- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-7-280/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- IĮ „Ramunė ir kompanija“
- Ieškovas
- IĮ „Remterma“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo IĮ „Ramunė ir kompanija“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1009-228/2009 pagal ieškovo IĮ „Remterma“ ieškinį atsakovei IĮ „Ramunė ir kompanija” dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas IĮ „Remterma“ prašė priteisti iš atsakovo IĮ „Ramunė ir kompanija“ 87 000,00 Lt skolos, 5 742,00 Lt delspinigių, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2008-08-26 atsakovas su ieškovu sudarė autonominio šildymo įrengimo sutartį dėl autonominio šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemų sumontavimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Antalgė, Utenos rajone. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo sumontuoti autonominį šildymą vandentiekio ir nuotekų sistemas (sutarties 1.1 p.), o atsakovas įsipareigojo – priimti gaminius ir darbus ir sumokėti už juos sutartą kainą (sutarties 1.1 p., 4.1.4 p.). Šalys susitarė, kad gaminių ir montavimo darbų kaina yra 147 000,00 Lt (sutarties 2.1.p.). Atsakovas įsipareigojo visiškai atsiskaityti su ieškovu tokia tvarka ir terminais: per tris dienas po sutarties pasirašymo sumokėti 49 000,00 Lt avansą, 49 000,00 Lt sumokėti atlikus visus darbus, 49 000,00 Lt sumokėti iki 2009-01-15 (sutarties 2.4 p.). Šalys susitarė, kad atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, jis turi teisę skaičiuoti delspinigius, lygius 0,5 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 5.3 p.), bet juos sumažino iki 0,2 %. Kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, patvirtina 2008-12-01 darbų užbaigimo aktas, kurį pasirašė abi sutarties šalys, o užsakovas (atsakovas) akte patvirtino, kad pretenzijų dėl įrenginių (gaminių) ir atliktų darbų kokybės neturi, sistemos eksploatacijai tinkamos. Ieškovas atsakovui 2008-12-05 pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RES 8047 147 000,00 Lt apmokėti, tačiau atsakovas IĮ „Ramunė ir kompanija“ iki sutartyje nustatytos datos, t.y. iki 2009-01-15, nesumokėjo ieškovui visos priklausančios mokėti už jo atliktus darbus sumos ir ieškovui liko skolingas 87 000,00 Lt, todėl ieškinį prašo tenkinti.
Utenos rajono apylinkės teismas 2009-03-09 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo IĮ „Ramunė ir kompanija“ ieškovo IĮ „Remterma“ naudai priteisė 87 000,00 Lt skolos, 5 742,00 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2009-02-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 391,00 Lt žyminio mokesčio, 800,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 6,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
Atsakovas IĮ „Ramunė ir kompanija“ pareiškė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo ir prašė Utenos rajono apylinkės teismo 2009-03-09 preliminarų sprendimą panaikinti ir IĮ „Remterma“ ieškinį pilnai atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo Utenos rajono apylinkės teismo 2009-03-09 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo IĮ „Ramunė ir kompanija“ ieškovo IĮ „Remterma“ naudai priteisė 87 000,00 Lt skolos, 5 742,00 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2009-02-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 391,00 Lt žyminio mokesčio, 800,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 6,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą ir papildomai priteisė 9,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą .
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atsakovas nenuginčijo 2008-12-01 su ieškovu pasirašyto darbų užbaigimo akto, kuriuos atsakovas darbus priėmė. Iš to nustatė, kad yra pagrindas ir visos sąlygos atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246 str. 1 d.), priteisti ieškovui skolą ir atlyginti padarytą nuostolį (CK 6.251 str. 1 d., 6.655 str.).
Teismas nustatė, kad atsakovo pareiga ir prievolė atsiskaityti ieškovui yra įrodyta ne tik 2008-12-01 abiejų šalių pasirašytu darbų užbaigimo aktu, bet ir jų sudaryta 2008-08-26 autonominio šildymo įrengimo sutartimi dėl autonominio šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemų sumontavimo. Ieškovas sutartyje nurodytus darbus atliko, o atsakovas įsipareigojo priimti gaminius ir darbus ir sumokėti už juos sutartą kainą (sutarties 1.1 p., 4.1.4 p.) 147 000,00 Lt (sutarties 2.1.p.). Atsakovas įsipareigojo visiškai atsiskaityti su ieškovu tokia tvarka ir terminais: per tris dienas po sutarties pasirašymo sumokėti 49 000,00 Lt avansą, 49 000,00 Lt sumokėti atlikus visus darbus, 49 000,00 Lt sumokėti iki 2009-01-15 (sutarties 2.4 p.). Šalys susitarė, kad atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, jis turi teisę skaičiuoti delspinigius, lygius 0,5 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 5.3 p.), bet pats ieškovas juos sumažino iki 0,2 %. Ieškovas atsakovui pagrįstai 2008-12-05 pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RES 8047 dėl 147 000,00 Lt apmokėjimo, tačiau atsakovas iki sutartyje nustatytos datos, t. y. iki 2009-01-15, nesumokėjo ieškovui visos priklausančios mokėti už jo atliktus darbus sumos ir ieškovui liko skolingas 87 000,00 Lt. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad iki šiol nėra atlikti sumontuotų sistemų paleidimo-derinimo darbai, o 2008-12-01 darbų užbaigimo aktas nėra faktiškai atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, koks turi būti pasirašomas pagal sutartį. Tas aktas buvo pavadintas darbų užbaigimo aktu, o ne atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu, jame nėra jokių atžymų apie atliktus bandymus ir jų rezultatus, nes ieškovo tikslas buvo tik įforminti, kad yra baigti pagrindiniai sistemų montavimo darbai. Teismas nurodė, jog šie atsakovo argumentai nepagrįsti įstatymu, nes atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis), kaip ir buvo šalių padaryta 2008-12-01. Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes. Ta prasme darbų priėmimo–perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte gali būti nurodomi atliktų darbų trūkumai, jame gali būti pastabų dėl darbų atlikimo laiko ar netinkamai įrašyto šių darbų priėmimo laiko. Iš byloje esančio 2008-12-01 darbų užbaigimo akto matyti, kad šalys abi pasirašė šį aktą, kuriame užsakovas (atsakovas) patvirtinta, kad pretenzijų dėl įrenginių (gaminių) ir atliktų darbų kokybės neturi, sistemos eksploatacijai tinkamos, jame nėra pastabų dėl faktinio darbų atlikimo kokybės ar darbų priėmimo laiko. 2008-12-01 darbų užbaigimo aktu įrodyta, kad visi pagal sutartį numatyti darbai buvo atlikti ir perduoti, pretenzijų dėl darbų kokybės ir jų atlikimo terminų užsakovas neturėjo, iki 2009-01-15 neatsiskaitė su ieškovu, nesumokėjo už atliktus darbus, t. y. atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškinys tenkintinas ir nėra pagrindo keisti ar naikinti 2009-03-09 preliminarų teismo sprendimą dalyje dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo.
Kaip matyti iš šalių pasirašytos rangos sutarties 5.3.p., šalys buvo raštu sutarusios, kad užsakovui laiku neatsiskaičius su vykdytoju, pastarasis turi teisę skaičiuoti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, kad atsakovas, veikdamas kaip verslo įmonė, suprato sutarties sąlygas ir su jomis sutiko, įsipareigojo jas vykdyti, o už jų nevykdymą įsipareigojo atsakyti pasirinktu ir sutartyje įtvirtintu būdu.
Nustatė, kad pats ieškovas, skaičiuodamas rašytine sutartimi sutartus delspinigius už nesavalaikį atsakovo atsiskaitymą už atliktus darbus, sutarto dydžio delspinigius nuo 0,5 % (sutarties 5.3.p.) sumažino iki 0,2 procentų ir paskaičiavo 5 742 Lt delspinigių sumą už nesavalaikį atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2009-01-16 iki 2009-02-17, kurie nėra aiškiai per dideli. Pagal CK 6.245 str. nuostatas civilinė atsakomybė tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas, o kita šalis (kaltoji šalis) privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (ir CK 6.258 str.). Iš to sprendė, kad reikalaudamas priteisti sumažintus delspinigius iki 0,2 procentų ieškovas nepažeidžia sutarties ir įstatymų nuostatų. Atmetęs atsakovo prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas teismas priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79tr., 88 str., 96 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė IĮ „Ramunė ir kompanija“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. galutinį sprendimą ir priimti sprendimą ieškinį visiškai atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas bei skirti ekspertizę pagal byloje esantį atsakovo prašymą.
