- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- e2S-640-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03116-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7727-584/2022, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Stoties turgus“ pateikė teismui prevencinį ieškinį, prašydama uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybei imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais ieškovei priklausančiais statiniais, paėmimo visuomenės poreikiams; įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sustabdyti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal 2022 m. sausio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-15.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovės prevencinį ieškinį atsisakė priimti.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad ieškovė prevenciniu ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sustabdyti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. A-15 (toliau – administracijos direktoriaus įsakymas). Administracijos direktoriaus įsakyme nurodyta, kad šis įsakymas per vieną mėnesį nuo informacijos apie jį gavimo gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) nustatyta tvarka. Duomenų, kad ieškovė yra apskundusi minėtą administracijos direktoriaus įsakymą, byloje nėra. Prevencinis ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sustabdyti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal Administracijos direktoriaus įsakymą, atsisakytinas priimti kaip neteismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nes ginčijami atsakovės veiksmai, kilę iš viešojo administravimo teisinių santykių, ginčas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio teismo / Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Savivaldybės, kaip viešojo subjekto, tam tikrų sprendimų priėmimas dėl turto valdymo yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne tiek naudingi, kiek yra įmanoma toje situacijoje. Civilinės atsakomybės požiūriu tokia veikla nebūtinai yra vertinama kaip neteisėta, bet gali būti vertinama, kaip neefektyvaus ar netinkamo valdymo dalis – neprotingas sprendimas konkrečioje situacijoje. Preziumuoti, kad atsakovės veiksmai, sprendžiant dėl žemės sklypo paėmimo valstybės poreikiams, yra neteisėti, kas yra svarbu prevencinio ieškinio atveju, negalima, todėl ieškinį atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prevenciniu ieškiniu kreipėsi į bendros kompetencijos teismą tik tada, kai pabandė savo teises apginti administracinės teisenos tvarka. Minėtoje nutartyje aptarta ieškovės situacija, tačiau nėra konstatuota, jog kilęs ginčas nėra teismingas administraciniams teismams, nurodyta, jog ieškovė bando stabdyti atsakovės tarpinių veiksmų priėmimą, kas nėra tikrinama ABTĮ nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Stoties turgus“ prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės prevencinį ieškinį, nes ieškinio priėmimo proceso stadijoje sprendė dėl ieškovės reikalavimo materialiojo teisinio pobūdžio, kas turėtų būti vertinama, tik nagrinėjant bylą iš esmės. Tokiu būdu teismas pažeidė ieškovės konstitucinę teisę į gynybą, peržengė ieškinio priėmimo proceso ribas. Pateiktas prevencinis ieškinys atitinka visus CPK keliamus reikalavimus procesinio dokumento turiniui.
6.2. Atsisakydamas priimti ieškinį vien tuo pagrindu, kad nėra galimybės preziumuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, šiurkščiai pažeidė CPK 137 straipsnio nuostatas. Išankstinis atsakovės veiksmų vertinimas, kaip teisėtų ir nekvestionuojamų, kelia abejones ir dėl teismo nešališkumo. Dalyje dėl reikalavimo sustabdyti pradėtas teritorijų planavimo procedūras teismas netinkamai identifikavo ginčo esmę. Konstatuodamas, kad ginčas patenka administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, todėl nėra teismingas Kauno apylinkės teismui, teismas netinkamai interpretavo ieškovės reikalavimo apimtį. Ieškovė neginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. A-15 teisėtumo, nereikalauja jį panaikinti, o kvestionuoja atsakovės piktnaudžiavimą viešojo administravimo subjektui suteiktais įgaliojimais, siekiant išspręsti privatų ieškovės akcininkų ginčą. Atsakovė jau dabar inicijuoja detaliojo plano keitimo procedūras, kurias užbaigus, ieškovė negalės vykdyti komercinės veiklos net tuo atveju, jei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros bus pripažintos neteisėtomis. Ieškovė neturi teisėto pagrindo inicijuoti administracinių procedūrų apskundimo iki kol Nacionalinės žemės tarnybos vadovas nepriėmė galutinio sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Skundžiama nutartis prieštarauja vienodos teismų praktikos formavimo principui. Kauno apylinkės teismas analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-65-451/2022, kurioje reiškiami tapatūs reikalavimai dėl atsakovės veiksmų, siekiant neteisėtomis priemonėmis perimti privataus turto valdymą, ieškinį priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prevencinį ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
9. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prevencinio ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sustabdyti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. A-15, atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, o reikalavimą dėl uždraudimo atsakovei imtis veiksmų ir priimti sprendimus dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams – CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo prevencinį ieškinį atsisakyti priimti.
10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, tiek tarptautinių teisės aktų. Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva ieškinio priėmimo metu, spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Teismingumo taisyklių laikymasis, reiškiant ieškinį, yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 str.).
11. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 str. 2 d., ABTĮ 22 str. 2 d.).
12. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2021 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. T-441 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei – Kauno socialinei infrastruktūrai plėsti. Šiuo sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pavesta organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentų rengimą, numatant žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimą visuomenės poreikiams. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. sausio 4 d. priėmė įsakymą Nr. A-15 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“, kuriuo pradėtas organizuoti žemės sklypo detaliojo plano keitimas.
13. Žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Žemės įstatymo VIII skyriuje įtvirtintos nuostatos (45–48 str.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija), kiti teisės aktai. Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad NŽT vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-92/2016).
14. Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.
15. Nagrinėjamu atveju, ką nurodo ir pati ieškovė, galutinis sprendimas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dar nėra priimtas, tačiau atsakovė jau pradėjo ieškovės valdomo žemės sklypo detaliojo plano keitimo procesą. Byloje nėra duomenų, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. T-441 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) poreikio visuomenei būtų apskųstas. Prevenciniu ieškiniu ieškovė neginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. A-15 teisėtumo.
16. Pažymėtina, kad analogiškoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-65-451/2022, kurioje reiškiami tapatūs reikalavimai dėl atsakovės veiksmų, siekiant neteisėtomis priemonėmis perimti privataus turto valdymą, teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija 2021 m. kovo 10 d. nutartyje konstatavo, kad ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Kolegija nurodė, kad nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra vienas iš civilinės teisės normų nustatytų nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindų (CK 4.47 str. 9 p., 4.67 str.). Turto paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas nustato, atitinkamo turto savininkų teisių apsaugos klausimus taip pat reglamentuoja civilinės teisės normos (CK 4.100 str.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-28/2014, kt.).
17. Įvertinęs ieškovės pateikto prevencinio ieškinio dalyką, atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutartyje dėl analogiškų reikalavimų pateiktą išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prevencinį ieškinį atsisakė priimti (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Atsisakęs prevencinį ieškinį priimti, nesant teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymo ginamą ieškovės teisę į teisminę gynybą.
18. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu (CPK 64-66 str.) sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis, todėl vien išreikšta abejonė dėl galimo teismo šališkumo nereiškia, kad teismas (ar teisėjas) buvo šališkas.
19. Nustačius nurodytas aplinkybes, kiti atskirojo skundo argumentai šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi.
20. Iš nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio normas ir nepagrįstai ieškovės prevencinį ieškinį atsisakė priimti, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prevencinio ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.