- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 2-641-1021/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00355-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Ieškovas
- J. R. B.
- Atsakovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- A. L., Nacionalinės žemės tarnybos, Vilkaviškio rajono savivaldybės, R. S., A. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. B. ieškinį atsakovei L.L., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilkaviškio rajono savivaldybė, A. L., R. S., A. Š., dėl žemės sklypų ribų nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.
I. J. R. B. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal žemės sklypo planą, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribas pagal posūkio taškus 1, 2, 3, 4, 5, 6 valstybinėje koordinačių sistemoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamus kvitus.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) Iš esamų dokumentų seka, kad tarp jo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 85) ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 82, esančio (duomenys neskelbtini)), priklausančio L. L., nėra aiškios ribos. Geodeziniame plane nėra nurodyti žemės sklypų ribų linijų ilgiai, žemės sklypų planuose (privatizavimo schemose) nurodyti duomenys skiriasi nuo Geodeziniame plane nurodytų duomenų. Šie faktai yra konstatuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2015 m. vasario 23 d. rašte Nr. 19SD-561. Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. vasario 11d. surengė susitikimą. Tarp jo ir atsakovės buvo nesutarta dėl sklypo ribų nustatymo pagal matininko V. Š. parengtą jo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą. Dėl posūkio taškų koordinačių sistemoje nesutiko L. L.. Esant tokioms aplinkybėms tarp jo ir atsakovės kilo ginčas, kuris spręstinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.45 str. 1 d. nustatyta tvarka. Pagal jo siūlymą 2015 m. kovo 2 d. matininkas V. Š. parengė schemą, kurioje priklausančią sklypų dalį numatyta padalinti per pusę, taip teisingiausiai būtų galima išspręsti kilusį ginčą. Pagal pateikiamą schemą, jo žemės sklypo plotas, užfiksuotas dokumentuose, sumažėtų nuo 750 m2 iki 693 m2, o atsakovės - nuo 620 m2 pagal nuosavybės dokumentus iki 604 m2. Kaip matyti iš parengtos S.B. Ž. sklypų Nr. 82 ir Nr. 85 schemos, persidengiančios minėtų sklypų dalys posūkio taškuose pažymėtos užbrūkšniuota sklypų dalimi. Pagal jo siūlymą jo sklypas apibrėžtas posūkio taškais valstybinėje koordinačių sistemoje, taškai pažymėti skaitmenimis 1, 2, 3, 4, 5, 6. Manantis, kad tokių jo sklypo ribų nustatymas yra kompromisinis, nėra esminio nukrypimo nuo duomenų, esančių nuosavybės dokumentuose, nepažeidžiami tiek jo, tiek atsakovės interesai, bei teisės aktų reikalavimai (1 t., b.l.4-5 l.).
Atsiliepimas
Atsakovė L. L. (toliau – atsakovė) pateikė į ieškinį atsiliepimą, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutinka, bei nurodo, kad ieškovo pareikštas reikalavimas teisme yra nepagrįstas, t.y. ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu pareikšdamas būtent tokį konkretų reikalavimą dėl žemės sklypo ribos nustatymo, nesiekdamas šalių kooperacijos, bendradarbiavimo ir ekonomiškumo. Jai priklauso 0,062 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esantis V. A. g.14. Jų sklypai viena kraštine ribojasi. Iš tiesų tarp jų buvo kilęs ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribos, t.y. tokį ginčą kėlė ieškovas, nors jų žemės sklypo ribos buvo gana aiškios ir tokiomis ribomis naudojasi jau bemaž dvidešimt metų, kiekvienas iš jų pagal esamas faktines ribas tvarkė, naudojo ir prižiūrėjo kiekvienam iš jų priklausančius žemės sklypus ir dėl jų sklypų skiriančios ribos niekada nebuvo iškilę jokio ginčo. Pažymėtina ir tai, kad jiems priklausančiame žemės sklype buvo iškastas šulinys, kuriuo naudojasi tiek ji, tiek ir ieškovas. Tačiau pastaruoju metu bemaž po 20 metų naudojimosi, ieškovas pradėjo kelti klausimą dėl žemės sklypus skiriančios ribos, teigdamas kad jo žemės sklypo riba yra jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovas pateikė jiems jų žemės sklypo planą, su jame ranka pabraižytomis linijomis bei skaičiavimais teigdamas, kad būtent ten yra jo žemės sklypo ribos, bei prašė, kad sutiktų su tokiomis žemės sklypo ribomis, jis siekė, kad jos nuosavybės teise turimas žemės sklypas sumažėtų nuo 6,2 aro iki 5,79 aro. Akivaizdu, kad su tokiu ieškovo pateiktu projektiniu pasiūlymu, kuriuo jis siekė jų žemės sklypo plotą sumažinti nuo 6,2 aro iki 5,79 aro, ji nesutikusi ir pasiūliusi, kad jeigu jau iš tiesų žemės sklypo ribos yra neaiškios (nors jos manymu jos buvo aiškios bemaž 20 metų) tai esamą skirtumą dalinti proporcingai, t.y. pusiau, tarp jos ir ieškovo. Ieškovas su tuo nesutiko ir pareiškė, kad vis tiek sieks, kad jos žemės sklypas sumažėtų nuo 6,2 aro iki 5,79 aro. Tuo jų tarpusavio bendravimas dėl žemės sklypo ribos ir pasibaigė. Todėl ji labai nustebusi, kad ieškovas nesikreipdamas daugiau į ją dėl žemės sklypo ribos nustatymo, kreipėsi į teismą ir iš esmės reikalauja, kad žemės sklypo riba būtų nustatyta proporcingai, t.y. persidengiančios žemės sklypo dalys būtų dalijamos pusiau ir taip būtų nustatoma žemės sklypus skirianti riba. Kaip jau minėjusi būtent ji ieškovui pati ir pasiūliusi, kad jeigu žemės sklypo riba yra neaiški, kad riba būtų nustatoma būtent tokiu būdu, kaip kad ir siūlo ieškovas. Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą tokio projektinio pasiūlymo (plano) jai nepateikė ir su ja nederino. Jeigu ieškovas tokį planą būtų pateikęs, ji būtų sutikusi, kadangi nors ir mananti, kad ribos yra aiškios ir naudojamos bemaž 20 metų, tačiau siekiant šalių kooperacijos, ekonomiškumo bei vykdant šalių bendradarbiavimo pareigą toks ginčo sprendimas būtų pats racionaliausias, ką ji visuomet ieškovui ir siūliusi. Todėl jai ir yra nesuprantama, kodėl ieškovas kreipiasi į teismą su ieškiniu ir teismo prašo nustatyti žemės sklypo ribas, būtent pagal jos pačios pasiūlytą variantą, to pats nesutikęs padaryti iki teismo. Dėl to toks ieškovo elgesys, t.y. nesutikimas su jos pateiktu pasiūlymu, ir vėlesnis kreipimasis į teismą būtent prašant nustatyti žemės sklypo ribas pagal jos teiktą pasiūlymą yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Įstatymas įtvirtina koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus ir numato, kad kiekvienas asmuo turi elgtis sąžiningai, bendradarbiauti su kita šalimi, kooperuotis ir nepiktnaudžiauti savo turimomis teisėmis. Akivaizdu, kad ieškovas veikia nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teise. Ji mananti, kad jokio pagrindo kreiptis į teismą nebuvo ir ieškovui į teismą kreipusis būtent su jos pateiktu jam pasiūlymu, akivaizdu, kad ginčo nebuvo ir jis galėjo būti išspręstas tarpusavio sutarimu, nepatiriant teisminių išlaidų. Todėl nesutinkanti su ieškovo reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi jos atsirado būtent dėl paties ieškovo pasirinkto netinkamo savo teisių gynimo, t.y. minėtų išlaidų buvo galima ir nepatirti, todėl jos iš jos negali būti priteistos, kadangi susidarė dėl paties ieškovo kaltės. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi ji buvo ir yra pasirengusi kilusį ginčą spręsti taikiai, nors ir mananti, kad ribos yra nusistovėję bei pagal jas naudojamasi bemaž 20 metų, bei pati ieškovui pasiūliusi, kad ribą nustatyti proporcingai padalijant persidengiančią žemės sklypo dalį. Taip pat pažymėtina, kad nustačius tokią ribą jos žemės sklypas būtų netaisyklingos formos, todėl neaišku, ar būtų galimas tokios konfigūracijos žemės sklypo įregistravimas. Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų (jeigu ribos yra neaiškios), yra pasisakyta, kad jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo - pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011) ( 1 t., b.l. 41-43).
