Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-23 · Civilinė byla Nr. B2-2428-221/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-10-23Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-11-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-23
Bylos Nr.
B2-2428-221/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00739-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurodesa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. B2-2428-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00739-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.1; 3.4.3.2; 3.4.3.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurodesa“ direktoriaus R. D. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Eurodesa“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Eurodesa“ direktorius R. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti UAB „Eurodesa“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Ius Positivum“, nustatyti, kad iš UAB „Eurodesa“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, gali būti mokamos einamosios įmokos, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 16 000 Eur. Pareiškimas priimtas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „Eurodesa“ vykdo medienos apdirbimo veiklą, gamindama dvigubo pjovimo lentas/tašus, obliuotos medienos ruošinius, biomasės briketus ir kitus gaminius. Bendrovė įgyvendina projektą „Modernaus gamybinio cecho steigimas kaimo vietovėje“ pagal 2011 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 3VK-KM-10-2-003763-PR001, pasirašytą su Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemes ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentu. Įmonė susidūrė su sunkumais, kai Nacionalinė mokėjimų agentūra laiku neskyrė paramos, ją sumažino, pritaikė sankcijas ir galiausiai nutraukė paramos sutartį, reikalaudama grąžinti paramos lėšas. Dėl to bendrovė laikinai neturi galimybių finansuoti veiklą taip, kaip buvo numačiusi pirminiame verslo plane, turi didelę dalį apyvartinių lėšų nukreipti kreditoriniams įsipareigojimams dengti ir negali užtikrinti reikalingų investicijų į išankstinius medžiagų tiekimo susitarimus, naujas technologijas, veiklos efektyvumo ir pelningumo didinimą. Vis dėlto įmonė tęsia veiklą. Bendrovei restruktūrizavus veiklą, laikinai sustabdžius ar sulėtinus kreditorinių reikalavimų tenkinimą, ji neabejotinai galės vystyti verslą, pradėti teikti naujas paslaugas, vystyti naujus projektus ir taip gauti pakankamai lėšų, kad galėtų konkuruoti ir sėkmingai dirbti rinkoje, užtikrinti atsiskaitymą su visais bendrovės kreditoriais.

Restruktūrizavimo bylą atsisakytina iškelti.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.).

ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.

Iš pareiškėjo pateikto 2015 m. rugsėjo 21 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovės įmonė nurodytu laikotarpiu turėjo turto už 927 515 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 655 510 Eur, trumpalaikio turto už 272 005 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 697 996 Eur. 2015 m. rugsėjo 21 d. balanse nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 464 563 Eur, tačiau pareiškėjo pateiktas 2015 m. rugsėjo 21 d. duomenimis sudarytas kreditorių sąrašas su jame nurodytomis atsiskaitymų datomis įrodo esant pradelstus finansinius įsipareigojimus kreditoriams už 562 485,57 Eur sumą. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1183-443/2015 nutarta kreditorei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovės įmonės išieškoti 214 114,65 Eur skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Ši kreditorė nėra įtraukta į atsakovės įmonės kreditorių sąrašą, tačiau nurodytas teismo įsakymas įsiteisėjo 2015 m. spalio 20 d., todėl spręstina, kad atsakovės įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 776 600,22 Eur sumą.

Restruktūrizavimo procese teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia restruktūrizavimo, yra moki, vadovaujasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, pagal kurias įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Iš atsakovės įmonės 2015 m. rugsėjo 21 d. balanso ir kreditorių sąrašo nustačius, kad bendrovės turtas sudaro 927 515 Eur, o pradelsti įsipareigojimai –ne mažiau nei 776 600,22 Eur, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, konstatuotina, kad atsakovės įmonė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.

Taip pat pažymėtina, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės įmonės veiklai stabilizuoti ir atkurti. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013). Atsakovės įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse yra pažymėta, kad UAB „Eurodesa“ yra gavusi medienos ruošinių gamybos užsakymus ir yra baigiamos derybos su trimis Lietuvos medienos pramonės užsakovais (UAB koncernu „SBA“, UAB „Impex House“, UAB „Baltic sofa“). Nurodoma, kad, vykdant užsakovų gamybinius užsakymus, galima stabilizuoti įmonės finansinę padėtį ir užtikrinti pastovius finansinius srautus. Pažymėtina, kad, patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis, nustatyta, kad bankrutavusi UAB „Baltic sofa“, pareiškėjo nurodoma kaip atsakovės įmonė užsakovė, iš Juridinių asmenų registro išregistruota dar 2012 m. gruodžio 6 d., todėl akivaizdu, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti duomenys apie atsakovės įmonės užsakovus yra neteisingi. Taip pat restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodoma, kad įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu bus imtasi šių priemonių: įvairinama veikla, gaminami nauji produktai (prekės ar paslaugos), sudaromos naujos ilgalaikės pardavimų sutartys su didelėmis bendrovėmis, efektyviau naudojamas turimas turtas, atsisakoma dalies gamybos įrengimų, jei jie nebus būtini vykdomai pelningai veiklai, vykdomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, jei jie padės efektyvinti veiklą, didinamas darbuotojų skaičius didelių gamybinių pajėgumų reikalaujančių tiekimo sutarčių sudarymo atveju, imamasi kitų priemonių, padėsiančių atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti įmonės veiklą. Be to, restruktūrizavimo plano metmenyse teigiama, kad įmonės akcininkai planuoja gauti papildomų paskolų įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti, taip pat planuojama sumažinti kaštus iki minimumo, pravesti kvalifikacijos kėlimo mokymus įmonės darbuotojams, padidinti gamybos efektyvumą, išnaudoti savo gamybinius privalumus, rengiamasi integruoti verslo valdymo programas ir taip optimizuoti veiklą, organizuoti darbų paskirstymą, tinkamai suplanuoti žaliavų ir medžiagų poreikį ir jų tiekimą, integruoti vidinės logistikos sprendimus, tinkamai vykdyti klientų užsakymus, stebėti jų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų teiginiams apie planuojamą plėtoti veiklą pagrįsti, nėra duomenų apie sudarytas ir šiuo metu vykdomas sutartis, taip pat kad šių sutarčių vykdymas gali padėti atkurti įmonės veiklą, tuo labiau, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. sudaryta pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, jog atsakovės įmonė per šiuos metus jau patyrė 89 586 Eur nuostolių. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti teiginiai apie klientų rato plėtimą, veiklos perorientavimą, jos optimizavimą vertintini kaip deklaratyvūs ir pernelyg abstraktūs. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovės įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta realių priemonių atsakovės įmonės mokumui ir normaliai ūkinei komercinei veiklai atkurti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Eurodesa“ (juridinio asmens kodas 302536430, buveinės adresas: Šakių r. sav. Kuodžių k. 1).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „Eurodesa“ (įmonės kodas 302536430, buveinės adresas: Šakių r. sav. Kuodžių k. 1) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB.

Atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės „Eurodesa“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė