Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutarimas

2021-07-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1039-1065/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-28
Bylos Nr.
A5.-1039-1065/2021
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00107-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Kristina Jurevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
L. G.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1039-1065/2021
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00107-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 6.1; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.3; 21.14.9. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. liepos 28 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Jolitai Juknienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybėje, ištekėjusios, mažosios bendrijos „R“ direktorės, neteistos, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „R“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Šiauliai) direktorė L. G., būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, pažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes neužtikrino, kad G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. T., gim. (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, įteikus jiems antrą sutarties egzempliorių taip pat, kad būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie darbuotojų priėmimą į darbą. Remiantis tyrimo metu nustatytomis aplinkinėmis bei liudininkų paaiškinimais nustatyta, kad G. D. ir G. T. 2021 m. gegužės 31 d. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj. sav., faktiškai atliko stogo dangos (šiferio) ardymo darbus MB „R“ naudai. Tarp minėtų darbuotojų ir darbdavio, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbo vietos – statybos objektas, adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj. sav., ir darbo funkcijų – pagalbiniai darbininkai), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vykdė nurodymus, dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui. Atsižvelgiant į tai, kad su darbuotojais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nebuvo pranešta VSDFV skyriui apie asmenų priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną, darytina išvada, kad G. D. ir G. T. 2021 m. gegužės 31 d. dirbo nelegaliai. Be to, L. G., būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, tačiau neužtikrinusi, kad G. D. ir G. T. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, tuo padarydama administracinį nusižengimą, už kurį numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. G. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jos kaip įmonės vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, tuo padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaip direktorė registrų centre, tačiau įmonės veikloje ji nedalyvauja, nes yra parašiusi įgaliojimą vyrui A. G. ir nežino, kas ir kaip vyko, nei tų darbuotojų. Ji nežinojo, kad jai yra reikalinga ir darbų saugos pažymėjimai, nes viską tą turėjo vyras ir problemų nebūdavo. Tiksliau jis viską paaiškins, nes ji nežino. Gegužės 31 d. darbo sutartį su G. D. yra pasirašiusi ji. Įgaliojimas yra pasirašytas balandžio 1 d., kad gegužės 31 d. darbo sutartį pasirašė ji, gal yra jos klaida, nes ji nepagalvojo. Ji savęs nelaiko bendrovės vadove, nes negali net pakomentuoti, kas ten vyko. Žino, kad gegužės 31 d. vyko darbo inspekcijos patikrinimas, žino tiek kiek pasakė vyras, žino vieną žmogų, nes jis yra kaimynas. Bendrovė vykdo statybas, viską daro vyras, ji visiškai nedalyvauja, yra popierinė direktorė ir tiek. Apie gegužės 31 d. patikrinimą nieko negali pasakyti. Sutikimas su protokolu iš dalies reiškia, kad ji padarė klaidą, kam tą sutartį pasirašė, dėl to ir parašė „iš dalies“. Ji negali sakyti, kad tokio nusižengimo nebuvo, nes ji nebuvo ir nežino. Apie tą darbuotoją, kur pasirašė darbo sutartį, ją informavo, jai paskambino buhalterė ir atsiuntė darbo sutartį, o ji nežino nuo kada ir kaip. Ji jokių sąlygų nenustatinėjo, tik pasirašė, anksčiau pasirašinėdavo vyras, ji direktore nuo 2014 metų. Ji nežinojo, kad reikia kažkokio kitokio įgaliojimo, kad šis netinka. Jei bus skiriama bauda, prašo ją skirti kuo mažesnę.