Šalys sudaryta 2008 m. rugpjūčio 26 d. autonominio šildymo įrengimo sutartimi susitarė, kad ieškovas (vykdytojas) sutartyje numatytais terminais ir tvarka sumontuos atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), Antalgės k., Utenos r., autonominį šildymą, vandentiekio ir nuotekų sistemas, o atsakovas (užsakovas) priims gaminius bei darbus ir sumokės už juos sutarties nuostatomis sąlygomis ir tvarka 147.000,00 Lt (sutarties 2.1 p, preliminari kaina). Sutarties 2.2 punkte nurodė galutinės kainos nustatymo tvarką – galutinė kaina nustatoma ieškovui (vykdytojui) atlikus visus darbus pagal sutartį ir fiksuojama faktiškai atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte, kurį pasirašo abi šalys. 2008-12-01 šalys pasirašė darbų užbaigimo aktą, tačiau šiame dokumente galutinė darbų kaina nenurodyta. Tik po penkių dienų, 2008 m. gruodžio 05 d., ieškovas (vykdytojas) išrašė ir pateikė atsakovo darbuotojai PVM sąskaitą faktūrą Nr. RES 8047, kurioje nurodė galutinę sutarties kainą 147 000,00 Lt. Pagal Sutarties 2.2. p. ieškovui (vykdytojui) užbaigus visus darbus, atsakovas –(užsakovas) turėjo sumokėti visą sumą ieškovui (vykdytojui) paleidimo-derinimo darbų dieną, likusios kainos dalies apmokėjimo terminas buvo nustatytas iki 2009 m. sausio 15 d. Tačiau ieškovas (vykdytojas) iki šiol neatliko paleidimo-derinimo darbų, todėl atsakovas (užsakovas) pagrįstai sulaikė likusios sutarties kainos dalies sumokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė, kad šalys Sutarties 2.4 punkte neva sutarusios, jog antroji mokėjimo dalis 49 000,00 Lt turinti būti sumokėta atlikus visus darbus. Sutarties sąlyga yra visai kitokia: 33 proc. (t. y. 49.000,00 Lt) galutinės sutarties kainos, nustatytos pagal sutarties 2.2. p. ieškovui (vykdytojui) užbaigus visus darbus, atsakovas (užsakovas) turi sumokėti ieškovui (vykdytojui) paleidimo-derinimo darbų dieną (sutarties 2.4 p.). Pagal šalių suderintas ir sutartyje išdėstytas apmokėjimo sąlygas, sutartyje nurodyta tik preliminari darbų kaina, o atlikęs darbus vykdytojas turi užfiksuoti galutinę visų darbų kainą. Atsižvelgdamos į paleidimo-derinimo darbų bei teigiamų išbandymo rezultatų svarbą, šalys kainos sumokėjimą susiejo su paleidimo-derinimo darbų atlikimu.
Nurodo, kad 2008-12-01 surašytas darbų užbaigimo aktas nėra faktiškai atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, koks turi būti pasirašomas pagal Sutartį bei Civilinio kodekso (CK) reikalavimus. CK 6.694 str. 5 d. įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Ši teisės norma yra imperatyvi, šalys negali jos pakeisti, apriboti ar panaikinti tarpusavio susitarimu (CK 6.157 str.).
2008-12-01 pagrindiniai sistemų montavimo darbai jau buvo atlikti, medžiagos patiektos, todėl pagal sutarties 2.2 punktą šalys turėjo užfiksuoti galutinę sutarties kainą, kurį parengė IĮ „Remterma“ ir jį pavadino darbų užbaigimo aktu, o ne atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu.
Atsakovo įmonės savininkei R. M. nežinoma, iš kur akte atsirado įrašas apie tai, kad užsakovas pretenzijų dėl įrenginių (gaminių) ir atliktų darbų kokybės neturi, sistemos esančios tinkamos eksploatacijai, bet šiuo dokumentu nebuvo įformintas darbų priėmimas–perdavimas, kaip to reikalauja teisės aktai ir sutartis. Juo nenustatyta galutinė sutarties kaina, o atsakovo įmonėje jo antrasis egzempliorius neišliko. Teismas net ir padaręs išvadą, kad 2008-12-01 aktas pagal savo turinį laikytinas perdavimo–priėmimo aktu, privalėjo ginti viešąjį interesą ir vadovautis CK 1.78 str. 1 ir 5 d., kur nurodyta, kad niekinis sandoris negalioja nepriklausomai yra ar nėra teismo sprendimo pripažinti jį negaliojančiu ir šalys negali jo patvirtinti, o niekinio sandorio pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Dokumentinio proceso bylose atsakovas negali reikšti savarankiškų reikalavimų, todėl remiantis minėtomis CK 1.78 str. 1 ir 5 d. nuostatomis, pirmosios instancijos teismas niekinio sandorio faktą ir pasekmes turėjo konstatuoti savo iniciatyva. Deja, Utenos rajono apylinkės teismas šį aktą laikė nuginčijamu, o ne niekiniu. Pagal CK 1.80 . str. 1 d., imperatyvioms įstatymo normoms (šiuo atveju imperatyviai CK 6.694 str. 5 d. įtvirtintai teisės normai) prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsakovo įmonės savininkė R. M. parašu patvirtino, kad montavimo darbai užbaigti, tačiau sumontuotų sistemų paleidimo-derinimo darbai nebuvo atlikti, teisės aktų nustatyta tvarka sistemos nebuvo išbandytos ir nesurašyti atitinkami išbandymo rezultatus patvirtinantys dokumentai. Nebuvo įvykdyta imperatyvi CK 6.694 str. 5 d. nuostata, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai, darbai gali būti priimti tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams, todėl buvo užfiksuotas tik darbų užbaigimas, o ne perdavimas.
CK 6.694 str. 5 d. imperatyvi teisės norma yra įtvirtina ne tik šalių, bet ir viešojo intereso apsaugai. Statybos darbai itin griežtai reglamentuojami ir prižiūrimi, kadangi statybos darbų rezultatas, turi būti saugus tiek pastate besilankysiantiems, tiek ir aplinkiniams. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 “Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka”, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 . Ieškovas yra rangovas, atlikęs atsakovui priklausančio pastato inžinerinių sistemų keitimo darbus, todėl organizuoti rekonstruoto pastato pripažinimą tinkamu naudotis, tame tarpe statybos proceso metu kviesti valstybinės priežiūros institucijų atstovus dalyvauti atliekant inžinerinių statinių bei įrangos išbandymus (patikrinimus) (Reglamento 4.1 p.), yra bendra ieškovo (rangovas) ir atsakovo (statytojas) pareiga. Inžinerinių tinklų linijos, kuriomis vartotojo statinys prijungiamas prie veikiančių inžinerinių tinklų, turi būti pripažintos tinkamomis naudoti iki aptarnaujamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti (Reglamento 10.3 p.), Reglamento 17 p. imperatyviai nurodoma, kad rekonstruotas statinys pripažįstamas tinkamu naudoti tik atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų bandymus bei padarius geodezines nuotraukas, o statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai privalo būti pateiktos inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos, inžinerinių tinklų apžiūrėjimo ir išbandymo aktai, technologinių inžinierinių sistemų išbandymo aktai, statinio inžinerinių sistemų išbandymo aktai (Reglamento priedo Nr. 3 “Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijoms teikiamų dokumentų bendras sąrašas” 6–9 p.). Šalys sutartimi ar 2008-12-01 aktu negali pakeisti imperatyvių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių inžinerinių sistemų išbandymą, išbandymo dokumentavimo tvarką, statinių pripažinimo naudotis tinkamais tvarką taip pat šalys negali bendru sutarimu kitaip paskirstyti pareigų pripažįstant statinį tinkamu naudoti ir šią pareigą privalo vykdyti kartu, bendradarbiaudamos ir kooperuodamosi. Reglamento 5 p. 4 pastraipoje imperatyviai nurodyta, kad nepripažintų tinkamais (nepriimtų) naudoti šiuo Reglamentu nustatyta tvarka statinių naudojimas draudžiamas ir užtraukia įstatymais nustatytą atsakomybę. Atsižvelgdamos į tokią didelę paleidimo-derinimo darbų šalys ir susiejo atlyginimo už darbus sumokėjimą su paleidimo-derinimo darbų atlikimu.
Šalies argumentai
Ieškovas reikalauja apmokėti už darbus, teigia įvykdęs visus sutartinius įsipareigojimus, todėl jo pareiga yra įrodyti, kad paleidimo-derinimo darbai buvo atlikti. Ieškovas šios aplinkybės neįrodė, priešingai, teismui patvirtino, kad paleidimo-derinimo darbai nebuvę atlikti, todėl ir reikalauti galutinio apmokėjimo už sistemų sumontavimą ieškovas neturi teisės.
Nurodo, kad prašė teismo skirti ekspertizę, kuri padėtų teismui nustatyti, ar darbai yra užbaigti, ar jie atlikti tinkamai ir svarbiausia - ar yra atlikti paleidimo-derinimo darbai, su kuriais sutarties 2.4 p. sieja pareigą sumokėti už atliktus darbus. Teismas šio atsakovo prašymo netenkino. Mano, kad atsižvelgiant į šalių susitarimu nustatytą apmokėjimo tvarką, neprieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms ir siejančią pareigą sumokėti su paleidimo-derinimo darbų atlikimu, byloje būtina nustatyti, ar buvo atlikti, paleidimo-derinimo darbai, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo skirti šioje byloje ekspertizę pagal byloje esantį atsakovo pareikštą prašymą .Ieškovas priskaičiavo 5.742,00 Lt delspinigių, po 0,2 % nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kuriuos pats taip sumažino, o sutartyje buvo numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad ir ieškinyje nurodyti sumažinti iki 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli, akivaizdžiai neprotingi, nes jie sudaro 73 procentus nuo neapmokėtos sumos per metus (0,2 proc. x 365 dienos) atsižvelgiant į CK įprastai numatomą palūkanų dydį —6 procentai (CK 6.210 str. 2 d.), taip pat komercinių bankų vidutinę palūkanų normą (CK 6.872 str. 1 d.) ir pan. Netesybos už sutarties nevykdymą atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismo motyvai, jog šalys esančios verslininkai ir suprato, kokią atsakomybę prisiima, yra nepagrįsti ir nepakankami taikyti tokius didelius delspinigius. Delspinigių dydis, siekiantis 73 proc. per metus, yra aiškiai neprotingas ir nesąžiningas atsakovo atžvilgiu, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, delspinigių dydis šioje byloje privalo būti mažinamas iki įprastos panašiais atvejais sumos - 0,02 proc. nuo neapmokėtos sumos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-06-26 galutinį sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Utenos rajono apylinkės teismo 2009-06-26 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidus teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, rangos santykius, netesybas, todėl nėra jokio juridinio pagrindo jį naikinti. Atsakovo apeliacinį skundą paršo atmesti, kaip nepagrįstą dėl sekančių motyvų.
CK 6.694 str. nustato, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis. Atsakovas priėmė atliktus darbus, neorganizuodamas išbandymo ir nesudarydamas sąlygų paleisti sistemą, kadangi tai turi būti atliekama jo lėšomis. Ieškovas atliko darbus 2008-08-26 autonominio šildymo įrengimo sutartyje numatytais terminais, perdavė juos atsakovui, suteikė garantijas, o atsakovas darbus priėmė, pretenzijų nereiškė. Atsakovas savo parašu patvirtino, kad pretenzijų dėl renginių (gaminių) ir atliktų darbų kokybės neturi, sistemos eksploatacijai tinkamos. Darbų užbaigimo aktas buvo surašytas 2 egzemplioriais, kurių vieną pasiėmė atsakovas, todėl nesuprantami atsakovo teiginiai, kad jis nežino, iš kur akte atsirado šie įrašai. Tokiems savo teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas ginčija darbų užbaigimo akto turinį, todėl jo pareiškimas, kad savo darbų užbaigimo akto egzemplioriaus neišsaugojo, šiame kontekste yra išsisukinėjimas. Priešingai, negu teigia atsakovas, šio darbų užbaigimo akto pasirašymas yra tiesiogiai susijęs tik su užbaigtų darbų perdavimu–priėmimu, o ne su ieškovo noru išrašyti sąskaitą. Pagal terminus nustatytus sutartyje, akivaizdu, kad darbai privalėjo būti atlikti iki metų pabaigos, nes 2009-01-15 numatyta kaip galutinis apmokėjimo terminas. Atsakovas pagal 2008-08-09 autonominio šildymo įrengimo sutarties 3.1 p. turėjo teisę šio akto nepasirašyti ir teikti motyvuotas atsisakymo priežastis. Jokių pretenzijų, pastabų ieškovas iš atsakovo nėra gavęs. Teismas savo sprendime pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis 6.662 str., šis aktas patvirtina, kad atsakovas darbus priėmė be pretenzijų, o ieškovas perdavė kokybiškai atliktus darbus. Tą aplinkybę, kad galutinė darbų suma buvo aiškiai nustatyta, o atsakovas priėmė atliktus darbus, sąmoningai atsisakęs rezultatų išbandymo ir sistemos paleidimo, patvirtina tai, kad ieškovui pateikus 2008 m. gruodžio 05 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RES8047 dėl 147000,00 Lt apmokėjimo, atsakovas pagal šią sąskaitą 2009-01-13 sumokėjo 5 701,21 Lt, 2009-01-19 – 14 298,79 Lt, iš viso 20 000,00 Lt. Atsakovas pradėjo vykdyti atsiskaitymus pagal sąskaitą, pagrindas kuriai išrašyti buvo 2008 m. gruodžio 1 d. darbų užbaigimo aktas, savo turiniu ir esme atitinkantis darbų priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovas, būdamas užsakovu, nepagrįstai bando visą atsakomybę už išbandymų organizavimą ir statinio pripažinimą tinkamu naudotis perkelti rangovui, nors pats priėmė atliktus darbus sąmoningai atsisakęs rezultatų išbandymo ir sistemos paleidimo. Jokie ieškovo veiksmai netrukdė ir netrukdo atsakovui organizuoti rezultatų išbandymų bei kreiptis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis, todėl visiškai yra nepagrįstas prašymas skirti ekspertizę.
CK 6.256 str. 2 d. nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.72 str. nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalys sutarties 5.3 p. susitarė, kad užsakovui – IĮ „Ramunė ir kompanija“ laiku neatsiskaičius su vykdytoju – IĮ „Remterma“, pastarasis turi teisę skaičiuoti delspinigius lygius 0,5% nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ieškovas pats juo sumažino iki 0,2 %. 2008-08-26 autonominio šildymo įrengimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta laisva valia, suderinant abiems sutarties šalims priimtinas teises ir įsipareigojimus, bei atsakomybės būdus, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja (CK 1.2 str.). Atsakovas, veikdamas kaip verslo įmonė, suprato sutarties sąlygas ir su jomis sutiko, įsipareigojo jas vykdyti, už jų nevykdymą atsakyti pasirinktu ir sutartyje įtvirtintu būdu. Ieškovas skaičiuodamas delspinigius, jų dydį pats jau sumažino iki 0,2 % dydžio. Atsakovo reikalavimas mažinti delspinigių lydį iki 0,02 % dydžio nepagrįstas. Teismų praktikoje 0,5% delspingių dydžio sumažinimas iki 0,2 '/o, pripažintas teisingu ir protingu (LAT 2002-05-20 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-757/2002, 2003-03-05 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-315/2003).Prašo palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-06-26 galutinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d.1 p., CK 6.662 str.).
Teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Ieškovas IĮ „Remterma“ ir atsakovas IĮ „Ramunė ir kompanija“ šalių sudaryta rangos sutartimi susitarė darbus, kurių vertė 147 000 Lt, bet ne galutinė, ji gali būti didinama ar mažinama 10 procentų, priklausomai nuo darbų apimties, pradėti 2008-09-01 ir užbaigti iki 2009-11-01. Vykdytojas, atlikęs visus pagal sudarytą sutartį darbus, pateikė darbų priėmimo–perdavimo aktą, kurį užsakovas sutartimi įsipareigojo pasirašyti autonominio šildymo paleidimo derinimo dieną .
2008-12-01 šalys pasirašė darbų užbaigimo aktą, kuriuo konstatuota, kad užbaigti šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos montavimo darbai, ir užsakovas atsakovas, atstovaujamas direktorės R. M. nurodė, kad pretenzijų dėl įrenginių (gaminių) ir atliktų darbų kokybės neturi, sistemos eksploatacijai tinkamos. Akte nurodyta, kokiems darbams ir kokiam laikui suteikiama garantija. Taigi šio akto negalima vertinti kitaip, kaip atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. 2008-12-05 ieškovas atsakovei įteikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią už autonominio šildymo montavimo darbus ir medžiagas pagal sutartį pareikalavo sumokėti 147 000 Lt. Užsakovas IĮ „Ramunė ir kompanija“ ieškovui 2009 m. sausio 13–19 d., vasario 17 d. sumokėjo 60 000 Lt, likusios sumos 87 000 Lt gera valia nebemoka. Šios faktinės aplinkybės liudija tai, kad užsakovas pasirašytą aktą laikė darbų priėmimo–perdavimo aktu, jo pagrindu išrašius PVM sąskaitą faktūrą, vykdė mokėjimus ieškovui. Jeigu tik būtų buvęs konstatuotas darbų baigimo faktas, kaip tvirtina, nebūtų buvę pagrindo mokėjimams vykdyti, bet buvęs pagrindas organizuoti atliktų darbų priėmimą.
Ieškovas pripažino, kad sistemos neišbandytos, kad neatlikti tik minimalūs darbai, bet tik dėl to, kad namo, kuriame buvo atliekami darbai, baigtumas 80 procentų ir dėl to negali priduoti valstybinei komisijai visų atliktų darbų. Pats atsakovas nesutiko, kad būtų sistema bandoma 2008-12-01 priduodant atliktus darbus, nes buvo žiema. Ieškovas visą laiką sutiko užbaigti visus darbus, atlikti bandymus, bet pats užsakovas IĮ „Ramunė ir kompanija“ sudarė tam kliūtis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo šalims paskirtas pakankamai ilgas laiko tarpas atlikti įrengtos sistemos bandymams ir kontroliniams matavimams, bet tai nebuvo padaryta iš esmės dėl užsakovo kaltės, nes nebaigti kiti darbai. Atsakovas teismui pateikė 2008-06-30 šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, bet ir šiomis sąlygomis kilęs ginčas neišspręstas. Atsakovas IĮ „Ramunė ir kompanija“ apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš esmės kaltino tik rangovą, taip ir negalėdamas aiškiai nurodyti priežasties, dėl kurios nepavyksta tinkamai išbandyti įrengtos autonominio šildymo sistemos, o nurodytos priežastys formalios, neliudijančios, kad (duomenys neskelbtini), Antalgėje, netinkamai sumontuotas autonominis šildymas, vandentiekio ir nuotekų sistemos, dėl ko buvo sudaryta sutartis. Per užsitęsusį bylos nagrinėjimą, nors 2009-06-23 Utenos rajono apylinkės teismo posėdyje R. M. nurodė, kad dėl darbų atlikimo neturi pretenzijų, vėliau jau pradėjo reikšti įvairias pretenzijas, kaltinti ieškovą netinkamai atliktais darbais, atsakovo pozicija dėl darbų kokybės keitėsi. Darbų trūkumų aktas nesurašytas. Be to, 2008-12-01 šalys aktu pripažino, kad darbai atlikti tinkamai. CK 6.662 str. 2 d. nustato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą, pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumu faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. To paties straipsnio 3-oji dalis nustato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).
Po kurio laiko IĮ „Ramunė ir kompanija“, kaip nurodė jos savininkė R. M. Panevėžio apygardos teismo posėdžio 2009-11-05 metu, statybos darbus (duomenys neskelbtini), Antalgės k., Utenos rajonas, sustabdė. Dėl darbų sustabdymo atsakovė vilkina atsiskaitymą su ieškovu, trukdo atlikti sistemos bandymą ir neorganizuoja objekto pridavimo naudojimui. Tai patvirtina IĮ „Ramunė ir kompanija“ prašymas pakeisti laikinąją apsaugos priemonę Panevėžio apygardos teismui. Jame tiesiogiai pripažinta, kad IĮ „Ramunė ir kompanija“ neturi apyvartinių lėšų ir jų gauti nusprendė realizuodama žemės sklypą bei administracinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Antalgės k., Utenos rajone, kurie vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra antstolės aprašyti. Prašyme teismui nurodyta, kad dėl apyvartinių lėšų trūkumo negali užbaigti įmonei itin stambaus projekto ir parduoti rekonstruoto komplekso (duomenys neskelbtini), Antalgės k.
Taigi šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovė neatsiskaito ne dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų, o dėl lėšų stygiaus. Akivaizdu, kad ieškovas nevengia atlikti sumontuotų sistemų paleidimo-derinimo darbų, tik to negali daryti dėl užsakovo veiksmų, nes rangovas, įvykdęs sutartinius įsipareigojimus, neatsako už visų objekto darbų baigtumą ir pridavimą naudojimui. Sutartimi rangovas neįsipareigojo priduoti pastatą naudojimui, o atsakovas, reikšdamas pretenzijas, remiasi reikalavimais, kurie keliami statinius pripažįstant tinkamais naudoti.
Teisiniai argumentai
CK 6.691 str. 1 d. nustato, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Įstatymas nustato, kad šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo atlyginimą.
Nors atsakovas tvirtina, kad jam nepriklauso mokėti ieškovui dėl to, kad nėra tinkamai perduoti darbai, nesurašytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, bet jis nevykdo pareigos nedelsiant pradėti darbų priėmimą , ką jį įpareigoja CK 6.694 str. 1 d., jeigu ieškovas UAB „Remterma“ jau 2008-12-01 pranešė aktu apie darbų užbaigimą. Taigi paties atsakovo pozicija nagrinėjamame ginče yra nenuosekli. Darbų priėmimą organizuoja pats užsakovas ir tai atlieka savo lėšomis, nes ginčo sutartis nenustato kitaip.
Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad užsakovas atliktus darbus priėmė, už juos iš dalies apmokėjo, tik nebevykdo prievolės sumokėti už visus darbus, nes statybos darbai objekte (duomenys neskelbtini), Antalgės k., yra sustabdyti, nebaigti dėl lėšų trūkumo, kas iš esmės ir trukdo priduoti įrengtą autonominio šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemas naudojimui.
Atsakovas dar ginčija priteistų netesybų dydį, dėl kurių šalys buvo susitarę sutarties sudarymo metu. Ieškovas prašė išieškoti mažesnio dydžio netesybas, nei šalys susitarė. Susidarė didelės netesybų sumos ne dėl ieškovo, bet dėl atsakovo kaltės. Ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, kad ginčas būtų išspręstas operatyviai. Darbai atlikti 2008 metais, ieškovas dėl neišieškotų sumų patiria nuostolius, nes negauna apyvartinių lėšų, kurių trūkumui dengti bankai neteikia paskolų.
Dėl pasakyto apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d.1 p.
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo IĮ „Ramunė ir kompanija“ 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų į valstybės biudžetą (sumokant jas banke į VMI surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660) .