- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-31-300/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00798-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo Z. G. – apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-6-1007/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji darbo inspektorė K. V. 2019 m. spalio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1831-2019 dėl to, kad UAB „V.“ direktorė G. D., būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad nustatyta tvarka A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti tik pasirašęs darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, taip pat, kad būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie darbuotojo A. S. priėmimą į darbą. Remiantis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis nustatyta, kad 2019 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) turgavietėje, adresu: (duomenys neskelbtini), A. S. atliko darbus UAB „V.“ naudai, vadovaujant įmonės direktorei G. D.. Tarp minėto darbuotojo ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams – susitarimui dėl darbo vietos ((duomenys neskelbtini) turgavietė, adresu: (duomenys neskelbtini)) bei tam tikrų darbo funkcijų atlikimo (turgavietės aplinkos tvarkymas, atliekų tvarkymas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vykdė darbdavio nurodymus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, ir atsižvelgiant į tai, kad su darbuotoju nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, darytina išvada, kad A. S. 2019 m. birželio 14 d. dirbo nelegaliai. UAB „V.“ direktorė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad darbuotojas A. S. pradėtų dirbti tik pasirašęs darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, taip pat, kad apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies l punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, tuo padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena G. D. atžvilgiu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (b. l. 90–98).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimą ir priimti naują – pripažinti G. D. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai sankcijoje numatytą baudą (b. l. 101–102).
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Nelegalus darbas gali reikštis atvira arba paslėpta forma. Paslėpto nelegalaus darbo formos atveju abi šalys suinteresuos įvairiais būdais nuslėpti darbo santykius, t. y. juos neigdamos, sudarydamos civilines sutartis. Nagrinėjamu atveju UAB „V.“ direktorė G. D. ir pagal verslo liudijimą dirbantis A. S. sudarė paslaugų sutartį. Šie santykiai primena paslėptą nelegalaus darbo formą, kai vietoje darbo sutarties sudaroma paslaugų sutartis. Kauno apygardos teismas, formuodamas teismų praktiką nelegalaus darbo bylose, yra pažymėjęs, kad civilinių sutarčių pagrindu šalys įsipareigoja atlikti tam tikrą apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju – darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Institucijos nuomone, užduotys A. S. nebuvo suformuluotos, jis vykdė UAB „V.“ direktorės nurodymus (kada surinkti šiukšles ar nešioti kartoną, atvyksta tada, kada nurodo direktorė). Savarankiškumas yra esminis individualios veiklos požymis, pagal kurį asmuo dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą skiriasi nuo darbuotojo. Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas, nėra pavaldus darbdaviui ir tokiam gyventojui nėra suteikiami darbo įrankiai. Nagrinėjamu atveju A. S. ne tik buvo suteikti darbo įrankiai, duodami nurodymai, ką ir kada daryti, nustatytos darbo valandos, bet direktorė G. D. pati užsakė ir nupirko A. S. verslo liudijimą. Visa tai rodo, kad nėra veiklos savarankiškumo. Be to, teisme A. S. patvirtino, kad aplinkos tvarkymo paslaugas jis teikė tik UAB „V.“. Esant susitarimui dėl darbo vietos ((duomenys neskelbtini) turgavietė, esanti adresu: (duomenys neskelbtini)) bei tam tikrų darbo funkcijų atlikimo (turgavietės aplinkos tvarkymas, atliekų tvarkymas, kartono nešiojimas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vykdė darbdavio nurodymus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau nesudarius su darbuotoju rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, darytina išvada, kad 2019 m. birželio 14 d. A. S. dirbo nelegaliai.
3.2. Institucijos vertinimu, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos byloje Nr. N-575-1271-11, kad pirminiai paaiškinimai labiausiai rodo objektyvią realybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra nelegaliai dirbusio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Pirminiuose parodymuose A. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turguje dirba apie mėnesį laiko, šešias dienas per savaitę (nuo pirmadienio iki šeštadienio), ryte nuo 7 val. iki 9 val. ir vakare nuo 15 val. iki 18 val. Tokias darbo valandas jam nurodė UAB „V.“ direktorė G. D.. Raktus nuo būdelės, kurioje sandėliuojami visi jo darbui naudojami įrankiai (šluotos, „šiupeliukas“ ir kibirai) ir konteineriai, davė G. D.. A. S. nurodė per mėnesį gaunantis apie 350 Eur. Teismas privalėjo vadovautis šiais A. S. paaiškinimais.