Liudytojas G. D. parodė, kad gegužės 31 d. apie 11 val. ėjo pro šalį Ž. ir paprašė, kad duotų šiferio, prie pastato V. aikštėje. Paprašė A., jis ten dirba, jo pavardės nežino. A. buvo ant stogo, ardė seną šiferį. Jam atsakė „padėk nuleisti, galėsi atsirinkti“. Jis parėjo persirengti, atsinešė savo drabužius ir padėjo, kiek jam ten reikėjo lapų. Ten buvo dar vienas asmuo – G. Jis užlipo ant pastolių, jam reikėjo 10 lapų. Jo jokie darbo santykiai nesieja. Tuo metu vyko darbo inspekcijos patikrinimas. Tą pačią dieną su juo buvo sudaryta darbo sutartis, paprašė darbo, taip susiklostė, kad darbo biržoje stovėjo ir darbą gavo. Patikrinimas vyko apie 12 val., darbo sutartį jam atnešė pasirašyti kitą darbo dieną, pasirašė kitą dieną. Paklausė „gal darbo turėsi?“, jam pasakė „gerai, prieik“, taip ir sutarė, labai gerai papuolė. Kad padėjo nuimti seną šiferį, atlygio negavo. Šiferis jam buvo kaip atlygis už pagalbą, jis atsinešė savo pirštines, savo drabužius. Kito dirbusio asmens – G., nepažinojo. Ką daryti jam nurodė A., jis ten prabuvo kelias valandas ir išėjo.

Liudytojas G. T. parodė, kad su L. G. gyvena tame pačiame kaime. A. G. paprašė nuvažiuoti vieną dieną padėti, nes jam vienam nepavyko šiferio nukelti. Darbą pradėjo apie 11 val., o 12 val. atvažiavo darbo inspekcija. Jo prašė 31 d. rytą, prašė tik padėti šiferį nukelti, o daugiau nedirbo. Kaip kaimynui nepadėsi, dėl atlygio nesitarė. Nuvyko kartu, paskui atėjo žmogus, kuriam reikėjo šiferio ir padėjo. Jis pats niekur nedirba. Darbo inspekcijai paaiškino, kad padėjo A. nukelti šiferį. Ten buvo keičiamas stogas, o kas ten vyksta, jis nesidomėjo. Patikrinimo metu stovėjo darbo biržoje, bet tą pačią dieną jis išsiėmė patentą dirbti statybose – stogų dengimui. Jis galvojo, kad bendrai eis dirbti statybose, nes internete yra, kad ir tam, ir tam gali padėt, taip ir nusprendė. Prašymą pateikė telefono skambučiu, jis kalbėjo nuo ryto, bet ten nebuvo konsultanto, sakė paskambinti vėliau ir bus sutvarkyta. Jam pasakė, kad gali tą pačią dieną po pateikimo dirbti. Jis galvojo, kad padės A., o parvažiavęs pasiklausinės ir gal dar kažkam. Daugiau V. aikštėje nedirbo, nes turėjo namuose darbo.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirbo objekte Ž. Važiavo nusiardyti dangą, paprašė kaimyno G. T., kad padėtų nuvežti. Atvažiavo į Ž., pradėjo dirbti. G., pavardės neprisimena, paprašė šiferio. Pasakė jam „padėk nuardyti, galėsi atsirinkti ir pasiimti“. Žmogus padėjo, dirbo. Paskui atvažiavo darbo inspekcija, kad nebūtų nemalonumų, manęs paklausė, ar yra darbo daugiau. Kam man ieškot ir vežtis žmogų iš miesto, sakau „apiforminam tave ir dirbk“. Žmona išviso nieko nežino, ji tik direktorė. Objektų ieško jis. G. T. yra kaimynas, gyvena kitoje gatvės pusėje, ūkininkauja, paprašė ir padėjo, reikėjo nuvežti šiferį, o jis neturi sveikatos ir padėjo. Atsilyginti niekuo nežadėjo. G. D. buvo iki tol nepažįstamas, jis būdavo apačioje pas šeimininką. Jis paskambino buhalterei ir pasakė, kad reikia apiforminti. MB „R“ dabar yra tik du darbuotojai, jis ir G. D. Šalmus jis turėjo mašinoje, atsinešė paskui, šalmų buvo gal penki.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė nurodė, kad direktorės atsakomybė yra aptarta Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnyje, kad veikia bendrijos vardu, sudaro ir nutraukia darbo sutartį su darbuotoju, atsako už bendrijos veiklą, kuri vykdoma įstatymų ribose. Mano, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kadangi akivaizdu, kad seno stogo šiferio danga negali būti nuiminėjama vieno asmens. Akivaizdu, kad ta pagalba ir atlyginimas buvo. Prašo skirti baudą sankcijos ribose, arba atsižvelgti į pateiktus argumentus nuobaudos mažinimui.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, L. G. kaltinama pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalie, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2021 m. sausio 20 d.) 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. To paties straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą darbo sutarties formai, t. y. ji turi būti rašytinė ir sudaroma dviem egzemplioriais.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Pažymėtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta juridinio asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Kaip matyti, šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina Valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas.

