- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-284-265/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. P. 6 811,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 135,29 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-01-24 kilo gaisras bute, esančiame Duomenys neskelbtini. Dėl gaisro sugadintos trečiajam asmeniui V. J. priklausančio buto, esančio Duomenys neskelbtini., patalpos ir namų turtas. Gaisro metu trečiajam asmeniui V. J. priklausantis butas ir namų turtas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu, todėl, vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė išmokėjo 6 811,00 Eur draudimo išmoką, kurią prašė priteisti iš atsakovės, kadangi ji privalo atlyginti dėl gaisro atsiradusią žalą.Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (2016-09-06 nutartis).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš R. P. AB „Lietuvos draudimas“ naudai 6 811,00 Eur žalos atlyginimo regreso teise, 135,29 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6 946,29 Eur sumos nuo 2016-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156,00 Eur žyminio mokesčio, 455,58 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Atsakovei nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, todėl ji neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį, teikti prašymus ir pan. Teismas, tinkamai neįteikęs procesinių dokumentų, apribojo atsakovės teises gintis nuo pareikšto ieškinio.
4.2. Teismas, priešingai, nei nurodo skundžiamajame sprendime, bylą išnagrinėjo rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
4.3. Teismas nesiaiškino kas yra kaltas dėl kilusio gaisro, nenagrinėjo atsakovės veiksmų ir gaisro priežastinio ryšio, nevertino žalos dydžio pagrįstumo.
4.4. Prideda naujus įrodymus: Duomenys neskelbtini. gyventojų raštą, UAB „Šilutės prekyba“ pažymą, UAB „Šilutės būstas“ raštą.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog žala dėl kilusio gaisro buvo padaryta dėl pastato savininkės neteisėtų veiksmų. Žalos dydis buvo nustatytas vadovaujantis byloje esančiais nuostolius pagrindžiančiais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant šalims, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus ir argumentus, konstatavo, kad žala dėl kilusio gaisro buvo padaryta dėl pastato savininkės neteisėtų veiksmų ir ieškinį tenkino pilna apimtimi.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ir byla išnagrinėta neatskleidus bylos esmės, kadangi ji išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant, neinformavus jos apie bylos nagrinėjimą, taip pažeidžiant jos procesines teises.Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK nuostatomis byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda civilinio proceso kodekse nustatytų procesinių teisinių padariniai: teismas atideda bylos nagrinėjimą ( CPK 246 straipsnis). Jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu ( CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir juo remiantis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117 – 134 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.Bylos duomenimis, procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas, teismo šaukimas, įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiama ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-13 nutartyje 3K-3-31-916/2015 nurodė, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai).Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys, jo priedai, teismo pranešimas) vieną kartą atsakovei siųsti ieškinyje nurodytu adresu Duomenys neskelbtini. Procesiniai dokumentai grąžinti teismui neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad ieškovė ieškinyje pateikė prašymą leisti procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, šį prašymą patenkino, procesinius dokumentus ir teismo šaukimą į 2016-10-17 teismo posėdį atsakovei įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nesiekė įsitikinti, ar ieškinyje nurodyta atsakovės gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąją vietą, kadangi netikrino Gyventojų registro duomenų. Taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas netikrino „Sodros“ duomenų bazės, siekdamas nustatyti atsakovės darbo vietą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš „Sodros“ duomenų bazės nustatė, jog atsakovė R. P. nuo 2015-07-01 dirba UAB „Šilutės prekyba“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neišnaudojęs visų galimybių įteikti atsakovei procesinius dokumentus ir tenkindamas ieškovės prašymą įteikti atsakovei procesinius dokumentus ir teismo šaukimą viešo paskelbimo būdu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti, jog atsakovė būtų informuota apie iškeltą ir nagrinėjamą bylą, turėjo imtis jam prieinamų papildomų priemonių (pvz., išsiųsti procesinius dokumentus atsakovei į darbovietę, ar svarstyti dokumentų įteikimo galimybę per antstolį), kad procesiniai dokumentai atsakovui būtų įteikti. Tik pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato teismas turėjo pagrindą spręsti dėl šaukimo įteikimo viešo paskelbimo būdu.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju byloje nustatytų ir nutartyje aptartų faktinių aplinkybių visuma ir pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų išaiškinimai suteikia pagrindą spręsti, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kai toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesiniam bylos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 87 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovei atidėjo 156 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl jo grąžinimo klausimas nespręstinas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 1 d., 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.