- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- eAS-200-789/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03244-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl įsakymų panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir Įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 str. 1, 3 d. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 str. 1, 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4, 6, 8–10 p.) normas; 3) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“; 4) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 5) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“; 6) pripažinti atsakovą / darbdavį pažeidusiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos / įstatymų / moralės, etikos normų nuostatas, nuststant jo elgsenoje savavaldžiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 str.) ir persekiojimą (BK 148¹ str.), inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą; 7) pripažinti / suvokti, kad pareiškėjo gyvenimo kasdienybė ir ateitis pažeidžiama jau antrus metus; 8) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą Įsakymo dalies apskundimo terminą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje Nr. eAS-780-575/2025 nustatytas aplinkybes, 2025 m. liepos 16 d. nutartyje konstatavo, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) apie minėtus įsakymus bei jų turinį vėliausiai 2024 m. lapkričio 6 d.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė skundą teismui 2025 m. spalio 30 d., praleidęs įstatymo nustatytus terminus administraciniams sprendimams apskųsti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl Įsakymo dalies apskundimo, detaliau nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino apskųsti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apskųsti šiuos įsakymus, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.
Teismas nurodė, jog pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į administracinį teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, skundžiant minėtus tris administracinius sprendimus.
Pareiškėjui nenurodžius svarbių priežasčių ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą, ir teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti jį.
Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas vertino, kad šiuo atveju yra praleisti terminai skundui dėl visų trijų administracinių sprendimų paduoti, nėra pagrindo atnaujinti juos, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, pateikiant ją Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui, kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti ir nenurodė svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujintas, o kiti pareiškėjo reikalavimai nenagrinėtini teisme. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, prašo panaikinti ją ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui, tačiau nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų pagrindžiamas nutarties neteisėtumas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą su tokiais pačiais skundo reikalavimais Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 paliko minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) apie šiuos įsakymus bei jų turinį dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu tik 2025 m. spalio 30 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti termino skundo reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Be to, dėl pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų panaikinti įsakymus ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Pareiškėjas skunde prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų teisiškai pagrįstų argumentų, kurių apeliacinės instancijos teismas nebūtų vertinęs, todėl minėti prašymai netenkinami.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo teisme dalyku (nepatenka į kito teismo jurisdikciją).
Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.