Nors L. G. nurodė, kad ji tik formaliai yra MB „R“ direktorė ir bendrijos veikloje nedalyvauja ir nelabai ką žino, yra parašiusi įgaliojimą vyrui A. G., kuris ir organizuoja bendrijos veiklą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 8 dalį, kasdienę mažosios bendrijos veiklą organizuoja, o taip pat ir sudaro bei nutraukia darbo sutartis su darbuotojais būtent mažosios bendrijos vadovas. Pastebėtina, kad 2021 m. balandžio 1 d. įgaliojimu šios savo kaip mažosios bendrijos direktorės vadovės funkcijos sutuoktiniui A. G. L. G. nėra perleidusi. Įgaliojimu L. G. įgaliojo sutuoktinį atstovauti MB „R“ valstybinėse ir privačiose įstaigose bei organizacijose, sprendžiant su mažąja bendrija susijusius klausimus, teikti raštus, prašymus ir pareiškimus, pasirašyti sutartis ir gauti pažymas ir pažymėjimus, pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bendrovės atstovavimui (b. l. 16). Toks įgaliojimo turinys sudaro pagrindą spręsti, jog įgaliojimas sudarytas dėl mažosios bendrijos atstovavimo išoriniuose santykiuose su kitomis įstaigomis ir organizacijomis. Juolab, kaip matyti iš 2021 m. gegužės 31 d. darbo sutarties su G. D., ją, atstovaudama MB „R“ pasirašė būtent L. G. Liudytoju apklaustas A. G. nurodė, kad jis paskambino buhalterei ir pasakė, kad „reikia apiforminti“, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad buhalterė paskambino jai, ją informavo ir atsiuntė darbo sutartį. Visos šios minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog būtent L. G. MB „R“ yra atsakinga už darbo sutarčių su darbuotojais pasirašymą, taigi, tinkamas atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai: rašytinė bylos medžiaga – administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, paaiškinimai, VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai, liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, vaizdo įrašai. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad L. G. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

Nors liudytojai A. G., G. T. ir G. D. nurodė, kad G. T. tik padėjo A. G. kaip pažįstamam, kaimynui, jo paprašytas, o G. D. apskritai atsitiktinai ėjo pro šalį ir pamatęs vykstančius darbus paprašė nuimtų šiferio lapų, o abiem jokio kito atlygio už darbą nebuvo pažadėta, išskyrus galimybę pasiimti nuardytus šiferio lapus, teismas sprendžia, jog nagrinėjama situacija peržengė pažįstamų asmenų pagalbos vienas kitam ar pagalbos siekiant gauti sau reikalingą daiktą ribas.

Visų pirma, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog objekto (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo darbai vyko pagal MB „R“ su objekto savininkais sudarytą rangos sutartį, ką patvirtino ir pats A. G. į bylą pateiktame vaizdo įraše. Akivaizdu, ir, teismo vertinimu, papildomo įrodinėjimo nereikalinga aplinkybė, kad stogo dangos keitimo darbai negali būti atlikti vieno asmens, ką taip pat patvirtino liudytojas A. G., kuris, kaip nurodė, pats ir rūpinasi objektų darbams paieška. Tuo tarpu MB „R“ 2021 m. gegužės 31 d. VSDFV duomenimis nebuvo nė vieno darbuotojo (b. l. 14). Nors liudytojai nurodė, kad dirbo tik tą dieną ir tik nuo 11 val. (kai patikrinimas vyko apie 12 val.), tačiau iš pateikto vaizdo įrašo „2021_0531_115741_031“ ir fotonuotraukos (b. l. 18) matyti, kad praėjus vienai valandai nuo liudytojų nurodomos darbų pradžios jau buvo nuardyta didžioji pastato stogo dalis. Kita vertus, net ir trumpas administracinio nusižengimo padarymo laikotarpis veikos kvalifikavimo pagal ANK 95 straipsnį nepašalina, administracinis nusižengimas laikomas padarytu nuo to momento, kai asmuo pradeda nelegaliai dirbti (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-31-300/2020). Pastebėtina, kad nors MB „R“ nebuvo įdarbinta nė vieno asmens, G. T. neva tik tą dieną atvyko padėti pažįstamam, tačiau, kaip nurodė pats A. G., darbų objekte, tiksliau, savo automobilyje, jis turėjo penkis šalmus.

Paminėtina ir tai, kad liudytojas A. G. nurodė, jog darbuotojų įdarbinta mažojoje bendrijoje nėra, nes „nėra normalių žmonių“, galinčių dirbti specialistų, tačiau po to, kai G. D. 2021 m. gegužės 31 d., neva padėjo dirbti, jis buvo nuo 2021 m. birželio 1 d. įdarbintas, kas sudaro prielaidas manyti, kad Darbo inspekcijos patikrinimo metu G. D. galimai buvo ir darbus atliko siekiant A. G. įsitikinti, ar jis būtų tinkamas darbuotojas. Išbandymo galimybė darbo teisėje yra numatyta (siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui), tačiau išbandymas turi būti nurodytas darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalis).

Aplinkybę, jog buvo dirbama būtent MB „R“ naudai patvirtina tai, kad buvo dirbama ne L. G., A. G. ar jiems abiem privačios nuosavybės teise priklausančiame objekte, o MB „R“ atliekant darbus pagal rangos sutartį su užsakovais. G. D. ir G. T. dirbo tik paprašyti ir leisti A. G., jo nurodymu, kokią funkciją turi atlikti – padėti nuimtus senus šiferio lapus nuleisti žemyn; akivaizdu, kad tokių veiksmų nebūtų atlikę savarankiškai, savavališkai be nekilnojamojo turto objekto savininko ar, kaip nagrinėjamu atveju, pagal sutartį su objekto savininkais darbus vykdančio A. G. nurodymų. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas vertina, kad būtent MB „R“ naudai G. T. ir G. D. atliko pagalbinių darbininkų funkcijas, laikydamiesi A. G. nurodymų.

Nors tiek visi teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė, kad dėl atlyginimo už darbą nebuvo susitarta, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų egzistavimo. Pažymėtina, jog asmuo faktiškai atlikdamas funkcijas, už kurias paprastai yra atlyginama, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Be to, nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Nustatant darbo atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV teritorinei įstaigai apie asmens darbo pradžią (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Dėl ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo L. G. nurodė nežinojusi, jog jai yra reikalinga ir darbų saugos pažymėjimai, tokių pažymėjimų teismui nepateikė.

Aptarti bylos duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad L. G. padarytos veikos atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymius ir yra tinkamai kvalifikuotos.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

Skiriant administracinę nuobaudą L. G., atsižvelgtina į tai, kad ji su nusižengimais sutiko iš dalies, nurodydama jog mažosios bendrijos veikloje beveik nedalyvauja. Ne visišką kaltės pripažinimą bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina ne kaip piktybišką padaryto nusižengimo neigimą siekiant išvengti administracinės atsakomybės, bet kaip nepakankamai atidaus, rūpestingo juridinio asmens vadovu paskirto asmens savo pareigų suvokimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokio pobūdžio nusižengimą L. G. padarė pirmą kartą, nesant didelio nusižengimų masto, anksčiau administracinėmis nuobaudomis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nėra bausta. Į bylą administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo pateikė duomenis apie kreditorinį įsipareigojimą ir sūnaus valstybės nefinansuojamas studijas, jų kainą (b. l. 33–34, 35–37).

Vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atstovės nuomonę dėl nuobaudos dydžio, L. G. prašymą dėl kuo mažesnės nuobaudos skyrimo atsižvelgiant į jos pateiktus duomenis apie turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad net ir minimali ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta vieno tūkstančio eurų bauda nagrinėjamu atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą dėl padaryto nusižengimo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei numatytas sankcijose už padarytus nusižengimu baudos minimumas (ANK 25, 32, 34–36 straipsniai).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Todėl už atskirus administracinius nusižengimus L. G. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos pagal ANK 38 straipsnyje numatytas taisykles.

Kompaktinis diskas paliktinas saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34–36 straipsniais, 38 straipsnio 2 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 630, 635–637 ir 646 straipsniais, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

L. G. pripažinti kalta, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje, bei skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalį – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio taisyklėmis, L. G. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Kompaktinį diską palikti saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 21135547624.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė