo reikalais nuolat būna išvykęs po Lietuvą. Nurodė, kad vaikų mama anksčiau yra smurtavusi prieš sūnų J., trenkusi rankomis, spyrusi kojomis. Norėtų, jog vaikai gyventų pas senelius, kuriems būtų nustatyta laikina globa. Vaikais rūpinsis ir toliau, kaip tik galės. Nustatyti rizikos veiksniai: R. N. galimai yra patyrusi fizinį smurtą iš savo atstovės pagal įstatymą. Mergaitė taip pat matė, kaip mama smurtavo prieš senelę, dėl ko labai išsigando, susijaudino. Mergaitė išreiškia norą gyventi su seneliais, o ne su tėvais. Nustatyti rizikos veiksniai: G. N. galimai yra patyrusi fizinį smurtą iš savo atstovės pagal įstatymą. Mergaitė taip pat matė, kaip mama smurtavo prieš senelę, dėl ko labai išsigando, susijaudino. Mergaitė išreiškia norą gyventi su seneliais, o ne su tėvais. Nustatyti rizikos veiksniai: J. N. yra patyręs fizinį smurtą iš savo atstovės pagal įstatymą. Vaikas taip pat matė, kaip jo atstovė pagal įstatymą smurtavo prieš senelę, vaikas labai išsigando, susijaudino. Jau 2 metus gyvena pas senelius. Vaikas išreiškia norą gyventi su seneliais, o ne su tėvais. Vaikas teigė, kad tėvai labai dažnai pykdavosi, jis girdėdavo barnius, konfliktus tarp tėvų, tėvai labai dažnai ir susimušdavo. Vaiko atstovai pagal įstatymą teigia negalintys rūpintis savo vaikais ir nori, kad vaikai augtų pas senelius.

19. Iš 2022 m. liepos 27 administracinio nusižengimo protokolo Nr. 73-ANR_P-2469-2022 matyti, kad A. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, dėl įvykdyto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad mažamečių vaikų akivaizdoje naudojo fizinį smurtą prieš R. N. ir tokiu elgesiu būdama biologinė vaikų motina neteisėtai trukdė savo vaikams naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, tuo neužtikrino sąlygų vaikams į saugią aplinką ir pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

20. 2022 m. rugpjūčio 25 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo Nr. 5TSD-1534 nurodoma, kad vaiko situacijos vertinimo anketoje pateikta informacija ir aplinkybės apie vaiko teisių pažeidimus, pateikti rizikos veiksniai ir atitinkami apsaugos veiksniai, vertinant vaiko situaciją. Dėl nustatytų rizikos veiksnių priimtas sprendimas vaikams taikyti laikinąją priežiūrą vaikus laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje. Vaikų laikinaisiais prižiūrėtojais paskirti vaikų seneliai R. ir R. N.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyrius) mobilioji komanda teikė pagalbą vaikų motinai A. N.. Tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda buvo inicijuota darbui su vaikais ir jų tėvu. Mobiliosios komandos vyr. specialistai pagalbos teikimą motinai suplanavo teikti 7 kartus, tačiau buvo suteiktos 4 konsultacijos – 2022 m. liepos 29 d., 2022 m. rugpjūčio 18 d., 2022m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugpjūčio 24 d. Iš jų 2 konsultacijos vyko nuotoliniu būdu. 3 susitikimai buvo atšaukti motinos iniciatyva dėl jos darbo. Pirmame susitikime su vaikų motina buvo atliekamas Šeimos ir (ar) vaiko krizės ir intensyvios mobiliosios komandos pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikio vertinimo klausimynas. Buvo parengtas Intensyvios mobiliosios komandos pagalbos šeimai ir (ar) vaikui planas ir pateiktas atvejo vadybininkui. Motina įvardino, jog didžiausia šeimos problema - tai jos motinystės įgūdžių stoka ir, kad neturi motyvacijos ir galimybių auginti vaikų. Konsultacijų metu su motina aptarti kylantys sunkumai dėl tėvystės įgūdžių pritaikymo auginant vaikus, dėl gebėjimo atlikti namų ruošos darbus, visapusiškai užtikrinti vaikų priežiūrą šeimoje. Konsultacijų metu su motina aptarta jos emocinė / psichologinė būsena, santykis bei bendravimas su vaikais, jos artimiausi gyvenimo siekiai ir tikslai. Konsultacijų metu A. N. paviršutiniškai gilinosi į savo šeimos situaciją, tačiau pripažino, jog jos vaikų priežiūra buvo ir yra netinkama ir turi neigiamas pasekmes, suvokia, jog jos, kaip motinos nusišalinimas turi neigiamą įtaką bendravimui su vaikais. Motina negeba savarankiškai spręsti problemas, yra reikalinga stipri išorinė pagalba. Vaikų tėvai oficialiai yra išsiskyrę, gyvena skyriumi. Įžvelgiama, jog vaikų tėvų santykis yra neigiamas, tėvai dažnai tarpusavyje konfliktuodavo vaikų akivaizdoje. Vaidmenys motinos šeimoje yra pakitę, mama negebėjo užtikrinti visapusiškos vaikų priežiūros šeimoje. Motinos ir vaikų posistemių ribos ir sąveika yra nelanksčios, vaikai atsisakė gyventi su motina. A. N. sutinka, kad vaikai gyventų su seneliais, o ji teiktų išlaikymą vaikams. Nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. A. N. laikinai įsidarbino. Darbo sutartis galimai gali būti nutraukta 2022 m. rugsėjo 1 d. Tai yra pirmas kartas, kai vaikų motina įsiliejo į darbo rinką. Iki šiol šeima pajamų pragyvenimui gaudavo valstybines išmokas už vaikus, minimalų tėvo finansinį išlaikymą vaikams bei seneliai teikdavo finansinę pagalbą. Šiuo metu motina neturi gyvenamosios vietos. Vaikų tėvas informavo, jog turi palikti gyvenamąjį namą, kuris nuosavybes teise priklauso jam ir jo tėvams. A. N. laikinai apsigyveno pas giminaičius, vėliau pas draugę, darbo metu, darbdavys suteikia apgyvendinimą. Motinos tėvystės įgūdžiai šeimoje yra minimalūs. Šeimoje vyravo ir vyrauja vaikų nepriežiūra. Įžvelgiama, jog tėvams kyla sunkumų tarpusavyje susitarti dėl vaikų ir tėvo matymosi tvarkos, tinkamo tėvo finansinio išlaikymo teikimo vaikams. Motinai kyla sunkumų dėl vaikų auklėjimo stiliaus pasirinkimo, dėl drausminimo, ribų nustatymo vaikams. A. N. neturi žinių ir gebėjimo vaikams nustatyti ribas, taisykles, laikytis susitarimų. Pastebima, jog motina yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros ir minimaliai rūpinosi vaikų fiziniais ir emociniais poreikiais. Įžvelgiama, jog motina galimai negeba atpažinti ir patenkinti vaikų fizinį saugumą. Vaikų teigimu, jie yra patyrę fizinį smurtą iš motinos, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš vaikus. Taip pat pastebima, jog motina negeba atpažinti ir patenkinti vaikų emocinius poreikius bei užtikrinti vaikų emocinį saugumą. A. N. netinkamai užtikrindavo vaikų ugdymosi poreikius šeimoje. Motina nesidomi ir neinicijuoja vaikų paruošimo naujiems 2022/2023 mokslo metams. Taip pat nesikreipia į sveikatos priežiūros įstaigas dėl vaikų profilaktinės sveikatos patikrinimo. Pasibaigus mobiliosios komandos pagalbos teikimui motinai, įžvelgiama, jog šeimoje esamų minimalių pokyčių neužtenka, siekiant motinai savarankiškai auginti vaikus šeimoje. Pastebima, jog motinai reikalinga nuolatinė socialinio darbuotojo pagalba, sprendžiant asmenines ir šeimos sunkumus, stiprinant motinos ir vaikų tarpusavio ryšį, ieškant gyvenamosios vietos šeimai bei kt.

21. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos vyriausiosios specialistės tarnybiniame pranešime nurodoma, kad mobilioji komanda neturi galimybės teikti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą R. N., kadangi nors raštu R. N. ir sutiko priimti mobiliosios komandos specialistų pagalbą, susisiekus suderinti susitikimui laiko, dėl R. N. darbo kitame mieste, vėlaus grįžimo į namus, nepavyko. Vėliau R. N. į skambučius nebeatsakė, perskambinęs žodžiu atsisakė priimti mobiliosios komandos specialistų pagalbą.

22. 2022 m. rugpjūčio 29 d. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro pateiktoje informacijoje nurodoma, kad pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas nebuvo atliktas, nes R. N. nebendravo ir nebendradarbiavo su atvejo vadybininku, pateikė raštišką atsisakymą dėl bendradarbiavimo ir pagalbos priėmimo atvejo vadybos proceso metu.

23. 2023 m. liepos 24 d. pagalbos plane A. N. šeimai nurodyta, kad pagalbos planas sudarytas, dėl to, jog 2022 m. liepos 27 d. gautas Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas dėl atvejo vadybininko paskyrimo A. N. šeimai. Nuo 2022 m. liepos 28 d. su šeima dirbo mobiliosios komandos specialistai. Remiantis gautomis mobiliosios komandos rekomendacijomis, sudarytas pagalbos šeimai planas. Numatyti atvejo vadybos posėdžiai. 2023 m. liepos 24 d. peržiūrint pagalbos planą aptarti įvykiai bei pokyčiai nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio, susiję su pagalbos plane numatytų priemonių taikymu. Posėdžio metu bendru specialistų ir šeimos nuomone nuspręsta Vaiko teisių apsaugos teritoriniam skyriui kreiptis į teismą dėl laikinosios globos nutraukimo, nes situacija šeimoje nesikeičia. A. N. teikti socialinės priežiūros paslaugas ir taikyti atvejo vadybą iki kol bus neterminuotai apribota motinos valdžia vaikų atžvilgiu.

24. 2023 m. liepos 27 d. motyvuotame siūlyme nurodoma, kad nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. A. N. šeimai yra taikoma atvejo vadyba ir teikiama socialinės priežiūros šeimai paslauga. 2023 m. liepos 24 d. vykusiame nuotoliniame atvejo vadybos posėdyje jame dalyvavusių specialistų, laikinos vaikų globėjos ir vaikų mamos sprendimu buvo nuspręsta negrąžinti A. N. vaikų J. N., R. N. ir G. N. į šeimą, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. A. N. neturi sąlygų auginti savo vaikų, pati gyvena pas senyvo amžiaus tėvą vieno kambario socialiniame būste, prieškambaryje, yra įtraukta į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, sąrašą, yra pateikusi prašymą socialiniam būstui gauti, neturi darbo, kelis kartus oficialiai buvo įsidarbinusi, tačiau dirbdavo trumpai (iki mėnesio), motyvuodama tuo, kad darbas per sunkus, greitai pavargsta, neturi finansinio stabilumo. A. N. neturi sukūrusi artimo ryšio su vaikais, retai su jais bendraudavo, paskambindavo telefonu kartą per mėnesį, retkarčiais nuvykusi pas juos į namus, su vaikais pabendraudavo 10-20 minučių ir išvykdavo atgal, neteikė išlaikymo, nesidomėjo vaikų ugdymo procesu, sveikatos problemomis, nesveikino vaikų su gimtadieniais, kitomis svarbiomis šventėmis. Su vaikais turėjo vieną oficialų pasimatymą, kurį organizavo Globos centras, daugiau ir dažniau poreikio susitikti su savo vaikais mama neturėjo. A. N. lankė psichologo konsultacijas, dalyvavo Efektyvios tėvystės mokymuose. Dėl pablogėjusios emocinės būklės laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo gydoma Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos skyriuje. A. N. rodė pastangas susirasti nuolatinį darbą, du kartus buvo išvykusi dirbti į užsienį, taip pat buvo įsidarbinusi medžio apdirbimo įmonėje, indų plovėja kavinėje, kambarine poilsio namuose, tačiau įsitvirtinti darbo rinkoje nepavyko ilgiau kaip mėnesį. Teigia, kad negeba tinkamai atlikti pavesto darbo, jaučiasi psichologiškai silpna, pavargusi, nepasitikinti savo jėgomis. Šiuo metu nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti šeimoje su mama. A. N. neturi oficialių pajamų, gyvenamojo ploto, nėra registruota Užimtumo tarnyboje.

25. 2023 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje priimtas, 2023 m. rugpjūčio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos patvirtintas, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-28383-22, kuriuo A. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą. A. N. buvo įtariama tuo, kad mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiams šeimos nariams, o būtent: ji nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau, kaip iki 2022 m. liepos 21 dienos, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau 15 kartų spyrė į įvairias kūno vietas, savo mažamečiui sūnui J. N., gim. (duomenys neskelbtini), pataikydama jam į blauzdas, į nugarą, ir rankos kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam J. N. į galvą, bei kojų blauzdas, taip mušdama sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam J. N. fizinį skausmą; be to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau, kaip iki 2022 m. liepos 21 dienos, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų įgnybė savo mažametei dukrai G. N., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, pešė jai plaukus, spyrė koja, bei mušė su šluota į įvairias kūno vietas, taip mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė mažametei nukentėjusiajai G. N. fizinį skausmą; be to, ji tęsdama nusikalstamus veiksmus, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko, bet ne vėliau, kaip iki 2022 m. liepos 21 dienos, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų įgnybė savo mažametei dukrai R. N., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, pešė jai plaukus, spyrė koja, bei mušė su šluota, per kojas ir kitas kūno vietas, taip mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažametei nukentėjusiajai R. N. (priedas prie 2024 m. kovo 19 d. dokumento Nr. DOK-6395).

26. 2023 m. spalio 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone specialistų aplankyti globojami vaikai J. N., R. N. ir G. N., kur 2023 m. spalio 13 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose Nr. 9GVA-338, Nr. 9GVA-339, Nr. 9GVA-340 nurodyta, kad mažamečių vaikų laikinoji globa (rūpyba) vykdoma tinkamai. Globėjai (rūpintojai) tinkamai vykdo savo pareigas ir užtikrina vaikų teises bei teisėtus interesus. Atlikti globos (rūpybos) peržiūrą, kadangi iš esamos situacijos matyti, jog tikslinga laikinąjį globėją (rūpintoją) paskirti nuolatiniais vaiko globėjais, nes yra nuolatinės globos (rūpybos) pagrindas (priedas prie 2024 m. kovo 19 d. dokumento Nr. DOK-6395).

27. 2023 m. spalio 25 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone Vaikų globos (rūpybos) peržiūros aktuose Nr. 9GPA-293, Nr. 9GPA-294, Nr. 9GPA-294 nurodoma, kad apibendrinus rūpybos peržiūros metu surinką informaciją nustatyta, jog mažamečių J. N., R. N. ir G. N. laikinoji globa yra vykdoma tinkamai ir atliepia geriausius jų interesus; globėja R. N. tinkamai vykdo savo, kaip globėjos (rūpintojos) pareigas ir užtikrina globojamų mažamečių teises ir teisėtus interesus; kreiptis į teismą dėl mažamečių J. N., R. N. ir G. N. tėvų valdžios ribojimo vaikų atžvilgiais ir dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo (priedas prie 2024 m. kovo 19 d. dokumento Nr. DOK-6395).

28. Iš 2024 m. kovo 7 d. Skuodo socialinių paslaugų šeimai centro pateikto 2023 m. lapkričio 10 d. Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo ligos istorijos matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) A. N. gydėsi ligoninėje, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (priedas prie 2024 m. kovo 19 d. dokumento Nr. DOK-6395).

29. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo psichologės išvadoje dėl vaikų nuomonių nurodyta, kad 2024 m. balandžio 4 d. išklausant nepilnamečių vaikų J. N., R. N. ir G. N. nuomones dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo jų tėvams A. N. ir R. N. ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, į pokalbį vaikus atlydėjo seneliai R. ir R. N., vaikai buvo apsirengę tvarkingai, oro sąlygas atitinkančia apranga. J. pokalbio metu buvo ramus, kalbėjo drąsiai, pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su seneliais R. ir R. (juos atitinkamai vadina „baba” ir „seneliu”) nuo pirmos klasės baigimo, kai buvo „paliktas antrus metus”, seneliai jį visko išmokė. Dabar J. lanko penktą klasę (duomenys neskelbtini). Klasiokų tarpe turi daug draugų. Jam patinka fizinis, istorija, matematika, tik pastaroji šiais mokslo metais kiek nesiseka, todėl atlikdamas namų darbus prašo močiutės pagalbos. Po pamokų lanko šaulių būrelį, vyksta su jais į renginius, ekskursijas. Vasarą planuoja lankyti krepšinio būrelį Mažeikiuose, jau yra susitaręs su seneliu, kad šis vežios į treniruotes. Berniukas pasakojo, kad jam labai patinka žvejoti, to išmokė senelis. Po pamokų namuose pasportuoja, ruošia namų darbus, pažaidžia su sesėmis ir seneliais stalo žaidimus, pažiūri televizorių. J. nurodė, kad jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su drauge L.. Pas tėvą apsilanko maždaug 1 kartą per mėnesį, būna, kad lieka su nakvyne. Berniukas sakė, kad norėtų pas tėvą svečiuotis dažniau, bent kartą per savaitę. Šito noro tėvui nėra sakęs, nes nedrįsta. Su tėvo drauge L. nelabai sutaria, anot J. „ji pyksta dėl smulkmenų ant mūsų (J., R., G.)”. Tėvas juos aplanko pas senelius kartą per savaitę. Jis yra pažadėjęs per vasaros atostogas vežtis žvejoti į Latviją. J. to labai nori ir laukia. Su mama R. N. susitinka apie 1 kartą per mėnesį, kai ji atvažiuoja jų aplankyti į (duomenys neskelbtini). Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Paskutinis susitikimas su mama truko apie 20 minučių. Ji atvežė jam dovanų žvejybos reikmenų, paklausinėjo, kaip jam sekasi. Su mama gali susisiekti per pokalbių programėlę arba telefonu, bet paprastai to nedaro, nes nenori. Su tėvu taip pat gali susisiekti analogiškais būdais, tėvas jam kartais paskambina. G. N. pokalbio metu jautėsi ramiai, noriai bendravo. Nurodė, kad jai šešeri metai ir lanko „0 klasę (duomenys neskelbtini)”, o gyvena su seneliais ir broliu bei sese (duomenys neskelbtini). Mokykloje jai patinka, ten turi draugių. Su seneliais sutaria gerai, močiutei padeda kepti blynus, vaflius. Mergaitė nurodė, kad tėvas aplanko ją pas senelius, būna, kad svečiuojasi ir pas tėvą (duomenys neskelbtini), kur dar gyvena ir L.. Su L. nelabai sutaria, nes ji pyksta, kai negerai ką daro. Su mama susitinka namuose, yra aplankiusi mamą ir jos namuose (duomenys neskelbtini), kur nuvežė seneliai. Su mama susitikusi pasikalba, gauna iš jos dovanų žaislų arba gumelių. R. N. pokalbio metu buvo drąsi. Nurodė, kad yra septynerių metų, lanko pirmąją klasę (duomenys neskelbtini). Jai patinka lietuvių kalbos, dailės pamokos, lanko robotikos ir dailės būrelius. Jei prireikia pagalbos ruošiant namų darbus, jai padeda močiutė R. N.. Po pamokų kartu su sese G. žaidžia namuose su žaislais arba žaidimus per telefoną, prižiūri katę, šunį. Nurodė, kad tėvas aplanko pas senelius arba vežasi pas save į (duomenys neskelbtini), bet, anot mergaitės, „retai, galėtų dažniau ir su nakvyne”. Su tėvo drauge L. nelabai sutaria, nes ji pyksta, kai jie garsiai šūkauja, neleidžia miegoti. Kartais aplanko mama, atveža saldainių, žaislų. Kai nori, savo telefonu paskambina mamai. Su mama nebegyvena, nes mama ją mušė. Visi trys vaikai nurodė, kad pas gydytojus juos palydi seneliai R. ir R. N.. Seneliai jiems gamina maistą, perka rūbus, avalynę, mokyklinius reikmenis, taip pat žaislų. Kai turi rūpesčių ar būna nuliūdę, blogai jaučiasi, kreipiasi į močiutę R. ir senelį R.. Šie asmenys vaikams yra artimiausi žmonės, prie jų J., R. ir G. yra emociškai prisirišę. Vaikai savo namais laiko senelių namus (duomenys neskelbtini), išsako norą ir toliau ten gyventi, turi juose savo erdves, kur jaučiasi saugūs ir mylimi. Tėvas R. N. ir motina A. N. vaikams yra mažiau emociškai reikšmingi negu seneliai (2024 m. balandžio 9 d. dokumentas Nr. 8061).

30. 2024 m. balandžio 26 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone specialistų aplankyti globojami vaikai J. N., R. N. ir G. N., kur 2024 m. balandžio 30 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose Nr. 9GVA-173, Nr. 9GVA-174, Nr. 9GVA-175 nurodyta, kad mažamečių vaikų globėjai (rūpintojai) tinkamai vykdo savo pareigas ir užtikrina vaikų teises bei teisėtus jų interesus. Vaikai neišsako nusiskundimų globėjų (rūpintojų) atžvilgiu (priedas prie 2024 m. gegužės 14 d. dokumento Nr. DOK-10725).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

31. Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat įtvirtintos nuostatos, jog tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; minėto įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

32. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

33. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.

34. Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

35. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovų (motinos ir tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

36. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad pa-dėtis gali pasikeisti.

37. Atsakovė A. N. sutinka su neterminuotu motinos valdžios apribojimu sūnaus J. N., dukrų R. N. ir G. N. atžvilgiais. Ji pati ne kartą tiek vaiko teisių apsaugos specialistams, tiek teismui posėdžio metu nurodė, kad neturi galimybių rūpintis vaikais, suteikti jiems normalių gyvenimo sąlygų. Ši atsakovės nuostata patvirtina, kad ji visiškai nesiekia ir nenori auginti savo sūnaus J. N., dukrų R. N. ir G. N.. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nutraukus santuoką su atsakovu, vaikai liko gyventi su ja. Iš atsakovės vaikų seneliai atsakovės ir jų sūnaus dukras pasiėmė pas save gyventi į namus, kai nuvykę pas atsakovę pamatė netvarkingus namus, neprižiūrėtas mergaites. Pas juos atsakovų sūnus jau gyveno anksčiau, panašiai apie du metus laiko, kadangi atsakovė nepajėgė susitvarkyti su vaikais, neįstengė padėti sūnui ugdymo procese, buvo kilusi grėsmė, kad J. gali likti vėl likti kartoti pirmos klasės kursą. Vaikai ne kartą nurodė, kad mama naudojo fizinį smurtą prieš juos. Atsakovė A. N. buvo pripažinta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK140 straipsnio 3 dalyje, ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą. Atsakovei organizuotas atvejo vadybos procesas, tačiau situacija nepasikeitė, atsakovė gyvena socialiame būste kartu su savo tėvu vieno kambario bute, vaikų pasiimti sąlygų neturi, nedirba, įsidarbinusi padirba tik trumpą laiką, nurodydama, kad visi darbai sunkūs. Džiaugėsi, kad vaikams viskas gerai pas senelius, nurodė, kad nepavyko surasti ryšio su vaikais. Iš prie ieškinio pateikto pagalbos plano matyti, kad A. N. lankė psichologo konsultacijas, dalyvavo Efektyvios tėvystės mokymuose, buvo pateikusi prašymą socialiniam būstui gauti. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo taikomas stacionarus gydymas Klaipėdos ligoninės psichiatrijos skyriuje, rekomenduota tęsti gydymą ambulatoriškai. Iš prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, kad pas A. N. nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti šeimoje su mama, atsakovė neturi oficialių pajamų, gyvenamojo ploto, visos įmanomos pagalbos šeimas priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaikų atstovė pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, kad nors atsakovė A. N. ir priėmė jai teikiamą institucijų pagalbą, atsakovė nedėjo ir nededa pakankamai pastangų, kad sūnus su dukromis grįžtų į šeimą ir šiuo metu nėra jokių duomenų, jog esama padėtis gali pasikeisti. Byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovės asmenybės ir elgesio pasikeitimus, kurie įtikinamai parodytų nuolatinį ir nuoširdų rūpinimąsi savo vaikais. Atsakovė dėl savo nerūpestingumo, pastangų trūkumo, galimai ir dėl jai nustatytų psichikos sutrikimų, socialinių įgūdžių stokos, negali užtikrinti sūnui ir dukroms jų interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią jos sūnaus J. N., dukrų R. N. ir G. N. atžvilgiais. Šiuo atveju neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei yra proporcingas, užtikrinantis, kad vaikas augtų saugioje ir sveikoje aplinkoje, nepažeidžiantis vaiko interesų.

Dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo

38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis). Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

39. Iš byloje esančių duomenų, atsakovo R. N., trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, kad atsakovas R. N. su savo vaikais J. N., R. N. ir G. N. kartu negyvena, tačiau juos dažnai lanko pas savo tėvus, jo vaikų laikinuosius globėjus. Su vaikais bendrauja, parsiveža pas save į namus, dalyvauja vaikų renginiuose mokykloje. Nurodo, kad šiuo metu neturi galimybių pats auginti vaikus. Vaikams priklausantis gyvenamasis namas nėra pilnai sutvarkytas, įrengtas, ten nėra tinkamų sąlygų vaikų gyvenimui, o ir dėl darbo pobūdžio, dažnų komandiruočių tiek į užsienį, tiek ir Lietuvoje į kitus miestus (iš duomenų matyti, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), negalėtų vienas rūpintis vaikais. Vaikai dar yra mažamečiai, gali dažnai sirgti, nebūtų kas jais galėtų rūpintis. Vaikai noriai su juo bendrauja ir palaiko ryšį, dažnai lankosi pas jį. Iš teismui pateiktos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo psichologės išvados dėl vaikų nuomonių matyti, kad vaikai jaučia emocinį ryšį tėvui, tačiau išsako norą ir toliau gyventi su seneliais, kur jaučiasi saugūs ir mylimi. Vaikams tėvai R. N. ir motina A. N. yra mažiau emociškai reikšmingi negu seneliai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo bendravimas su vaikais ribotas, apsunkintas, tačiau atsakovas su vaikais bendrauja, jais domisi, aplanko juos ir bendrauja, pagal galimybes parsiveža pas save į namus, tėvo ir vaikų ryšys nėra nutrūkęs. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo metu atsakovas R. N. dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl nedidelio vaikų amžiaus, kuriems būtina nepertraukiama priežiūra, rūpinimasis, pagalba ugdymo procese, dėl savo darbo pobūdžio, dažnų komandiruočių, neturi galimybės gyventi kartu su sūnumi ir dukromis, neturi galimybės jų auklėti ir savarankiškai jais rūpintis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti nepilnamečius vaikus J. N., G. N. ir R. N. nuo tėvo R. N..

40. Atskirtam nuo tėvo vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvo, jis netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, bet kitomis teisėmis tėvas gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

41. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovų A. N. ir R. N. išlaikymą jų mažamečiams vaikams J. N., R. N. ir G. N. periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant nuo laikinosios globos nustatymo dienos – 2022 m. spalio 14 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

42. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

43. Atsakovas R. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų išlaikymui gali teikti kiekvienam vaikui po 100 Eur. Nurodė, kad pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių kaip išlaikymą jis vaikams paliko nekilnojamąjį turtą. Nors nepilnamečių J. N., R. N. ir G. N. būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų skaičiuoklės nepateiktos, tačiau atsižvelgiant į vaikų amžių, kitus jų poreikius, ekonominę padėtį, laikytina, kad 400 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra protinga, atitinkanti vaikų poreikius ir pagrįsta. Atsakovo R. N. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuris pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2YT-2710-721/2022, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punktą yra perleistas vaikams: J. N., R. N., G. N. lygiomis dalimis, t. y. po 1/3, kaip tėvo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad R. N. nuo 2024 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo sausio mėnesio pajamos buvo 1727,27 Eur; prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m kovo mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini), kur jo gaunamų pajamų mėnesio vidurkis siekė virš 2000 Eur; teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis yra apie 1200 Eur, o kai vyksta dirbti į užsienį, priklausomai kokioje įmonėje dirba, gauna ir daugiau. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, tai, kad atsakovas R. N. yra perleidęs savo nepilnamečiams vaikams jam priklausantį nekilnojamąjį turtą kaip išlaikymo dalį, tai, kad atsakovas savo lėšomis remontuoja vaikams priklausantį nekilnojamąjį turtą, sprendžia, jog yra pagrindas mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

44. Atsakovė A. N. su prašoma priteisti kiekvienam vaikui po 200 Eur išlaikymo suma nesutiko, nurodė, jog jos gaunamos pajamos yra mažos, per mėnesį gauna tik 220 Eur socialinę pašalpą, iš kurios ir gyvena. Nurodė, kad šiai dienai teikti vaikų išlaikymą negali, nes pačiai yra finansiškai sunku. Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. N. jos vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. A. N. vardu registruota transporto priemonė Audi A4, pirma registracija 1998 m., kurios eismas draudžiamas. Atsakovė nurodė, kad nurodyto automobilio neturi, jis parduotas, tik nesutvarkyti dokumentai. Sodros duomenimis atsakovė nuo 2023 m. birželio 9 d. iki 2023 m. liepos 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jos gautos pajamos 647,84 Eur, šiuo metu niekur nedirba, nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. jai buvo paskirta socialinė pašalpa, už lapkričio, gruodžio mėn. gavo po 219,80 Eur, sausio, vasario mėn. 246,40 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, jog jai darbą susirasti yra sunku, nes ilgai dirbti neturi jėgų dirbti, greitai ir fiziškai, ir psichologiškai pavargsta. Buvo gydoma Klaipėdos ligoninės psichiatrijos skyriuje, dėl depresijos; ką patvirtina iš pateiktas medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovė gydėsi VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Užimtumo tarnybos duomenimis registruota užimtumo tarnyboje nuo 2023 m. lapkričio 13 d. Teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu jai yra nustatytas tik dalinis darbingumas – 40 procentų. Nors atsakovė nepateikė teismui tai pagrindžiančių dokumentų, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės teiginiais, juolab, kad ir byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad atsakovė ligoninėse buvo gydoma ne tik dėl psichikos sutrikimo, tačiau ir dėl traumos metu patirtų daugybinių lūžių, širdies ir plaučių kontūzijos ir kt. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovės galimybės dirbti ir gauti stabilias ir pakankamas pajamas yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės galimybės gauti pajamų vaikų išlaikymui yra objektyviai ribotos, ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovės tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės A. N. vaikų išlaikymui po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

45. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. N., R. N. ir G. N. priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2023 m. liepos 31 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

46. Išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

47. Sprendimo dalys dėl motinos valdžios ribojimo, vaikų atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis.)

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

48. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

49. Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnamečių J. N., R. N. ir G. N. laikinoji gyvenamoji vieta yra nustatyta laikinųjų globėjų R. N. ir R. N. šeimoje, jų gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiams laikinųjų globėjų šeimoje yra užtikrintos saugios vaikų gyvenimo bei vystymosi sąlygos, duomenų, kad laikinieji globėjai netinkamai vykdytų laikinųjų globėjų pareigas nenustatyta, nepilnamečių J. N., R. N. ir G. N. gyvenamoji vieta nustatytina R. N. ir R. N. šeimoje, jų gyvenamojoje vietoje.

Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovų matymasis ir bendravimas su sūnumi ir dukromis prieštarautų jų interesams, todėl, neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią jos sūnaus J. N., dukrų R. N. ir G. N. atžvilgiu atsakovei paliekama teisė su jais matytis. Atskyrus nepilnamečius vaikus J. N., R. N. ir G. N. nuo jų tėvo R. N., tėvas netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis).

Atsakovams taip pat išaiškintina, jog tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovas yra įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakovas R. N. 2023 m. gegužės 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-09421, 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam teikta antrinė teisinė pagalba.

Atsakovė A. N. 2023 m. spalio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-09420, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai teikta antrinė teisinė pagalba.

CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai šioje byloje 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečių vaikų J. N., gimusio (duomenys neskelbtini), R. N., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atskirti nepilnamečius vaikus J. N., gimusį (duomenys neskelbtini), R. N., gimusią (duomenys neskelbtini), ir G. N., gimusią (duomenys neskelbtini), nuo jų tėvo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), R. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir G. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. liepos 31 d., iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), R. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir G. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. liepos 31 d., iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti R. N., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. N., gimusį (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytojais uzufrukto teise.

Iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, nepilnamečių vaikų J. N., gimusio (duomenys neskelbtini), R. N., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti laikinųjų globėjų (rūpintojų) R. N., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnamečiams vaikams nustatymo ir vaikų globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo nuo tėvo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Neterminuotai apribojus motinos valdžią atsakovei A. N. jos vaikų J. N., R. N. ir G. N. atžvilgiais atsakovei paliekama teisė matytis su J. N., R. N. ir G. N..

Atskyrus nepilnamečius vaikus J. N., R. N. ir G. N. nuo jų tėvo R. N., tėvas netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

Išaiškinti atsakovei A. N., jog motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas pagal ieškinį, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Išaiškinti atsakovui R. N., kad vaikų atskyrimas nuo tėvo panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvo atskirtas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.