Tretysis asmuo A. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, bei nurodė, kad jam ir atsakovei bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,062 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esantis (duomenys neskelbtini). Jų sklypai viena mažesniąja kraštine ribojasi. Ieškovas kelia klausimą dėl žemės sklypo ploto pakeitimo, t.y. pareikštu reikalavimu siekia, kad būtų sumažintas jo ir atsakovės žemės sklypo plotas. Su tokiu reikalavimu nesutinkantis. Jų ir ieškovo žemės sklypo bendra riba yra aiški ir dėl jos niekada nebuvo kilę jokių ginčų, t.y. buvo naudojamasi pagal tas ribas, pagal kurias ir priklauso žemės sklypas. Žemės sklypas jam ir atsakovei priklauso nuo 1999-05-24, ir beveik jau 20 metų nuolatos ir nepertraukiamai juo naudojasi pagal nustatytas ir aiškias sklypus skiriančias ribas. Todėl jam nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas po beveik 20 metų naudojimosi žemės sklypu, siekia pakeisti nusistovėjusias faktines žemės sklypo ribas, kurios atitinka ir teisines ribas. Tam, kad pagrįsti, jog faktinės žemės sklypo ribos, atitinka teisines žemės sklypo ribas, kreipęsis į matininką T. V., pas kurį užsakęs atlikti jo sklypo geodezinius matavimus. Minėtas matininkas atvyko į vietą ir su prietaisais nustatė jo žemės sklypo ribas pagal jo turimus dokumentus, kurių pagrindu ir yra įregistruota jo nuosavybė. Atlikus matavimus, matyti, kad jo riba su ieškovo sklypu atitinka tiek faktines, tiek ir teisines žemės sklypo ribas. Pagal pirminį žemės sklypo planą ir geodezinių matavimų metus sudarytą žemės sklypo planą jo žemės sklypo kraštinių ilgiai atitinka. Kodėl ieškovas nori padidinti savo žemės sklypo plotą būtent jų sklypo sąskaita jam nėra žinoma. Jis atlikęs jam ir atsakovei priklausančio žemes sklypo kadastrinius matavimus, kurie parodo, kad jo žemės sklypo ribos atitinka tiek faktines, tiek ir teisines žemės sklypo ribas, pagal kurias tiek jis su atsakove, tiek ir ieškovas naudojasi jau beveik 20 metų. Ribos yra aiškios, atitinka pirminius dokumentus ir pagal tas ribas šalys beveik 20 metų naudojasi žemės sklypais. Nesuprantama, kodėl ieškovas savo žemės sklypo neatitikimus bando spręsti tik jų žemės sklypo nuosavybės teisės sąskaita, kai ieškovo sklypas dar iš dviejų pusių ribojasi su kitais žemės sklypais. Ieškovas siekdamas riboti jų nuosavybės teises nėra pateikęs jokių įrodymų, dėl ko jo žemės sklypas yra mažesnis, nei kad faktiškai įsigijo, t.y. dėl kokių priežasčių tokia situacija yra susidariusi. Jų sklype yra jo su atsakove iškastas šulinys, tačiau ieškovams siekiant perkelti ribą, šulinys jau atsirastų ieškovų sklype, o to būti neturėtų, nes šulinys yra jų nuosavybė. Ieškovas į faktiškai nusistovėjusias žemės sklypo ribas, pagal kurias naudojamasi beveik 20 metų visiškai neatsižvelgia ir siekia jas pakeisti, nors jos atitinka ir teisines ribas. Kaip jau minėta ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų siekiant pagrįsti netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis iš ko būtų galima spręsti, ar to negalima pašalinti kitų būdu neribojant šiuo atveju atsakovės nuosavybės teisių. Būtent tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba yra atsakinga už tai, kad formuojant žemės sklypus būtų laikomasi nustatytų teisės aktų reikalavimų. Negali būti taip, kad valstybė leido asmenims pirkti žemės sklypus, netiksliai nustačius žemės sklypo plotus, arba kitaip tariant tą pačią žemės sklypo dalį pardavus keliems asmenims, o jeigu tokia situacija susiklosto, tai būtent tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba yra atsakinga už tokią situaciją ir jai turi teikti neigiamos viso to pasekmės, kaip neužtikrinusios tinkamos kontrolės. Tretysis asmuo kartu su atsakove santuokoje įsigijo konkretų žemės sklypo plotą, kurio ribos buvo ir yra aiškios, pagal tas ribas naudojasi sklypu beveik 20 metų, tačiau dėl jai nesuprantamų priežasčių šiai dienai norima iš jų nuosavybę atimti, net nenustačius priežasties dėl ko tokia situacija susiklostė (1 t., b.l. 87-91 ).
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame, prašo ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad kadangi ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), ir L. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų (generaliniame plane nėra nurodyti žemės sklypų ribų linijų ilgiai, žemės sklypų (projektinis Nr. 82, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); projektinis Nr. 85, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose (privatizavimo schemose) nurodyti duomenys skiriasi nuo Generaliniame plane nurodytų duomenų, bei atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. vasario 11 d. Vilkaviškio skyriuje vykusio suinteresuotųjų asmenų susitikimo metu nesutarta dėl ribų nustatymo pagal matininko V. Š. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybėje koordinačių sistemoje, yra tikslinga teismui nustatyti ribas, vadovaujantis CK 4.45 str. 1 d.. Sutinkantys su ieškovo pateikta schema. Ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytas plotas yra 0,0697 ha ir yra sumažėjęs 53 kvadratiniais metrais, linijų ilgiai yra pakitę, lyginant su 1992 m. sodo bendrijos pirmininko S. G. parengtu žemės sklypo planu, pagal kurį 1995 m. vasario 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. S39/95-1756 įsigytas žemės ūkio paskirties sklypas. V. Š., atliktame (duomenys neskelbtini)., sklypų Nr. 82, 85, B. Ž. schemoje parengtoje pagal J. R. B. siūlymą, atidėjus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) linijų ilgius, nurodytus 1992 m. parengtuose planuose, jie tarpusavyje persidengia, todėl ieškovo tikslingas siūlymas šį persidengimą padalinti per pusę. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas sumažėja 53 kvadratiniais metrais, o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas sumažėja 19 kvadratinių metrų. Nacionalinei žemės tarnybai nėra aiški situacija, dėl kokios priežasties ieškovas savo ieškinyje yra nurodęs kv. metrus, kurie pagal pateiktą schemą yra kitokie, t. y. ieškovas nurodęs, kad „ Pagal pateikiamą schemą, mano žemės sklypo plotas , užfiksuotas dokumentuose , sumažėtų nuo 750 m2 iki 693 m2, o atsakovės - nuo 620 m2 pagal nuosavybės dokumentus iki 604 m2". I. V. Š., parengtą schemą (duomenys neskelbtini)m., sklypų Nr. 82, 85, B. Ž., pagal J. R. B.siūlymą, nustatyta, kad ieškovo žemės sklypas sumažėtų nuo 750 m2 iki 697 m2, o atsakovės žemės sklypas sumažėtų nuo 620 m2 iki 601 m2 (1 t.,b.l.38-39).
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio rajono savivaldybė, pateikė į ieškinį atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad pagal ieškovo siūlymą, matininkas V. Š. yra parengęs schemą, kuri akivaizdžiai tenkina vieno iš sklypų savininkų, ieškovo, interesus. Pagal parengtą schemą, atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas sumažėja nuo 620 m2 iki 601 m2, taip pat, kinta sklypo kraštinių ilgis. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Pritarimas ieškovo pateiktai schemai, pagal kurią atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas sumažėtų nuo 620 m2 iki 601 m2, prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) formuojamai praktikai, kurioje nurodoma, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5 str. 4 d. Savivaldybė, vadovaudamasi CK įtvirtintomis nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nesutinka su atsakovės sklypo sumažėjimo faktu, kuris įvyktų tenkinat ieškovo reikalavimus (b.l.68-70 l.)
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. S. pateikė į ieškinį atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutiko bei nurodė, kad kai buvo paskirti sodai, jis savininku nebuvęs. Sodą įsigijęs 2018-05-31. Perkant sodą jam pardavėja parodė sklypo ribas, kurios buvo pažymėtos raudonais riboženkliais ir atitiko kadastrinių matavimų planą (1 t., b.l.129).
II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Ieškovas teismo posėdyje savo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, bei paaiškino, kad sodą gavęs 1986 m. nuo pat pradžių. Pirmininkas jam parodė sklypą, buvo pažymėjęs kuoliukais. Pasakė, kad yra keliukas iki gretimo sodo, kad bus ten apsisukimas gale. 1992 m., kai darė naujus planus, pirmininkas supažindino jį su planu, parodė brėžinius, planą, kad ten keliuko, nėra, jo sodas tiesiai ribojasi su keliu tiesia linija iki gretimos ribos. 1995 m. jis iš valstybės pirkę 7,5 aro žemės sklypą. Juo naudojasi, prižiūrintis. Iki keliuko visą laiką žolę pjovęs jis, niekas ten jos nepjovė. 82 sklype buvo kitas savininkas, kuris ten nieko neprižiūrėjo. 1999 m. atėjo kaimynas, nupirko sodą jo giminaitė L. B.. Kaip giminės, pradėję tvarkytis draugiškai. Jie pirko sodą nežinodami ribų. Jiems pasakė, gal 6.20 , tiek žinojo. Ribų jokių nebuvo, jis pjovęs žolę pagal keliuką. Ankstesnis savininkas sklypu nesinaudojo, gal buvo apsodinęs runkeliais. Buvo šoninė tvora sodo, jos niekas nekeitė. Ji ėjo aplink visų sodų teritoriją. Š. L. sklypo buvo kitas B. sklypas, ten irgi nebuvo tvarkomasi. Su kaimynais ribos buvo aiškios, šoninės ribos buvo atžymėtos, atsakovė dar nebuvo nusipirkusi sodą. 2000 m. sutarę kasti šulinį ant ribos, kai ateina kelias. Dabar šulinio riba eina per kraštą pagal jo siūlomą ribą, pas jį šulinio daugiau papultų. Kai kasę šulinį, riba ėjo per jo vidurį. 