3.3. Skunde pažymima, kad bylą nagrinėjant teisme administracinėn atsakomybėn traukiama G. D. aiškiai nurodė, kad A. S. būtų įdarbintas įmonėje (su juo būtų sudaryta darbo sutartis), jei jis neturėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Ji taip pat paaiškino, kad įmonė turi savo darbuotojų ir negali viršyti žmonių skaičiaus, todėl A. S. yra pakviečiamas dirbti, kai trūksta darbuotojų (kitam darbuotojui susirgus). G. D. pripažino, kad anksčiau A. S. legaliai dirbo įmonėje. Visa tai leidžia manyti, kad A. S. kaip darbuotojas buvo reikalingas, tačiau atsiradusios alkoholio problemos priverčia „apeiti“ įstatymo nuostatas, dėl to, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, darbo santykiai yra maskuojami civilinių santykių pagrindu. Slepiant darbinius santykius civilinėmis sutartimis iškreipiama rinka, pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principai, kadangi toks asmuo gali pasiūlyti mažesnes paslaugų ar darbų kainas, negu sąžiningai dirbantys ir mokesčius mokantys asmenys. O taip dirbantys asmenys netenka Konstitucijoje įtvirtintų teisių turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad G. D. nepadarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
5. Pažymėtina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Šios teisės normos dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, G. D. kaltinama pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad verslo liudijimas nesuteikia teisės teikti aplinkos tvarkymo, gatvių valymo, sniego ir ledo šalinimo paslaugų (veiklos kodas Nr. 105) įmonei ar kitam juridiniam asmeniui, (šiuo atveju UAB „V.“) jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė ar kitas juridinis asmuo, rūšių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 333 patvirtintų Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių klasifikatoriaus 1 ir 2.3 punktai). Nagrinėjamu atveju UAB „V.“ įstatuose bei juridinių asmenų registre numatyta, kad UAB „V.“ vykdo pastatų aptarnavimo ir kraštovaizdžio tvarkymo veiklą pagal EVRK 81 (b. l. 45–49, 60–64). O byloje esanti valymo paslaugų sutartis patvirtina, kad UAB „V.“ iš tiesų teikia valymo paslaugas, adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 44, 50–59), t. y. užsiima bendrovės įstatuose numatyta aplinkos tvarkymo veikla. Atsižvelgiant į tai, kad verslo liudijime numatyta, jog A. S. teikia aplinkos tvarkymo paslaugas, į kurias patenka veiklos pagal EVRK klases 81.29 ir 81.30, kad EVRK 81 kodas struktūriškai aprėpia šio skyriaus smulkesnes grupes bei klases (pavyzdžiui, EVRK 8.10, 8.21, 8.29 ir 8.30), daroma išvada, kad UAB „V.“ negalėjo civilinės sutarties pagrindu pirkti tapačių paslaugų, kuriomis ji pati verčiasi, iš asmens, teikiančio aplinkos tvarkymo paslaugas pagal verslo liudijimą. Nors ši aplinkybė buvo nurodyta ir G. D. apylinkės teismui pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte (b. l. 76–77), apylinkės teismas to neįvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad civilinės sutarties pagrindu G. D. vadovaujama UAB „V.“ galėjo pirkti aplinkos tvarkymo paslaugas iš A. S..
7. Vien tai, kad pirminiuose parodymuose A. S. neužsimena apie turimą verslo liudijimą bei sudarytą paslaugų sutartį, nekeičia fakto, kad jis 2019 m. birželio 14 d. realiai dirbo UAB „V.“ naudai, kad tarp jo ir G. D. vadovaujamos įmonės susiklostė darbo teisiniai santykiai, nes jie susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. dėl darbo funkcijų, apmokėjimo ir darbovietės, tačiau nebuvo laikytasi Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje numatytos darbo sutarties sudarymo tvarkos.
