- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-116-340/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Skolininkas
- R. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų bei atsakovo priešieškinį dėl analogiškų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė santuoką, sudarytą tarp A. V. ir R. V.; 2) pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. V. kaltės; 3) po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokoje turėtas pavardes; 4) nustatė nepilnamečio Ž. V. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 5) priteisė iš atsakovo sūnui Ž. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 450 Lt per mėnesį nuo 2008-08-12 iki jo pilnametystės, įskaitydamas į priteistą išlaikymą atsakovo pagal 2008-11-20 teismo nutartį sumokėtas sumas, nepilnamečio turto tvarkytoja uzufrukto pagrindu paskirdamas ieškovę; 6) iki 2010-11-11 nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: leido atsakovui vieną kartą per mėnesį jo pasirinktą darbo dieną darbo laiku 3 val. bendrauti su Ž. V. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS nustatytoje vietoje stebint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovei; 7) priteisė ieškovei iš atsakovo 70 466,66 Lt kompensaciją už jai tenkančią santuokinio turto dalį ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 8) priteisė atsakovui automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 Lt vertės, 683/2476 dalį žemės sklypo su pamatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 100 000 Lt vertės, kompiuterinės įrangos komplektą 1 700 Lt vertės, iš viso turto už 105 700 Lt; 9) nustatė, kad ieškovės ir atsakovo prievolė AB SEB bankui pagal 2006-07-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari; 10) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 252 Lt žyminio mokesčio ir 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų; 11) priteisė iš atsakovo 56 Lt pašto išlaidų valstybės naudai; 12) kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010-09-28 nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimas.
Šalies argumentai
R. V. kreipėsi į teismą prašydamas kompensacijos dalies už sklypą, 66 666,66 Lt grąžinimo datą atidėti iki kredito mokėjimo pabaigos, t. y. 2013-07-27. Nurodė, jog gauna 2 600 Lt darbo užmokestį, iš kurio atskaitomas 650 Lt išlaikymas ir antstolio išieškojimas, 460 Lt mokama paskola bankui, 600 Lt mokesčiams už butą. Kitų pajamų skolininkas neturi. Nurodė, jog kadangi už banko kreditą pirktas sklypas įvertintas 100 000 Lt, kompensacija A. V. sudaro 66 666,66 Lt. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad kompensacija mokama tada, kai pilnai atsiskaitoma su kreditoriais.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-05-23 nutartimi skolininko R. V. prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo netenkino; priteisė iš R. V. į valstybės biudžetą 8 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą. Teismas konstatavo, jog atidėdamas sprendimo įvykdymą, pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi sprendimo įvykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti tik išimtinais atvejais, kad nebūtų pažeisti teisėti išieškotojos interesai. Jeigu skolininkas neturi piniginių lėšų kompensacijai sumokėti, tai iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad 683/2476 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal teismo sprendimą atiteko R. V.; šis turtas neįkeistas; turtas areštuotas antstolės Sonatos Vaicekauskienės siekiant užtikrinti išieškotojos A. V. kreditorinius reikalavimus dėl kompensacijos sumokėjimo. Esant byloje tokiems įrodymams, teismas sprendė, kad R. V. turi galimybę, susitaręs su išieškotoja, įkeisti, realizuoti sklypą ir gauti piniginių lėšų kompensacijai sumokėti. Priešingu atveju, antstolė gali nukreipti išieškojimą į R. V. turtą, t. y. areštuotą žemės sklypo dalį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas R. V. prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-05-23 nutartį; atidėti 66 666,66 Lt kompensacijos dalį iki kredito grąžinimo pabaigos, t. y. 2031-07-27. Nurodo, jog teismas pažeidė LAT nutartį, kuri nurodo, kad kompensacija yra išmokama tada, kai pilnai atsikaitoma su kreditoriumi. Taip pat teismas pažeidė CK 3.118 str. 2 d., kurioje numatyta, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Taip pat pažeisti apelianto kaip skolininko interesai, nes pagal antstolės nurodymą iš jo darbo užmokesčio išskaičiuojami pinigai kompensacijai A. V., nors turtas, kurį padalino teismas, kaip asmeninė nuosavybė įsiteisės, kai bus atsiskaityta su banku, iš kurio paimta paskola žemės sklypui įsigyti. Sklypo areštas pažeidė apelianto ir kreditoriaus – banko, interesus. Teismas neįsigilino į bylos ir banko sutarties esmę, todėl siūlymas realizuoti sklypą atmestinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė A. V. prašo atskirąjį skundą atmesti; palikti galioti teismo nutartį. Pažymi, jog CPK 18 str. įtvirtintas įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomas įvykdymas. Taip pat nurodo, jog skolininkas turi žemės sklypą, kurio dalis nėra areštuota ir galima realizuoti, nėra susieta su paskola bankui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko (atsakovo) prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
CPK 284 str. yra įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 str. nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Apeliantas prašė atidėti sprendimo vykdymą iš esmės dviem motyvais – savo gaunamų pajamų nepakankamumu bei tuo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad kompensacija mokama tada, kai pilnai atsiskaitoma su kreditoriais.
Teismas, įvertinęs apelianto argumentus, sprendžia, kad atsakovo teiginiai yra neįrodyti (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vykdant sprendimą apeliantas gali patirti nuostolių, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl to būtų aiškiai pažeisti atsakovo turtiniai interesai ir neišlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį (CPK 178 str.). Taip pat nurodydamas, jog teismas pažeidė LAT nutartį, kuri nurodo, kad kompensacija yra išmokama tada, kai pilnai atsikaitoma su kreditoriumi – apeliantas nenurodo, kokią konkrečiai kasacinio teismo nutartį, kokias teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais dėl CK 3.118 str. 2 d. pažeidimo. Pažymėtina, jog šalių turtinis ginčas išspręstas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimu, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2010-09-28 nutartimi paliktas nepakeistas; nutraukus santuoką ir išsprendus santuokinio turto padalijimo klausimą, šalių bendro turto nebeliko.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais dėl jo kaip skolininko interesų pažeidimo, nes pagal antstolės nurodymą iš jo darbo užmokesčio išskaičiuojami pinigai kompensacijai A. V., nors turtas, kurį padalino teismas, kaip asmeninė nuosavybė įsiteisės, kai bus atsiskaityta su banku, iš kurio paimta paskola žemės sklypui įsigyti, jog sklypo areštas pažeidė apelianto ir kreditoriaus – banko, interesus. Apelianto prievolė pagal kredito sutartį negali paneigti teismo sprendimo vykdymo privalomumo (CPK 18 str.) bei kreditorės (A. V.) teisių bei teisėtų interesų, kad sprendimas jos naudai būtų įvykdytas.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-05-23 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje – 4,25 Lt; sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337, 339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.