2014 m. jis nutaręs pradėti kadastrinius matavimus, kadangi reikėjo sodą perrašyti sūnui. Padarius kadastrinius dokumentus, jis sužinojęs, kad šoninės ribos nesikeičia. Tik pasidavė priekis, kadangi padarė 6 metrų kelius, ir jo sodas pasidavė į priekį, jis persidengė, vienur tris metrus, kitur metrą. Paprašęs matininko, kad padalintų proporcingai per pusę. Jo sklypas sumažėjo 0,50 aro. Su S. ir Š. ribos buvo aiškios. Su L.sklypu riba nebuvo aiški. Ji ėjusi su keliu tiesia linija iki tvoros pagal 1992 m. planą. Kai padarė 6 metrų kelią, jo sklypas sutrumpėjo. Kelias paėmė jo apie 1,60 m. žemės. Kelias šalia jo ateina į aklavietę, jo sodas iki kelio. Su atsakove sklypo ribos nebuvo aiškios. Nusistovėjusi riba buvo 1986 m., visą laiką iki keliuko buvo jo sodas, ir riba tiesia linija eina iki šoninės tvoros. Kadangi jis dabar proporcingai padalinęs sklypą, kelias liko 6 metrų. Nusistovėjusi riba ėjo per vidurį šulinio pagal keliuką tiesia linija iki tvoros. Keliukas eina iki atsakovės sklypo, po to jie įvažiuoja per savo sklypą, jo sklypas eina iki to keliuko. Jis visiškai garantuotas, kad šoninės ribos nuo 1986 m. yra teisingos, nepakitę, kaimynai sutinka, jokių priekaištų nėra, jie pasirašę ant kadastrinių matavimų. Šonai nepasikeičia, tik ilgiai. Jis prarandantis 0,53 arus, ją prarandantis dėl kelio padaryto. Jam nuo kito šono nurėžė kampą sklypo, tada pasidavė sklypas. Jis pirmas pasidaręs kadastrinius matavimus, po to padarė kiti, jų plotai atitiko. Visiems ten trūksta žemės. Kai jis įsigijęs sodą, elektros stulpų nebuvo, juos tik vėliau pastatė. Anksčiau jis tą galą dirbdavęs, kur stulpai, tačiau kai padarė kadastrinius matavimus jis ten nebedirba. Kada pastatė elektros stulpus, jis neatsimenantis, tuo metu kelias 6 metrų nebuvo padarytas nei vienoje pusėje. Šuliniui vietą parinko atsakovė. 84 sklypas priklauso Š., o S. 86. Ieškoję, kur geriausia rasti vandens, todėl tas šulinys gal pasislinko. Rodė, kur daugiau gali būti vandens, Š.. Šulinį kasę draugiškai. K. L., jo sūnus, kitas dar brolis, jis pats kasęs, ir jo paties sūnus, keturiese kasę. Naudojęsi šuliniu bendrai, ir dabar naudojasi. Po naujos ribos atsakovei lieka apie trečdalis šulinio. Dabar šulinys skaitosi bendras, priklauso abiem. Kartu kasę, supirkę, dėję pinigus, abu lygiai dėję. Jis visą laiką pjovęs žolę ir apie šulinį, ir pro jį iki tvoros. Būdavo, kad žolę nupjauna ir L.. Atsakovės matininko matavime, jis nedalyvavęs, jam niekas nebuvo pranešta. Tik kitą dieną atėjęs, pamatęs susmaigstytus riboženklius. Nieko nesakęs, nes 3 metai nesišnekantys ir nesisveikinantys. Kai jis padaręs pirmas matavimus, darė S., kuriai priklausė kampas. Ji sakė, kad nesiginčys, atiduos jiems, kadangi jam nesirašo, ir jai nesirašys. Ji sakė parduoda tą sodą, ji čia nežiūrės. Tą kampą paliko atsakovei. Jos riba turėjo būti jo paties ribos pratęsimas. Atsakovė sklypą prasiplėtė S. sklypo sąskaita. Dabar įkalti nauji riboženkliai, matosi įkaltas S. riboženklis. Dabar jo sklypo riba eina pražambiai. Jei linija eitų pagal senas ribas kelio liniją, atsakovė nebūtų išsiplėtusi sklypo, tai nebūtų riba kampuota. J. S. nebūtų palikusi kampučio, riba eitų tiesiai. Buvo ne aikštelė, o aklavietė. 1986 m. ten buvo tik keliukas siauras, pirmininkas sakė, kad ten bus apsisukimas mašinoms. Bet tuo metu tų mašinų niekas neturėjo, jis tik vienas turėjęs ir važinėjęs. 1986 m. kelias nebuvo 6 metrų. 1992 metais kai padarė planus, padarė 6 metrų kelią, ir jam pasakė pirmininkas, kad jo sklypas eina iki kelio, jokio apsisukimo nebus. Jokios aikštelės nebuvo, sakė ir nebus. Žemę dirbęs iki kelio. Laikęsi 6 m. išmatavimo, kai kas nesilaiko. Aikštelės nėra dabar, tik 6 metrų kelias, ir toje vietoje prie jo sklypo apsisukimui nenaudojama. Jis į sklypą įvažiuojantis iš atsakovės pusės, kur buvo padarytas apsisukimas. Ten jokio kelio nėra, pieva. Jis įvažiuojantis į savo sklypą. Atvažiuoja kaimynai pasisuka, jis leidžiantis, bet jie pasistato ant kelio savo automobilius, nes pas juos įvažiavimų į sodus nėra. Jis leidžianti apsisukti, ten pievutė, žolė. 1986 m. projektą panaikino 1992 m. projektas, nėra aikštelės. Jo sklypas Nr.85, aikštelė nėra pažymėta. Apsisukimas buvo iki 1992 m., kai buvo padarytas naujas planas, dabar yra tik pravažiavimas. Kadangi trūko žemės, todėl aikštelė buvo panaikinta. Sklypo riboje auga žolė, yra pievutė. Pas jį sodas jau senas, yra 34 metai. Atsakovės pateiktose nuotraukose matosi jo augalai, jie tuo metu ribos nežymėjo, jie yra ir iš kitos pusės. Lapėnienė sakė, kad šulinį kasam ant ribos, taip ir buvo. Vandenį gal rado ir ne ant ribos, bet kasę šulinį ant ribos. Jo riba eina su keliuku tiesiai, jam taip pirmininkas pasakė, parodė planą nuo 1992 m. Atsakovė pirko 1999 m. Buvo išmatavimai iki keliuko, buvo šoninės ribos, ženklai sudėti. Visiems trūko žemės. P. S. kadastrinius matavimus, ji jau buvo savo pasidaręs, pasirašė S., Š., S., atsakovė, bet ji po kelių dienų atsisakę parašo. Kelias iki 1992 m. buvo trijų metrų, kai 1992 m. darė naują planą padarė 6 metrų planą. 84 ir 86 sklypų savininkai nusistatę ribas, turintys nuosavybės dokumentus, ji su jų sklypų ribomis sutikęs, nes jie sutiko. Tada jau žinojęs, kad trūksta jam žemės, ir jiems trūko. Nusprendęs, kad jie dėl to nekalti. Pas atsakovę jokių kadastrinių matavimų nebuvo iki 2018 m. Kiek trūko kaimynams žemės, jis nesidomėjęs. Jokio arimo atsakovės sklype nebuvo. Kaimynai 54 ir 86 sklypo savininkai savo kadastrinius matavimus darė po jo matavimų. Šoninės ribos su jai nesikeitė nuo nusistovėjusių ribų (2018 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 30 min. 26 sek.-1 val. 21 min. 33 sek.).
Ieškovo atstovė paaiškinimų nedavė.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko visiškai bei paaiškino, kad žemės sklypą įsigijo pirkimo - pardavimo sutartimi bemaž prieš 20 metų, ir tada nepertraukiamai naudojasi žemės sklypu. Žemės sklypo ribos yra visiškai aiškios, kadangi jų žemės sklypas yra kraštinis, tvora pastatyta nuo pat pradžių, kai susikūrė sodų bendrija. Dėl to tas sklypas stovi vietoje. Su ieškovo sklypu ribojasi gana trumpa viena kraštine. Kai pirkę sklypą, ten buvo dirbama žemė, kuri buvo net žemiau, negu ieškovo. Ieškovo sklypas jau buvo apsodintas tokiomis alyvomis, buvo kraštas, ir žemė aukščiau pakelta. Buvo krūmeliai, kurie ir atskyrė jų plotą. Riba tarp jų sklypų buvo labai aiški. Tarp sklypų buvo net praėjimas apie 50 cm. pločio, kur vaikščiojo kitų sodų kaimynai. Jokių ginčų per 20 metų nebuvo kilę, kol ieškovas nesupažindino su ta matininko schema, su kuria nesutikę. Ieškovas ten gyveno, kai ji įsigiję sklypą. Sklypo dvi kraštinės yra su tvora, kita su atsakovu, o dar kita su kito B.. Tuo metu B. ten jau turėjo sklypą. Jie nusipirkę 6,20 aro. Prie pirkimo - pardavimo sutarties jie gavę planelį, kuriuo naudojęsi. Vyras pats matavo, ir matininkas matavo, viskas atitiko, sutiko su ieškovo kraštine. Plotas buvo toks, kokį pirkę, ir dabar naudojasi. Labai aiškiai yra matyti, kur jos plotas, o kur ieškovo, kadangi skiria augalų krūmelių kraštas. Atsakovas neteisingai kalba, kad jie paėmę dalį S. sklypo, netgi yra tarpas tarp jų sklypų. Dabar jie darę geodezinius matavimus, buvo atvykęs matininkas į vietą su prietaisais, ir jos viskas atitinka pagal nusistovėjusias ribas. Pagal nusistovėjusias ribas, šulinys yra jos sklypo ribose. Jai vyras pasakė, kad statom šulinį, ji sutikusi, tik kad jis bus jų žemėje. Vyras pakalbėjo su ieškovu, ir kasę šulinį jų žemėje. Sklypų riba ėjo šalia sudėtų plytelių, gal kokia 30 cm. nuo šulinio. Vyras aplink šulinį išdėjo plytelėmis. Šulinį kasė talka, o ieškovas prisidėjo kaip pagalba keletą žiedų. Dangtį, plyteles dėjo jos vyras, bei prižiūrėjo 20 metų – dažė, tvarkė, ravėjo. Šulinys buvo iškastas bendru darbu su ieškovu, naudojosi irgi kartu. Šulinį kasę ne dėl rasto vandens, o kad jis būtų jos ribose. Ieškojo to vandens, bet ten viskas atitiko. Ieškovui visą laiką užteko žemės, tik kai pasidarė geodezinius pritrūko. Kai jie pirkę, tai aikštelė buvo žalia, apsisukdavo mašinos, ten stovėjo netgi suoliukas, ir ten tikrai buvo toks pravažiavimas. Netiesa, kad atsakovo sklypo riba ėjo su keliuko riba, ieškovo sklypas buvo toliau, buvo žemė, nebuvo dirbama. Kelio plotis 6 metrai tik popieriuose, jis yra siauresnis, niekas nesikeitė. Pravažiavimu tik ieškovas naudojasi, kadangi kitas kaimynas negali apsisukti. Kadangi matavimus ir 84,86 sklypų darė tas pats matininkas, tai mananti buvo padaryta vienašališkai, niekas jos neklausė. Kiek žinanti Š. sklypui kažkiek trūko. T. S. ir S. kilo konfliktas, kad į jos žemę pasodino vynuoges. Ieškovas siūlo nustatyti ribą įžengiant į jų sklypą. Šulinys atitektų ieškovui visas, bet jis yra jos žemėje ir jos nuosavybė. Siūloma riba gaunasi laužtinė, keičiasi sklypo forma, sklypo konfigūracija. M. V. atliko su prietaisais geodezinius matavimus, ir jos sklypo viskas atitinka. Ieškovas sklypo dalimi už savo pasisodintų krūmų nesinaudojo, jos vyras pjovė ir prižiūrėjo, kaip matosi nuotraukose, dar ji pykdavusi ant vyro, kad jis pjauna žalią žolę. Aikštelė yra išvažinėta vieno asmens, ten yra pievelė, ji važinėjama. Buvo susitarimas dėl šulinio, kad naudosis draugiškai vandeniu. Dėl nuosavybės susitarimo nebuvo. Kai įsigijusi sklypą, jų žemė buvo arimas, o ieškovo pievelė ir krūmeliai, aukščiai skyrėsi, ir dabar aiškiai matosi riba. Ginčo riba, kur prašo ieškovas, naudojasi ji. Nusistovėjusi sklypų riba eina pro šulinio, esančio ant jų sklypo kampo, plyteles, dar už plytelių pravažiuoja žoliapjovė, ir po dešinei yra ieškovo krūmeliai, seniai sodinti, esantys ant ribos. Kadangi jos žemė yra, šulinys yra jos nuosavybė. Ji yra įteisinusi registraciją nekilnojamo turto registre. Šulinys buvo reikalingas augalų laistymui. Nors sklypa kasę jų sklype, leidę naudotis ieškovui, nes draugiškai kasę, geri giminystės santykiai buvo. Ieškovas šuliniu naudojosi. Pagal matavimus matėsi, kad sklypo ribą parodo ieškovo pasodinti krūmai, jokio ginčo dėl to nebuvo. Perkant sklypą 1999 m. jį pamatavo pažįstamas matininkas metru, juo pasitikėję, geodeziniai matavimai nebuvo atlikti, tuo metu GPS koordinatės nebuvo naudojamos. Dabar matininkas V. iš Marijampolės matavo su prietaisu. Jų sklypas sumažėjęs nuo 6,20 arų iki 6,14 aro. Prie tvoros laisvos žemės nebuvo. 1986 m. schemą mačiusi pirmą kartą 2014 m. NŽT per posėdį. Ieškovo sklypas su tvora nesiriboja. Su B. slypu Nr.81, jos sklypo riba matosi pagal žemės aukščius. Su sklypu Nr.86 ribą žymėjo jos pievelė, ir kito sklypo dirbama žemė, ji tikrai žemės nepaėmusi. B., sklypo Nr.81 savininkai, savo kadastrinius matavimus pasidarė, pas juos žemės netrūko, viska atitiko, su jais kalbėjusi, buvo susirinkę, kai matavo. Riboženkliai buvo sukalti. Ieškovas sakė, kad tuo metu buvo ligoninėje. Kai sklypą pirkę, jo jokių riboženklių nebuvo, ribų nekeitę, buvo nusistovėję. Aikštelėje pievutę nuo 2014 m. pjauna B., o iki tol pjovė jos vyras. (2018 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 22 min. 35 sek.-1 val. 47 min. 20 sek.).
Tretysis asmuo A. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko, bei paaiškino, kad sodo žemės sklypą įsigiję 1999 m. gegužės mėn.. Sklypo, kurio plotas 6,20 aro dvi kraštinės yra aptvertos tvora, kuri nusistovėjusi jau 30 metų. Sklypas buvo išmatuotas tuo metu. Kadangi dar nebuvo geodezinių matavimų, buvo išmatuotas metru, visos kraštinės atitiko. Jokio ginčo su kaimynais perkant ir po to nebuvo. Sklypas buvo užartas pilnai, ir 10 metų jis buvo taip ariamas. Pats sodinęs bulves, runkelius. Po to užsodinę veją, ir ji yra šiuo momentu. 2014 m. atsakovė buvo pakviesta į geodezinius matavimus, kurie įvyko, kaip keista, architektų biure gruodžio 1 d. Buvo atvykęs A. Š., R.J. B., ir L. L.. P. Š. pamatuotus planus, jiems buvo parodyta, kad pamatuoti keliai 6 m., jų sklypas buvo pamatuotas 5,8 m.. Žmona pasirašė, grįžus namo, pasakęs, kad su tokiomis sąlygomis nesutinkantis, nuėję ir atsisakę parašo. Gruodžio 2 d. gavę kvietimą į gruodžio 12 d. matavimus, buvo sukviesti į vietą, į sodą. A. B., ir jie atvykę, matininkas Š.. Buvo tada atmatuota 6,1 aro, įkalti riboženkliai. Jis nesutikęs su minėta riba. Jis ieškovui draugiškai pasiūlės, dabar yra 2 metrų riba pagal jų planą,pasiūlęs šulinį dalinti per pusę, jau pažeidžiant nusistovėjusią ribą. B.griežtai atsisakė, tad jis nesutikęs. T. Š. pasakė, kad padarys be jų parašų, pasakė, kad jų dokumentai yra niekiniai. Šulinį statę talkos būdu. Bet asmeniškai jis kasęs pats. Iš ieškovo pusės niekas viduje nebuvo. Šulinys buvo iškastas bendru darbu. Buvo žodinis susitarimas, giminystės ryšiai. Pinigus stengęsi dėti per pusę, nes būtų dalinęsi, naudojęsi vandeniu. Bet buvo kasamas jų žemėje, jis kitaip nebūtų sutikęs, tikrai ne ant ribos. Vandenio ieškoję, ir radę, kur jo žemė buvo. Kaip pirkę sklypą, dar nebuvo tikslių matavimų, viskas buvo išmatuota metru, ir viskas atitiko, ir kraštinės su S., dabar S., ir B., ir ieškovu. Ieškovo buvo ryškiai atsodinta alyvomis krašte, ant kampo pasodinta eglė, ir nebuvo jokių ginčų. Jis pjovęs su ieškovu aikštelę, po ginčo jau pjovė ieškovas, o jis atsisakęs, nes jeigu jis prisiskaičiavo aikštelę, tegul pjauna vienas. Jų sklypas po geodezinių matavimų sumažėjo iki 6,14 aro tose pačiose nusistovėjusiose ribose. Su B. iš dešinės pusės jų linijos sutiko. Su S., dabar S., riba taip pat sutinka. B.sklypo plotas atitinka tiksliai. Jokios žemės sklypo Nr.86 neužsiėmė, jokio ginčo nebuvę. Riba eina ten kur nupjauta už šulinio 30 cm., iki ieškovo krūmų maždaug 70 cm. yra. Kai pirkę sklypą, krūmai buvo daug aukštesni. Kai darę matavimus, tai ieškovas nusipjovė alyvas, kad nekristų į akis, buvo apie 2 m.. Jokio ginčo dėl krūmų su ieškovu nebuvo. Dar ten buvo praėjimas 0,5 m. NŽT plane, kur žiūrėję 2014 m., yra pusė metro praėjimas, yra varteliai. Ši žemė niekam nepriklauso, bet dabar jau ieškovui įmatuota. Ieškovo siūloma riba aiškiai dabar eina už šulinio 2 metrai, ir su S. (S.) įmatuota pusė metro. Šulinys atitenka ieškovui, o jie yra įregistravę nekilnojamo turto registre kaip statinį savo nuosavybe. Šulinys buvo pirktas pagal žodinius susitarimus, jokių dokumentų nepasirašę. Šulinį registravę, kai įvyko ginčas. Matininkas po to atliko S. sklypo matavimą, žinojo, kad yra problema NŽT, bet niekas jos nesprendė. Kiek žinantis, gretimų sklypų plotai irgi sumažėję, o apie S. duomenų nepateikta. Už S. sklypo yra maždaug trys metrai laisvos žemės, galėjo ir ten tas sklypas pasislinkti, ten yra 3-4 arai nenaudojamos žemės. Galėjo gal per plotį sumažėti sklypai, pasislinkti į kairę pusę. Š. sklypas galimai kažkiek sumažėjęs. Apie sklypą Nr.86 duomenų nėra. B. sklypas nesumažėjo. Ieškovo sklypas galimai sumažėjo, nes padidėjo kelio plotis. Kampinis vienas elektros stulpas stovi aikštelėje, bet jis yra grynai ant ribos kampe. O kita linija eina už ieškovo kelio kampe stulpas yra, ieškovo sklype jokio stulpo nėra. Per 20 metų su ieškovu ginčas dėl sklypo ribų nebuvo iškilęs. Ieškovas nereiškė pretenzijų, kad už alyvų, krūmų yra jo žemė. Jau buvo sutikę su ieškovu, pasirašę taikos sutartį, bet tada ieškovas reikalavo sumokėti advokato išlaidas ir teismo, tuo įžeisdamas. Sklypų ribą skyrė nevienodas sklypų lygmuo, nes atvežęs 2 sunkvežimius žemės, net dabar matosi nuotraukose, kad sklypas yra žemiau. Susitarimo, kad šulinys bus bendra nuosavybė nebuvo, buvo sąlyga, kad ieškovas juo galės naudotis, dėl jo jokių ginčų nebuvo. Sutinkantis ieškovui kompensuoti jo sudėtus pinigus į šulinį. Jis pats šulinį prižiūrėjęs. Ieškovas nesutikęs ribą vesti per šulinį, nes norėjęs jo viso. 4 metus ieškovas apie šulinį neužsiminė, jis kalbėjo tik apie žemę. Kai pirkę sklypą, ribų niekas nerodė, atvažiavę pasimatavę su matininku, viskas atitiko, buvo užartas žemės sklypas, jokių augalų nebuvo. Skirtingai ieškovo sklypas buvo apsodintas alyvomis, 2 m.. Dvi kraštinės buvo su tvora. Atsimatavę nuo tvoros, ir atitiko 6,2 aro. Nuo kampinės tvoros yra 42 m, tai atitinka NŽT planą, ir pagal dabar atliktus geodezinius matavimus, keli cm. skiriasi. Daugiau jokių matavimų neatlikę, tik dabar geodeziniai atlikti. Su sklypu Nr.81 matavę, atitiko -16,15, nusitiesęs virvę palei sklypą. Yra pasodinta B. tuja, ir iki dabar auga, matyti kampas, 16 m. kraštinė, irgi jokio ginčo nebuvo. Kraštinių ilgius sužinojęs pagal planą, yra 42 m. ilgis, ir viskas atitinka. Matavęs, kai pirkęs sklypą. Dar kartą pasimatavęs prieš kasant šulinį, kad jis nesigautų ieškovo žemėje, ka pasitikslinti tiksliai. Aikštelę pjovęs dviese su ieškovu. Riba su 81 sklypu, yra augalai, riba su B. irgi yra augalai, tai reiškia, kad ten buvo ribos. Atsakovės žemės plane matyti tarpelis 50 cm. tarp ieškovo ir atsakovės sklypų. NŽT plane buvo pažymėtas praėjimas takelis, jo sklype buvo vartai, žmonės vaikščiojo. Už tvoros yra praėjimas į kapus. Oranžinis ženklinimas architektų laikomas takeliu. Tą takelį nupjaudavęs jis, ir ieškovas. Dabar rakinami varteliai, juos išdalinęs žmonėms, ieškovui nedavęs. Jis kasęs šulinį, kad atėjęs į sodą atsigertų, kad palaistyti augalus, jis buvo reikalingas (2018 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 54 min. 51 sek.- 2 val. 22 min. 51 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovės, trečiojo asmens A. L. atstovas paaiškino, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka, ieškinys iš esmės yra nepagrįstas. Atsakovės valdomo žemės sklypo plota atitinka tiek teisinius, tiek faktinius kriterijus. Atitinka tiek 1992 m. žemės sklypo planą, pagal kurį ji įsigijo, tiek atitinka 1986 m. planą. Pagal paskutinį planą matyti, kad tikrai buvo suformuota apsisukimo aikštelė, apie kurią kalba ieškovas, kad lyg tai nėra. Tai, kad ieškovui atrodė, kad aikštelė yra jo, jis ja naudojasi, neduoda pagrindo laikyti, kad ji yra iš tikrųjų jo žemėje. Teismui jokie įrodymai, kad aikštelės žemė priklausytų ieškovui, nėra pateikti, todėl negalima vertinti, kad yra priešingai negu planuose. 1986 m. projektas taip pat atitinka ir su 1992 m. paties ieškovo žemės sklypo planu, iš kurio taip pat matyti, kad nėra kaip teigia ieškovas įskaičiuotas jo žemės sklypas iki keliuko, plotas įskaičiuotas iki aikštelės, kurios plotis tikrai didesnis negu 3 metrai. Kaip viena iš priežasčių dėl ko ieškovo žemės sklypo plotas galėjo sumažėti, kaip paaiškino ieškovas, buvo tai, kad kelias padarytas iš 3 m. į 6 m. Nesuprantantis, kodėl turėtų būti paimta žemės iš atsakovės, vien tik tuo pagrindu, kad dalis ieškovo žemės gal būti paimta bendriems poreikiams tenkinti. Jeigu taip atsitiko, ieškovas šį klausimą turėtų spręsti kitu būdu, t.y. spręsti paimtos žemės atlygintinumo klausimą, o ne jos ieškoti pas atsakovę. Kaip nurodė atsakovė žemės sklypos ribos nuo jo įsigijimo buvo aiškios, 20 metų tuo sklypu naudojosi, ieškovo sklypo ribas skiria krūmai, kas matyti iš pateiktų fotonuotraukų. Mažai tikėtina, kad ieškovas pasisodinęs krūmus, 1-1,5 m. dar naudotųsi žeme už krūmų, visiškai neatitiktų logikos ir protingumo kriterijų. Atsakovė taip pat nurodė, kad žemės sklypų ribų aukštis buvo skirtingas, jos sklypas buvo daug žemesnis. Įsigyjant matiinkas, nors ir metru, išmatavo, kad tos ribos atitinka. Kad ribos atitinka, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – V. atlikti kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, kad būtent žemės sklypo kraštinė, kuri ribojasi su tvora, yra 42 m. ilgio, tokia pat kaip buvo nustatyta pagal 1992 m. projektą. Jeigu būtų atsakovė paėmusi žemės iš kito sklypo, kraštinė būtų pailgėjusi. Jokio ginčo dėl augalų ties sklypų riba nebuvo, nėra ir iki šiol su ieškovu. (2018 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 48 min. 05 sek.