8. Įvertinęs byloje esančius įrodymus: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3–4), VSDFV informacinės sistemos duomenis apie UAB „V.“ darbuotojus (b. l. 5), A. S. ir G. D. rašytinius paaiškinimus (b. l. 6, 7, 11), darbų atlikimo sutartį (b. l. 14), verslo liudijimus (b. l. 15, 16, 18, 43), kasos išlaidų orderius (b. l. 41, 42), UAB „V.“ įstatus (b. l. 60–64), juridinių asmenų registro duomenis apie UAB „V.“ (b. l. 45–49), A. S., G. D., Institucijos pareigūnų K. V., K. J. parodymus apylinkės teisme (b. l. 67–73, 79–84) apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra visi darbo teisinių santykių požymiai: UAB „V.“ direktorė G. D. ir A. S. susitarė ne dėl konkretaus darbo atlikimo, kurio tikslas yra iš anksto apibrėžiamo rezultato gavimas, bet dėl apibendrintai išreiškiamos darbo funkcijos vykdymo, šiuo konkrečiu atveju, dėl turgavietės lauko teritorijos tvarkymo. Tokia išvada daroma įvertinus ne tik A. S., G. D. paaiškinimus bet ir jų sudarytą darbų atlikimo sutartį, kuria A. S. įsipareigojo nuo 2019 m. gegužės 27 d. kiekvieną dieną atlikti teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), priežiūros ir valymo darbus (b. l. 14). A. S. realiai atliko turgavietės lauko aplinkos tvarkytojo funkcijas, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, nes G. D. nurodė, kur, kada ir kokie darbai turi būti atlikti (atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini) turgavietė, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), darbo funkcijos – lauko teritorijos tvarkymas, kartono rinkimas, jos rūšiavimas, darbo laikas – nuo pirmadienio iki šeštadienio, nuo 7 val. iki 9 val. ir nuo 15 val. iki 18 val.). Aplinkybė, kad šalys susitarė dėl fiksuoto atlyginimo (300 Eur), darbo užmokesčio nesiedamos su atliktų darbų rezultatu, patvirtina, kad tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis byloje Nr. N-575-540-12, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002. Teismų praktika. 2002, 17). Veikos kvalifikavimo pagal ANK 95 straipsnį nepašalina trumpas administracinio nusižengimo padarymo laikotarpis, nes administracinis nusižengimas laikomas padarytu nuo to momento, kai asmuo pradeda nelegaliai dirbti, todėl nustatytas neilgas nusižengimo padarymo laikotarpis 2019 m. birželio 14 d. nuo 7 val. iki 9 val. nepaneigia darbo santykių tęstinumo. Be to, tiek nelegaliai dirbęs A. S., tiek ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama G. D. pripažįsta, kad jų santykiai tęstiniai, nes A. S. dirbo dvi savaites iki Institucijos patikrinimo 2019 m. birželio 14 d., t. y. UAB „V.“ valytojos nedarbingumo laikotarpiu, taip pat dirbo ir 2019 m. spalio mėn.
9. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalyse numatyta, kad būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – laikoma, kad rašytinė darbo sutartis nesudaryta, todėl darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, o darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. N-575-2787-11, 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis byloje Nr. N-575-2068-11). Taigi G. D. būdama UAB „V.“ direktore, t. y. vienasmeniu valdymo organu, atsakingu už darbo sutarties sudarymą su bendrovės darbuotojais, turėjo imtis priemonių ne tik sudaryti rašytinę darbo sutartį su A. S., bet ir laiku pateikti VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie A. S. darbo pradžią. G. D. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie A. S. darbo pradžią, daroma išvada, kad ji padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, G. D. veiksmuose nustatyti visi minėto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylą.
10. Pripažinus, kad G. D. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, spręstinas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Įvertinus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, matyti, kad tokiu būdu siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles.
11. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pažeidėjos asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti) bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu 2 dalimi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjai skiriant minimalaus dydžio baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:
Pripažinti G. D. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jai 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad baudą turi būti sumokėta ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.