Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. – uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurodesa“ vadovo, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, civilinėje byloje Nr. B2-2428-221/2015 pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Eurodesa“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. D. – UAB „Eurodesa“ direktorius, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jo vadovaujamai bendrovei restruktūrizavimo bylą, paskirti UAB „Ius Positivum“ restruktūrizavimo administratore, nustatyti, kad iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos gali būti mokamos einamosios įmokos, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti tam panaudota, yra 16 000 Eur. Pareiškimas buvo priimtas teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi.

Pareiškėjas teigė, kad atsakovė UAB „Eurodesa“ verčiasi medienos apdirbimu, įgyvendina projektą „Modernaus gamybinio cecho steigimas kaimo vietovėje“ pagal 2011-05-24 sutartį Nr. 3VK-KM-10-2-003763-PR001, pasirašytą su Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemes ūkio ministerijos (toliau – NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentu. Bendrovė yra susidūrusi su sunkumais, kai NMA laiku neskyrė paramos, ją sumažino, pritaikė sankcijas ir galiausiai sutartį nutraukė, reikalaudama grąžinti suteiktas lėšas. Veikla tęsiama, o laikinai sustabdžius ar sulėtinus kreditorinių reikalavimų tenkinimą ir restruktūrizavus bendrovės veiklą, ji toliau galės vystyti verslą, užtikrinti atsiskaitymą su visais bendrovės kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Eurodesa“, panaikino teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti bendrovės darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, taip pat atnaujino jos turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jo.

Teismas, remdamasis pareiškėjo pateikto 2015 m. rugsėjo 21 d. balanso duomenimis, nustatė, kad nurodytu laikotarpiu įmonė turėjo turto už 927 515 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 655 510 Eur, trumpalaikio turto už 272 005 Eur; kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 697 996 Eur; kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 464 563 Eur. Remdamasis pareiškėjo pateikto kreditorių sąrašo duomenimis teismas konstatavo, kad bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 562 485,57 Eur. Tačiau pagal duomenis, esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (Šakių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-1183-443/2015), teismas konstatavo, kad pareiškėjas į kreditorių sąrašą nėra įtraukęs NMA su 214 114,65 Eur bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų finansiniu reikalavimu (CPK 179 str. 3 d.).

Teismas, nustatęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 776 600,22 Eur sumą ir viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, sprendė, jog bendrovė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), todėl vadovaudamasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsnio 4, 5 dalimis, 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, o taip pat Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalimi atsisakė tenkinti minimą prašymą.

Vadovaudamasis ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktais, 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 12 straipsniu, o taip pat remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013) – teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės, skirtos atkurti įmonės mokumą ir stabilizuoti normalią ūkinę komercinę veiklą. Šiuo klausimu teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis bankrutavusi UAB „Baltic sofa“, kuri pareiškėjo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma kaip įmonė–užsakovė, yra išregistruota dar 2012-12-06, todėl sprendė, jog šiame dokumente nurodyti duomenys apie užsakovus yra neteisingi. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas metmenyse pateikė deklaratyvius ir pernelyg abstrakčius teiginius apie klientų rato plėtimą, veiklos perorientavimą, jos optimizavimą, nepateikė rašytinių įrodymų pagrįsti teiginiams apie planuojamą plėtoti veiklą, nėra duomenų apie sudarytas ir vykdomas sutartis, apie tai, kokiu būdu sutarčių vykdymas gali padėti atkurti veiklą, tuo labiau, kad 2015-09-21 sudaryta pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, jog per šiuos metus bendrovė jau yra patyrusi 89 586 Eur nuostolių.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas R. D. – UAB „Eurodesa“ direktorius, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir iškelti šiai bendrovei restruktūrizavimo bylą, paskirti UAB „Ius Positivum“ restruktūrizavimo administratore, o taip pat išspręsti kitus klausimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir be pagrindo sprendė, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Be pagrindo vertino NMA finansinį reikalavimą (214 114,65 Eur skola bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos), kurio bendrovė nepripažįsta ir yra pateikusi prieštaravimą dėl teismo įsakymo.Teismas neteisingai įvertino restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, skirtas atkurti bendrovės mokumą, stabilizuoti normalią ūkinę komercinę veiklą, nes šis dokumentas neprivalo ir negali atspindėti visų detalių priemonių, jų taikymo būdų, – tai yra restruktūrizavimo plano dalykas. Dėl UAB „Baltic sofa“ – metmenys buvo padaryta korektūros klaida, nes yra bendradarbiaujama su AB „Balticsofa“, kuri yra baldų gamintoja, gaminančia tiek klasikinius, tiek modernius minkštuosius baldus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Minėta, kad nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi apeliantas remiasi dviem esminiais argumentais. Pirma, teismas netinkamai vertino atsakovės UAB „Eurodesa“ finansinę padėtį, todėl nepagrįstai sprendė dėl jos nemokumo. Antra, teismas neteisingai vertino restruktūrizavimo plano metmenis ir be pagrindo sprendė, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikia galimybės spręsti apie restruktūrizavimo sėkmę.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatuoja, kad, priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė šios bylos esmę – išsamiai, visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, o taip pat teisingai aiškino bei taikė aktualias materialiosios bei proceso teisės normas ir sprendė, kad reikalavimas iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą yra nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).

Visų pirma pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalimi, teisingai nurodė, kad atsisakytina iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, be kita ko, ir dėl to, jog pagal bylos medžiagą tokia įmonė yra nemoki. Teismas teisingai nurodė, kad priešingu atveju būtų pažeisti esminiai šio proceso tikslai – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 3 d.).

Antra, teismas itin išsamiai ir teisingai įvertinęs bylos medžiagą, apibūdinančią atsakovo finansinę būklę, be kita ko, taip pat ir kreditorės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimą (214 114,65 Eur skola bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos), patenkintą įsiteisėjusiu Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo įsakymu (CPK 18, 182 str.), – pagrįstai konstatavo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, ir sprendė, kad ši bendrovė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Apelianto argumentai, kad bendrovė šios skolos nepripažįsta, kad yra pateikusi prieštaravimas dėl teismo įsakymo, – nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados (res judicata).

Trečia, teismas teisingai vadovaudamasis ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktais, 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 12 straipsniu, o taip pat remdamasis nagrinėjamu atveju aktualia teismų praktika, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys preliminariai nepagrindžia galimybės atkurti įmonės normalią ūkinę – komercinę veiklą ir jos mokumą (CPK 178 str.). Apeliantas teisingai nurodo, kad metmenys neprivalo ir negali atspindėti visų detalių priemonių ir jų taikymo būdų, kad tai yra restruktūrizavimo plano dalykas. Tačiau minimuose metmenyse suformuluoti įsipareigojimai, susiję su tinkamu žaliavų ir medžiagų poreikio, jų tiekimo planavimu, kaštų sumažinimu iki minimumo, įmonės darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, gamybos efektyvumo padidinimu, savo gamybinių privalumų išnaudojimu, klientų užsakymų tinkamu vykdymu, etc., tuo pat metu nepateikiant jokių duomenų bent apie preliminarią galimybę įgyvendinti prisiimamus įsipareigojimus, – teismui suteikė pagrindą juos vertinti kaip deklaratyvius ir pernelyg abstrakčius, tai yra kaip dar vieną kliūtį, paneigiančią galimybę iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Apelianto skundo argumentai, susiję su, jo teigimu, klaida dėl partnerio AB „Balticsofa“, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 str.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmeta (CPK 338, 329, 330 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.