- 1 val. 53 min. 46 sek.). Papildomai paaiškino, kad pateikta matininko V. žemės sklypo schema taip pat patvirtina paties ieškovo nurodytas aplinkybes. Pats ieškovas nurodė, jog jo sklypo plotas sumažėjo dėl to, kad prieš tai kelias buvo trijų metrų pločio, o šiuo metu kelias yra šešių metrų. Šiai aplinkybei pagrįsti jie papildomai pateikę žemės sklypo schemą, iš kurios matyti kaip kinta žemės sklypo plotas, ir koks jis turėtų būti, jeigu grįžti į pradinę padėtį, t.y. jei kelio plotas būtų trys metrai. Bendras plotas tada būtų 7 arai ir 25 kvadratiniai metrai, t.y. iš esmės artimas faktiniam plotui. Pačios atsakovės sklypo plotas taip pat šiek tiek skiriasi nuo faktinio ploto, natūroje yra 6,14 aro. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl ko pakito ieškovo žemės sklypo plotas, ir ar ieškovo teises galima ginti atsakovės ir trečiojo asmens sąskaita. Ginčo plotas kito ne dėl to, kad kertasi pirminės žemės sklypų ribos, o dėl kitų priežasčių. Jei laikyti, kad kelio plotas pradžioje kaip nurodė ieškovas buvo trijų metrų, tai plotas nuo juridinio kažkiek skiriasi, tačiau kažkiek skiriasi ir pačios atsakovės. Šiandien yra tikslesnės matavimo priemonės, todėl kilęs netikslumas galėtų būti paaiškintas tikslesnėmis matavimo priemonėmis. Nuosavybės dokumentas patvirtina, kad šulinys yra atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančiame sklype, sklypo įregistravimas patvirtina, kad šulinys yra atsakovo sklypo dalyje. Esant priešingai registrų centras nebūtų atlikęs šio įregistravimo. Kad šulinį įregistruoti būtina atlikti kadastrinius matavimus, nustatyti šulinio vietą pagal koordinates. Tas buvo atliktas, visi duomenys pateikti registrų centrui, kuris įregistravo. Papildomi duomenys, kas liečia mokesčių sumokėjimą ir deklaravimą, patvirtina tai, kad atsakovas ir tretysis asmuo faktiškai visą laiką disponavo 6,20 arų žemės sklypo plotu, toks plotas deklaruotas ir už jį buvo mokami mokesčiai. Būtent toks plotas atitinka faktines ribas, kuriomis buvo naudojamasi. Tai, kad dėl padidėjusio kelio ploto kito sklypo plotas, negali atsakyti nei ieškovas, nei tretysis asmuo. Ieškovo teisių negalima ginti sąžiningo asmens sąskaita. (2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 10 min. 56 sek.- 16 min. 00 sek.).
Trečiojo asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovė su ieškiniu nesutiko, bei paaiškino, kad žemės sklypai formuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro patvirtintomis taisyklėmis. Minėtas sklypas parengtas, pažeidžiant nustatytus reikalavimus paminėtose taisyklėse. Taisyklių 33 skyriuje išdėstyti sklypų formavimo ir pertvarkymo principai. Juose yra paminėta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti keliu, besijungiančiu valstybinės ar vietinės reikšmės keliais, kad nebūtų pažeidžiamas, sugadinamas kelių tinklas. Taip pat formuojami sklypai turėtų būti laikomasi stačiakampio, arba artimos stačiakampiui formos, tokia kokia buvo patvirtinta ir nustatyta galiojančioje Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto 1986 m. spalio 29 d. potvarkiu Nr.196 patvirtintoje schemoje. Be paminėto teisės akto, suformuotas žemės sklypas taip pat pažeidžia Lietuvos respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas. Įstatymas skirtas tiek eismo dalyviams, tiek kitiems asmenims, besirūpinančiais eismo saugumu, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų lygybės gerinant eismo ir pėsčiųjų sąlygas. Šio įstatymo 4 straipsnyje pažymėti eismo saugumo užtikrinimo principai. Svarbiausias užtikrinimo principas asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą. Ginčas kyla, ir savivaldybė šiame ginče dalyvauja ir poziciją išreiškia tame, kad formuojant žemės sklypus nebūtų užvaldomas kelias, kuris ribojasi su ginčo sklypais, ir kuris tarnauja visiems visuomenės nariams, ir kelias kuriam Vilkaviškio teisme yra suteiktas Agrastų g. pavadinimas. Būtent gatvė ties ieškovo ir atsakovės sklypais baigiasi akligatviu. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu D1-533, yra išdėstytos gatvės ir vietinės reikšmės kelių reikalavimai. Šiame reglamente yra nustatyta ir viešųjų kelių, ir vidaus kelių techniniai pagrindiniai sprendiniai. Nepaisant to, kad kai nepavadintų - aikštele, ar apaugusia žole, būtent tas Agrastų g. pavadinimu vadinamas kelias yra vidaus ir vietinės reikšmės kelias. Jau dabar galiojančiame Sodininkų bendrijų įstatyme yra imperatyvi nuostata, kad visus sodų bendrijų kelius perduoti savivaldybėn. Šioje situacijoje sodų bendrija nėra įregistruota. Laikantis įstatymo nuostatos, jau nuo 2019 m. sausio 1 d., Lietuvos valstybės biudžete yra nustatyta, kad nuo visų kelių fondo lėšų skiriamų savivaldybėms 1 proc. turės būti naudojamas sodininkų bendrijų keliams tvarkyti, įrengti, kad atitiktų įstatymo reikalavimams. Agrastų gatvės akligatvis užsibaigia apsisukimo aikštele. Jeigu ji nėra šiandien techniškai įrengta, suprojektuota, tai ateities klausimas, ir ta pareiga teks savivaldybei, bus jos įsipareigojimas, finansinė našta. Formuojant asmeninės nuosavybės žemės sklypus, neturi būti neteisėtai užvaldoma valstybinė žemė. Manantys, kad ieškovas ir matininkas parengęs sklypo plano projektą, paminėtus teisės aktų reikalavimus pažeidžia. Šiuo metu savivaldybė nėra įregistravusi Agrastų gatvės nekilnojamo turto registre, nėra atlikti ir žemės sklypo kadastriniai matavimai, bet iš patvirtinto 1986 m. plano schemos matyti, kad ten tiek kiek palikta tam tikslui, negali būti pažeidžiama ir užvaldoma, nes pagal statybos techninį reglamentą yra nustatyta, kad dviejų juostų kelias turi sudaryti ne mažiau kaip 6 metrus, vienai eismo juostai trys metrai. Apsisukimui turėtų būti išplėsta, kaip pagal schemą. Akligatviai pagal paminėtą reglamentą pasibaigia apsisukimo aikštele. Sodininkų bendrijų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje irgi yra nuostata, kuri negali būti pažeidžiama, kad mėgėjų sodų teritorija ir keliai gatvės turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją, atlikdami pareigas, specialiomis transporto priemonėmis, galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialių tarnybų darbuotojai. Aikštelę įmatavus į ieškovo žemės sklypą, būtų tos įstatymo nuostatos pažeidžiamos. Aikštelė turi likti toje vietoje, kol nebus pakeista sodų schema, kurioje aiškiai palikta apsisukimo vieta, kampas. Ieškovo parengtoje sklypo plane yra neteisėtai užvaldoma apsisukimo aikštelė. Savivaldybei nėra žinomas joks priimtas naujas teisės aktas, kuriuo būtų panaikintas, ar užginčytas, ar pakeistas 1986 m. sprendimas. Apie pakeistą planą duomenų neturinti, tokių įrodymų byloje nėra. Kad 1992 metais būtų pakeista sodininkų bendrijos schema, kad būtų priimtas naujas planas, ir ši teritorija būtų pertvarkyta, tokio teisės akto nei viena šalis nepateikė. Koks plotis kelio nurodytas schemoje, negalinti pasakyti, tik koks turi būti. Reglamente nurodyta kokio pločio keliui turi būti numatyta apsisukimo aikštelė, bet negalinti nurodyti šiuo metu. D. R. yra tie, kuriuos įkėlė matininkas. Žemės sklypo planui parengti yra nustatytos taisyklės. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio mieste atlikti kadastriniai matavimai, kai jis surašytas 2015 m. sausio 12 d. Iš paženklinimo vietoje ribų akto, nurodyta, kad jis surašytas 2014 m. gruodžio 12 d. Šie dokumentai yra suderinti tik su gretimų sklypų savininkais, bet kaip taisyklėse numatyta su kitomis institucijomis nėra suderinta, neaiški jų pozicija. Ant akto matoma, kad nesutiko tik Lapėnienė. Yra valstybės deleguota funkcija savivaldybėms suteikti gatvėms statusą, gatvių pavadinimus, namų numerius savivaldybės administracijos direktoriui. Toje teritorijoje yra keliai pavadinti gatvėmis, oficialiai registruose registruota, nekilnojamo turto registre neįregistruota. Kad nereikėtų ateityje iš ieškovo išpirkti žemės sklypo aikštelei apsiskuti įrengti akligatvyje, tai su ieškiniu nesutinkantys. (2018 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 2 val. 23 min. 01 sek.- 2 val. 38 min. 50 sek.).
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdyje laikėsi savo pozicijos, išdėstytos atsiliepime, bei paaiškino, kad kadangi atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo aplinkybė, kad žemės sklypai tarp ieškovo ir atsakovės persidengia, buvo sušauktas susirinkimas 2015 m. vasario 2 d. suinteresuotų asmenų. Kadangi susirinkimo metu asmenys nesusitarė dėl ribų nustatymo, jiems buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo civilinio proceso tvarka. Ieškovo sklypas nesumažėjo, bet jis persidengia vienas su kitu, gaunasi kaip ir sumažėja natūroje. Plotai neatitinka dėl matavusių darbuotojų kompetencijos stokos, nebuvo tikslių prietaisų, ir išaiškėjo tie skirtumai. Su ieškiniu sutinkantys, kadangi kito kelio nėra, ribos turėtų būti nustatytos teismo keliu. Pirmiausia reikėtų nustatyti sklypo ribas, po to spręsti kompensacijos klausimą. Su koordinatėmis sutinkantys. Kadangi planus tuo metu pagal galiojančius įstatymus braižė sodo bendrijų pirmininkai, tai negalintis paaiškinti dėl jų. Nors NŽT patvirtino planą, bet tuo metu jis buvo formalus pagal galiojančią tvarką. Brėžiniai buvo irgi abstraktūs, formalūs, iš to kyla problemos, ir pasekmės, nes jie neatitiko, nebuvo kompetentingai paruošti. Atsakovo ilgiai atitiko, o ieškovo ne. Matininkas kreipiasi su planu į NŽT, ir jo parengtas planas yra analizuojamas. Šiuo atveju nežinantis, koks buvo atsakymas. Sklypai galėjo susistumdyti, ir užlipti vienas ant kito. Kelio zona negali būti prijungta prie žemės ūkio paskirties žemės. Abrisas yra pirminis dokumentas, pagal kurį ruošiami kiti dokumentai. Jo tikslumas toks buvo koks pagal tuometinį laikmetį, gali būti abejotinas tam tikrose situacijose, gali būti netikslus. Praktikoje yra netikslumai, kurie taisomi prijungiant laisvą žemę, jeigu sutinka žemės sklypo savininkas, ir yra kompensavimo mechanizmas. Ten irgi yra nustatyta paklaida. (2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 16 min. 26 sek.- 28 min. 44 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje buvo apklausti ieškovo liudytojai matininkas V. Š. (2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 32 min. 00 sek.- 1 val. 17 min. 30 sek., 2 val. 16 min. 53 sek. – 2 val. 29 min. 18 sek.), R. B. (2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 19 min. 50 sek.- 1 val. 34 min. 10 sek.), R. L. (2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 36 min. 58 sek.- 1 val. 39 min. 37 sek.), atsakovės liudytojai matininkas T. V. (2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 41 min. 40 sek.- 2 val. 16 min. 20 sek., 2 val. 29 min. 40 sek.- 2 val. 32 min. 26 sek ), B. B. (2 val. 34 min. 20 sek.- 2 val. 50 min. 09 sek )
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo.
Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal žemės sklypo planą, atlikus kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypo ribas pagal posūkio taškus 1, 2, 3, 4, 5, 6 valstybinėje koordinačių sistemoje.
CK 4.45 str.1 d. nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Ieškovas nepagrįstai prašo nustatyti viso sklypo ribas, nors atsakove į bylą įtraukęs tik atsakovę L. L., su kuria yra ginčas, bei sklypai ribojasi posūkio taškuose 5,6. Pats ieškovas teisminio nagrinėjimo metus nurodė, kad su gretimų sklypų Nr. 84 ( taškai 4 ir 3) bei Nr.86 (taškai 6 ir 1) jokio ginčo nėra, jie kadastriniuose matavimuose pasirašė, kad sutinka. Jo sklypas taškuose Nr.4 ir Nr.5, Nr.1, Nr.2, Nr.3 ribojasi su kelio, kurio nuosavybė nėra įregistruota, jo priklausomumas nėra aiškus, todėl nėra aišku, ar yra ginčas su jo savininku. Kadangi nėra šio ieškinio nagrinėjimo teisinio pagrindo, numatyto CK 4.45 str.1 d., ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, ieškinio reikalavimas dėl ieškovo sklypo ribų nustatymo posūkio taškuose Nr.1 ir Nr.2, Nr.2 ir Nr.3, Nr.3 ir Nr.4, Nr.4 ir Nr.5, Nr.6 ir Nr.1 paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str.1 d.1 p.).Todėl ieškinys nagrinėtinas tik dėl žemės sklypo ribos su atsakovės žemės sklypu koordinatėse Nr.5 ir Nr.6 nustatymo.
IV. Dėl ginčo esmės.
Byloje kilęs ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl sodo žemės sklypų ribos nustatymo. Ieškovas įrodinėjo, kad žemės sklypų ribos nėra aiškios, bei pateikė schemą dėl ribų nustatymo, ir prašė šią ribą patvirtinti. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, bei įrodinėjo, kad žemės sklypų riba yra aiški, nes ji faktiškai yra nusistovėjusi. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl faktinės žemės sklypų ribos, klurią abi šalys nurodė skirtingai.
V. Dėl žemės ribų neaiškumo.
CK 4.45 str.1 d. nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Patį ginčo faktą tarp šalių įrodo ieškovo kreipimasis į teismą, ir atsakovės pateiktas atsiliepimas. CK 4.45 str.1 d. nuostata, reiškia tai, kad riba turi būti aiški pagal esamus dokumentus, o tokių dokumentų byloje nėra, kadangi galiojančio bendro plano, kuriame būtų pažymėta abiejų sklypų riba, su išsamiais kadastriniais matavimais į bylą nepateikta, ir nėra jokių duomenų, kad toks planas egzistuoja, o generaliniame sodų plane išmatavimai sklypų nenurodyti. Todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad sklypų riba yra aiški, ką patvirtina ir jos teiginys, kad riba aiški pagal faktinį naudojimą, t.y. ne pagal dokumentus. Kad riba nėra aiški pagal dokumentus, t.y. byloje pateiktą sodininkų bendrijos ,,Žaibas“ išplanavimo projektą (1 t., b.l.118), 1992 m. sodų bendrijos pirmininko darytus atskirus sklypų planus (1 t., b.l. 12, 46), patvirtina ir matininko V. Š. sudaryta schema (1 t., b.l. 8), kurioje į bendrą schemą įbrėžus ieškovo ir atsakovės sklypų planus, pagal kuriuos įregistruotos nuosavybės teisės, matyti, kad jie vienas kitam prieštarauja, sklypai akivaizdžiai persidengia, t.y. jų riba pagal nuosavybės dokumentus nėra aiški. Tai reiškia, kad vienas iš savininkų naudojasi mažesniu žemės plotu, negu jam priklauso pagal nuosavybės dokumentus, dėl ko sklypų riba taip pat nėra aiški.
VI. Dėl faktinės sklypų ribos.
Ieškovas nurodė, kad jo sodo žemės sklypo faktinė riba su atsakovės sklypu eina per šulinio vidurį, o atsakovė įrodinėjo, kad sklypo faktinė riba yra aiški, nusistovėjusi, ir ji eina palei jos sklype esantį iškastą šulinį per plytelių plotį link ieškovo sklypo statmenai sodų bendriją juosiančią tvorą, be to ten yra apie 50 cm. plotis praėjimui pro tvorą, bei jos sklypas su ieškovo sklypu bendros ribos neturi. Ieškovas savo teiginį, kad nusistovėjusi riba eina per šulinio vidurį, įrodinėjo tuo, kad ant ribos jie iškasė šulinį bendru darbu ir piniginėmis lėšomis. Atsakovė nurodė, kad šulinys buvo iškastas jos žemės sklype, nes kitaip ji būtų jo nekasusi, bei tuo, kad ant savo žemės ribos atsakovas yra pasisodinęs augalus, bei pateikė tai patvirtinančias fotonuotraukas. Iš pateiktos fotonuotraukos Nr.1 matyti, kad sklypų riboje yra žolė, ieškovo sklype yra eglė, toliau krūmai, lygiagrečia linija šulinio vidurio linijai. Žolės pjovimo linija eina ties šulinio plytėlėmis į ieškovo sklypo pusę, ant šios linijos yra oranžinės spalvos riboženklis. Tarp ieškovo augalų ir šulinio yra dar maždaug tarpas, lygus šulinio pločiui. Oranžinis riboženklis rodo ieškovės ir su ja besiribojančio sklypo Nr. 86, kurio savininkas dabar yra tretysis asmuo R. S. (buvęs S. sklypas), ribą. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovė užvaldė dalį S. (dabar R. S.) sklypo, dėl ko jos sklypo riba nuo šulinio pasislinko link dabar esančio oranžinio riboženklio, tačiau tai nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, bei nekvietė liudytoja pačios S.. Iš matininko V. Š. pateiktos schemos (1 t., b.l.9) matyti, kad atsakovės sklypas ir trečiojo asmens R. S. (buvęs S.) sklypas Nr.86 persidengia 1,04 m. plotyje. Kadangi atsakovės sklypo kraštinė eina su lig pastovia tvora, nėra pagrindo teigti, kad būtent atsakovės sklypo linija yra neteisinga, o trečiojo asmens R. S. (buvęs S.) sklypas Nr.86, kraštinė yra teisinga. Ieškovė, ir tretysis asmuo A. L. šį ieškovo teiginį paneigė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė šio fakto, jog ieškovės sklypo riba pasislinko būtent S. (dabar R. S.) sklypo sąskaita, o ne atvirkščiai.
Be to, atsakovės sklypo plotas, brėžiant sklypų ribą pagal jos nurodomą faktinę sklypų ribą, su labai nedidele paklaida, remiantis matininko T. V. pateikta schema (2 t., b.l.6), atitinka jos nuosavybės dokumentuose nurodytą sklypo plotą (6,20 aro-6,14 aro, paklaida 0,96 proc.), kai tuo tarpu pagal ieškovo siūlomą nustatyti ribą, jos sklypo plotas sumažėtų nuo 6,20 iki 6,01 arų. Jeigu faktinė sklypų riba būtų ėjusi kaip teigia ieškovas per šulinio vidurį, tai atsakovės sklypo plotas būtų dar mažesnis, t. y. neatitikimas būtų ryškus. Tretysis asmuo A. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įsigydami 1999 m. sodo sklypą persimatavo metru sklypą, jo ilgiai ir plotas atitiko, nurodytus plane. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šio sklypo viena kraštinė ėjo su tvora, kuri buvo pastovi ir nekito, daro išvadą, kad tretysis asmuo A. L. realiai galėjo pamatuoti ilgį teisingai, ir jeigu būtų riba ėjusi kaip nurodo ieškovas per šulinio vidurį jam akivaizdžiai būtų trūkę apie vieno metro ilgio, ir jau tada būtų kilęs ginčas su ieškovu dėl sklypo ribų. Be to, jeigu laikyti ieškovo teiginį, kad šulinys buvo statomas ant sklypų faktinės ribos, teisingu, jį statant turėjo iškilti ginčas, kur yra tikra sklypų riba, tačiau kaip minėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek tretysis asmuo jokio ginčo tarp jų nebuvo iki 2014 m., kai ieškovas pradėjo darytis sklypo kadastrinius matavimus ir jam pritrūko žemės. Liudytoja B. B. nurodė, kad šulinys visą laiką buvo L. pusėje, kai praeidavusi pro B. pasienį tiesiai. Atsimenanti, kad atsakovės sklypas buvo suartas už šulinio. L. R. B. nurodė, kad nežinantis kieno sklype buvo šulinys, bet manantis, kad turėjo būti kasamas ant ribos, kurios jis nežinojęs tiksliai, jis pjaudavęs žolę iki šulinio, nors jau po to nurodė, kad iki pusės šulinio. Tarp sklypų buvo praėjimas, pro šulinio kraštą, kuriuo eidavę sodų savininkai per tvorą per vartelius, ar jie buvo ant ribos nežinantis.
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas įvertinęs paminėtus įrodymus, tiek po vieną, tiek visumoje, remdamasis tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo procese principu, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog nusistovėjusi faktinė riba, skirianti ieškovo ir atsakovės sklypus, yra riba kurią nurodė atsakovė, o ne ieškovas. Be to teismo vertinimu, labai tikėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė faktinės ribos vietą suprato skirtingai. Atsižvelgiant į jų sklypų persidengimą parengtoje schemoje, labai tikėtina, kad atsakovė, remdamasis savo sklypo matmenimis, suprato, kad jos sklypo linija eina už šulinio per plytelių plotį, o ieškovas, remdamasis savo sklypo matmenimis suprato, kad sklypų riba eina per šulinio vidurį. Kadangi tai buvo ieškovo sklypo galas už jo pasodintų augalų, ir atsakovės sklypo galas, apsodintas pievele, jiems nebuvo visiškai aktuali tikroji sklypų riba, dėl jos ginčas kilo tik ieškovui pradėjus kadastrinius matavimus. Tačiau šioje byloje faktinė sklypų riba teismo vertinimu neturi įtakos teismo sprendimui, kaip matyti iš žemiau esančio teksto.
VII. Dėl ieškovo siūlomos ribos tarp jo ir atsakovės sodo žemės sklypų nustatymo.
Ieškovas ieškiniu siūlo nustatyti tokią ribą tarp jo ir atsakovės sklypų, kuri nesutampa nei su jo nurodyta faktine sklypų riba, nei su atsakovo ir trečiojo asmens nurodyta faktine riba, nei su teisinėmis ribomis pagal nuosavybės dokumentus. Nors nurodė, kad faktinė riba eina per šulinio vidurį, siūlo nustatyti ribą, pagal kurią didesnė šulinio dalis patenka į jo sklypą, o mažesnė nedidelė dalis patenka į atsakovės sklypą, ką patvirtino ir liudytojas matininkas V. Š. apklausos metu.
Iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos pateikto rašytinio įrodymo sodininkų bendrijos ,,Žaibas“ išplanavimo projekto kopijos (1 t., b.l.118) matyti, kad atsakovės sodo sklypas pažymėtas Nr.82, o ieškovo sklypas yra Nr. 85, sklypai ribojasi viena kraštine. Į atsakovės sklypą pasibaigia kelias akligatviu. Kelio plotis pažymėtas skaičiumi 6, kas reiškia jo plotį 6 m., analogiškai pažymėtas kelio plotis ir iš kitos ieškovo sodo sklypo pusės. Kad čia būtent pažymėtas 6 m. kelio plotis teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas matininkas V. Š.. Tarp ginčo sklypų linija yra statmena sklypų išilginėms linijoms. Ši sklypų riba yra nutolusi nuo kelio linijos beveik per jo plotį, ir yra susidarius aikštelė, besiribojanti su atsakovės sklypu, bei ieškovo sklypu bei sklypu Nr.84. Kaimyninis sklypas Nr.84 ribojasi su pačiu keliu, tačiau ieškovo sklypas, lyginant su sklypu Nr.84 yra nutolęs nuo kelio per minėtą susidariusią aikštelę. Žemės sklypų riba tarp ieškovo ir atsakovės sklypų tiesia linija tęsiasi ir tarp atsakovės bei sklypo Nr.86 riba. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus rašte 2018-10-23 Nr.19SD-3039-(14.19.104) (1 t., b.l. 117) nurodyta, kad šis projektas buvo patvirtintas Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto tarybos 1986 m. spalio 29 d. potvarkiu Nr.196. Pagal schemą ieškovo ir atsakovės sklypai toje kraštinėje, kur tarpusavyje ribojasi, yra stačiakampiai. Pagal konfigūraciją ieškovo sklypo 2 kampai statūs, vienas kampas smailas, kitas bukas, ši kraštinė ribojasi su keliu. Atsakovės sklypas yra stačiakampis, viena kraštinė yra ne ištisinė, per pusę sklypo yra iškirpta. Sklypų ilgiai nėra nurodyti, todėl jų plotas nėra aiškus. Atsižvelgiant į šiuos rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad apsisukimo aikštelė yra atvaizduota tiek pagal sodininkų bendrijos ,,Žaibas“ išplanavimo projektą, tiek pagal 1992 m. ieškovo sklypo planą, kuris nepanaikina ankstesnio projekto. L. V. Š. teigimu, šios aikštelės nelieka sudėjus pagal matmenis ieškovo ir atsakovės sklypų planų matmenis, nelieka tokios keturkampos kaip nurodyta teritorijos išplanavime.
Atsakovas į bylą pateikė rašytinį įrodymą - savo sklypo Nr.85 planą, kuriame jo sudarymo data nenurodyta, bet yra nurodyti metai -1992 m, planą sudarė sodo bendrijos pirmininkas S. G.. Iš šios schemos akivaizdžiai matyti, kad ieškovo sklypas neprieina prie kelio, kadangi gretimo sklypo Nr.84 liniją yra ilgesnė negu ieškovo sklypo, ir ji prieina prie kelio, o virš ieškovo sklypo pažymėtas ,,pravažiavimas“, o jokia riba su atsakovės sklypu nenurodyta. Šio sklypo konfigūracija atitinka sodininkų bendrijos ,,Žaibas“ išplanavimo projekto kopijoje nurodytą konfigūraciją. Tačiau matininkas V. Š. parengtoje schemoje (1 t., b.l. 8) šią konfigūraciją yra pakeitęs, atvaizduodamas ieškovo sklypo konfigūraciją pagal nuosavybės dokumento schemą, t.y. sklypo schemoje neliko nei vieno stataus kampo, nors išlaikė kraštinių ilgius pagal 1992 metų sklypo planą. Iš analogiško ieškovės sklypo Nr.82 plano (1 t., b.l. 46) matyti, kad jį taip pat sudarė sodo bendrijos pirmininkas S. G. 1992 m., jame taip pat atvaizduota, kad ieškovo ir atsakovės sklypai bendros ribos neturi, tarp jų yra siaura linija, kuri tęsiasi nuo pravažiavimo. Šio sklypo konfigūracija taip pat skiriasi nuo sodininkų bendrijos ,,Žaibas“ išplanavimo projekto kopijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame projekte joks praėjimas, tarpas tarp šalių sklypų nebuvo numatytas. Palyginus šiuos planus, matyti, kad jie vienas kito iš esmės neatitinka, kadangi ieškovo plane sklypo kraštinė, kuri nukreipta į atsakovės sklypą, ribojasi su pravažiavimu, kuris tęsiasi per visą plotį ieškovo sklypo, yra platus, o ne siauras kaip atsakovės sklypo plane, bei ši kraštinė akivaizdžiai lyginant su gretimu sklypu yra atitraukta nuo kelio, o atsakovės sklypo riba visai nepažymėta, kai tuo tarpu jau iš atsakovės sklypo plano matyti, kad jį nuo kito sklypo, o tai turėtų būti ir ieškovo sklypo riba, riboja siaura linija. Tai akivaizdžiai rodo, kad abu planai buvo rengti atskirai, ir tarpusavyje visiškai nesuderinti, dėl ko ir gaunasi sklypų plotų nesutikimai, pagal juose nurodytų kraštinių ilgius, t.y. jie persidengia vienas su kitu. Apklaustas liudytoju matininkas V. Š. patvirtino, kad šiuos planelius darė sodų bendrijų pirmininkai, neturėdami tinkamos kompetencijos, jie yra pagrindiniai nuosavybės įrodymai, kadangi kitų planų nebuvo, pagal juos buvo privatizuojama nepermatuojant sklypų, pirmininkai juos braižydavo pagal sodų naudotojų parodytas naudojamos žemės ribas, nepaisydami kelių žemės, bendra planas neatitiko, planų, padarytų privatizuojant sodus. Matininko teigimu, sodų pirmininko planuosekampai yra statūs, pagal tai matuotas plotas, o tikrovėje jis atlikęs matavimus nustatė, kad kampai nėra statūs, todėl ir gavosi abiejų sklypų plotai realybėje mažesni, negu pavaizduoti planuose. Iš pateiktų į bylą planų, matyti, kad šiuose planuose atsakovės sklypo plotas pažymėtas 6,20 aro, o ieškovo sklypo plotas yra net 7,5 aro, t.y. net 1,3 aro didesnis. M. V. Š.parengtoje schemoje (1 t., b.l. 8) ieškovo sklypo Nr. 85 šoninė kairė kraštinės pradžia (taškas Nr.1) sutampa su nuosavybės dokumentuose pavaizduota kraštinės pradžia, tiek su siūlomos ribos kraštinės ilgio pradžia, atitinkamai jos ilgis 38 m. ir 37,47 m, skirtumas yra 0,53 m.. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šis taškas laikytinas kaip atskaitos taškas, siekiant įvertinti galimą sklypo pasislinkimą, ir darytina išvada, kad sklypas link atsakovės sklypo nepasislinko, o tik persidengė.
Iš ieškovo pateikto nekilojamo turto registro išrašo (1 t., b.l. 19-20) matyti, kad atsakovo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, jo dydis 7,50 aro, ½ šio sklypo ieškovas įsigijo 1995-02-03 pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.S39/95-1756, kitą dalį paveldėjo pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 2015-09-25 Nr.3435. Iš atsakovės pateikto nekilnojamo turto registro centrinių duomenų banko išrašo (2 t., b.l.2) matyti, kad sodo sklypą Nr.82, kurio plotas 6,20 aras, ji įsigijo pagal 1999-05-24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2917 iš privataus asmens. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ši informacija patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo sklypai buvo suformuluoti pagal preliminarius matavimus, t.y. nelaikytini visiškai tiksliais, tačiau ieškovas sklypą pats privatizavo, o atsakovė nusipirko jau privatizuotą iš kito asmens, gavusio privatizavimo būdu sodą iš valstybės. Šie šalims priklausančių žemės sklypų plotai nėra nuginčyti ir teismo panaikinti įstatymo pagrindu, todėl, sprendžiant šalių ginčą, turi būti vadovaujamasi tuo, kad šalims nuosavybės teise priklauso žemės sklypai tokio dydžio, kokie yra nurodyti minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse. Nustačius žemės sklypų ribą ieškovo siūlomomis sąlygomis, atsakovės faktiškai ir pagal nuosavybės dokumentus valdomas sklypas sumažėtų, o atsakovo faktiškai valdomas sklypas padidėtų, nors pagal nuosavybės dokumentus jis išliktų mažesnis. Remiantis CK 4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Byloje atsakovės neišreiškė sutikimo, kad ieškovas savo sklypą pasididintų jos sklypo sąskaita. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 21 punkte nustatyta, kad Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Šiame priede nustatyta, kad žemės sklype iki 1 ha, ploto paklaida, priklausomai nuo mastelio, negali skirtis 0,05---0,02 proc.. Pagal ieškovo siūlomą sklypų ribą pagal matininko V. Š. schemą, ieškovo plotas pasikeičia 0,92 proc., o atsakovės 0,96 proc., t.y. žymiai viršija nustatytas ribas, kas duoda pagrindą teigti, kad žemės sklypų persidengimo priežastis nėra netikslūs ankstesni matavimai.
CK 4.45 str.1 d. nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. J. I. ir D. I., bylos Nr. 3K-3-536/2014). Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014). Įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014). Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Toks analizuojamos situacijos aiškinimas atitinka CK 4.45 str. 1 d., pagal kurią, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).
Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, kad, sprendžiant ginčą dėl sklypų ribų nustatymo, negali būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas), bet turi būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Kasacinio teismo aiškiai pasisakyta, kad nuosavybės teisė į tam tikrą turtą, tam tikro dydžio žemės sklypą ginama ir negali būti keičiama CK 4.45 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011).Tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį; tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-580/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal ieškovo siūlomą žemės sklypų ribą, tiek jo žemės sklypas, tiek atsakovės sklypai sumažėtų daugiau negu leistinos paklaidos, dėl ko turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovo teiginio, kad jam trūksta žemės, negalima pripažinti pakankama CK 4.45 str. taikymo aspektu, nes CK 4.45 str. pagrindu negalima perskirstyti realiai naudojamų žemės sklypų ir keisti jų ribų, kompensuojant vienam savininkui trūkstamą dydį kitų savininkų žemės sklypų sąskaita; šiuo atveju ieškovui natūra trūksta žemės ploto, gerokai viršijančio bet kokias leistinas paklaidas, t. y. todėl net ir gavus iš atsakovės pagal jo pateiktą planą žemės, jam jos truktų. Dėl to šiuo atveju ieškovo (taip pat ir atsakovės) teisių gynimas saistomas sandorio, pagal kurį įgyta nuosavybėn žemė, ginčijimo.
VIII. Dėl ieškovo ir atsakovės sklypų ribų neatitikimo priežasčių.
Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimo 1986 m. vasario 21 d. Nr.78 32 punktu nustatyta, kad kolektyvinei daržininkystei suteikiamo sklypo dydis yra iki 0,06 ha vienam steigiamo kolektyvinio daržo nariui miestuose. 1986 m. sodininkų bendrijos ,,Žaibas“ išplanavimo projekto kopijoje nurodyti žemės sklypai yra maždaug vienodo ploto, tame tarpe ir ieškovo bei atsakovės sklypai, bei visi kitai sklypai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pagal minėtą projektą sodų sklypai buvo išplanuoti ne daugiau kaip po 6 arus. Ieškovas nurodė, kad gavo sklypą ir juo naudojosi nuo 1986 m., todėl nėra jokios abejonės, kad jam buvo suteiktas 6 arų žemės sklypas, o ne 7,5 arų pagal jo pateiktą 1992 m. planą. Ieškovas nurodė, kad visiems žemės sode trūko, kas yra logiška įvertinant, kad 1986 m. buvo suplanuoti 6 arų sklypai, o vėliau buvo įteisinti didesni sklypai, užvaldant papildomą žemę, priklausančią suplanuotam 6 metrų keliui. Tai akivaizdu ir iš matininko V. Š. parengtos schemos, iš kurios matyti, kad sklypo Nr.84 plotas pagal nuosavybės dokumentus ir kadastrinius matavimus sumažėjo, kadangi buvo atimtas keliui priklausantis plotas, analogiška situacija yra ir su ieškovo sklypu, kurio plotas nuo ploto pagal nuosavybės dokumentus 7,5 aro sumažėjo atėmus kelio plotus iš abiejų pusių, bei dalimi susidengus su atsakovės žemės sklypu. Atsakovės žemės sklypo plotas nuo 6,20 aro pagal nuosavybės dokumentus, atlikus patikslintus kadastrinius matavimus, sumažėjo iki 6,16 aro. Ieškovė pateikė kaip iliustraciją matininko T. V. sudarytą jos ir ieškovo sklypų planą, jeigu riba tarp jų eitų nusistovėjusia riba, palei šulinį (2 t., b.l.6). Iš jos matyti, kad tokiu atveju jos sklypo plotas būtų 6,14 arų, o ieškovo sklypo plotas būtų 7,16 arų, tai yra abu sklypai vistiek būtų didesni, negu pagal generalinį planą numatyti 6 arų sklypai. Ieškovės, trečiojo asmens A. L. teigimu tarp jų sklypų buvo apie 0,5 m. tarpas, tad įvertinant, kad toje vietoje ieškovo sklypo plotis yra 21 m., jo sklypas papildomai sumažėtų apie 10 kv. m., arba 0,1 aro, bet vis tiek išliktų 7,06 aro, t.y. žymiai didesnis negu pagal projektą išskirtas 6 arų sklypas. Jis būtų didesnis ir pagal V. Š. parengtą schemą. Jeigu ieškovo sklypo plotas, rengiant 1992 m. jo sklypo planą nebūtų padidintas nuo suteikto 6 arų žemės sklypo iki 7,5 arų, ir tokio ploto sklypo ieškovas nebūtų privatizavęs, jokio žemės trūkumo nebūtų buvę. Nors ieškovas teismo metu pasakė, kad jam sodo pirmininkas, darydamas 1992 m. sklypo planą, nurodė, kad jo sklypas prieina iki kelio, tačiau sklypo planas visiškai to nepatvirtina, kadangi kaip aukščiau sprendime paminėta paminėta, šis planas visiškai neatitinka atsakovės plano, be to aiškiai pagal planą matyti, kad ieškovo sklypas yra aiškiai žemiau (ne vienoje linijoje), negu kairėje esantis trečiojo asmens A. Š. sklypas. Tai rodo, kad ieškovui nepagrįstai buvo pamatuotas, negu priklauso, 6 arų žemės sklypas, o žymiai didesnis – 7,5 arų žemės sklypas, kuris toks ir buvo privatizuotas, dėl ko yra pagrindas ginčyti žemės sklypo pirkimo iš valstybės sutartį. Ieškovui privatizavus 6 arų sklypą, jokių problemų dėl žemės ribų nekiltų, žemės net atliktų, šalių sodų sklypai atitiktų 1986 m. sodininkų bendrijos ,,Žaibas“ išplanavimo projekto kopiją, išliktų apsisukimo aikštelė, kuri yra privaloma teisiškai ir praktiškai, nes ieškovas nurodė, kad jis ten dabar leidžia apsisukti kitiems sodo sklypų savininkams. Jeigu aikštelės nebūtų, būtų pažeistos kitų sodo sklypų savininkų teisės, bei trečiojo asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės nurodyti standartai. Kad ieškovas privatizavo daugiau žemės, negu jam buvo skirta, rodo ir ta aplinkybė, kad pagal jo sklypo planą riba nuo jo sklype augančių eile augalų-eglės, krūmų atitolusi apie 2 metrus. Jeigu jo sklypo plotas būtų buvęs 6 arų, kaip buvo skirtas 1986 m., t.y. labai tikėtina, kad jo sklypo riba eitų per jo pasodintų augalų liniją, kas būtų logiška, kad augalai buvo pasodinti prie ribos, o ne apie du metrai iki ribos. Visi šie duomenys papildomai įrodo, kad ieškovas nepagrįstai savo sklypą pasididino nuo 6 arų iki 7,5 arų, dėl ko neliko apsisukimo aikštelės, bei jo sklypas persidengė su ieškovės. Šios susidariusios problemos ieškovas negali spręsti sąžiningo atsakovo nuosavybės sąskaita, tai neatitiktų teismų formuojamos praktikos, sąžiningumo, protingumo, nuosavybės gynimo principų. Dėl ko ieškinys negali būti tenkinamas, o ieškovo ir atsakovės teisių gynimas turėtų būti atliekamas sandorio, pagal kurį ieškovas įgijo nuosavybėn 7,5 arų žemė sklypą, ginčijimo.
IX. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis paduodant ieškinį, jo patirtos atstovo advokato išlaidos, ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovo atsakovei, tačiau ji nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių išlaidas, ir neprašė jų priteisti.
Procesinių dokumentų išlaidos byloje sudaro 14,75 Eur.. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos, nes jos viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. spalio 18 d. sprendimu Nr.2.1.(NTP-2)-18-T-4365-18080 ieškovui teikiama 50 proc. nemokama teisinė pagalba (1 t., b.l.111). Kadangi jo ieškinys buvo atmestas visiškai, iš jo priteistina 50 proc. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – 7 Eur 37 cnt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį dalyje dėl ieškovo J. R. B. reikalavimo dėl jo žemės sklypo, esančio Vilkaviškio m., (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo posūkio taškuose Nr.1 ir Nr.2, Nr.2 ir Nr.3, Nr.3 ir Nr.4, Nr.4 ir Nr.5, Nr.6 ir Nr.1, palikti nenagrinėtu.
Likusioje ieškinio dalyje – dėl ieškovo J. R. B. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų su atsakovės L. L. žemės sklypu posūkio taškuose Nr.5 ir Nr.6 nustatymo, ieškinį atmesti.
Priteisi iš ieškovo J. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 7,37 Eur (septynių eurų 37 euro centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinti, kad šios bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini); L. B. AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); UAB ,, Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje Nr.2-641-1021/2019.
Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti jo paskelbime nedalyvavusiems bylos dalyviams- šalių atstovams, tretiesiems asmenims, jų atstovams.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.