Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teismo teistas: 1) 1997-02-10 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, Kauno m. apylinkės teismo 1997-12-02 nutartimi 1961 m. BK 54² str. tvarka lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 m. 2 mėn. 8 d. paskirtos bausmės;

2) 2000-05-01 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p., nuo neatliktos bausmės atleistas;

3) 2001-05-21 Panevėžio m. apylinkės teismo (su to paties teismo 2003-09-03 nutartimi padarytais pakeitimais) pagal BK 182 str. 3 d., 181 str. 1 d., 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliko 2004-01-06;

4) 2004-12-15 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 25 paromis arešto, bausmę atliko 2005-01-06;

5) 2010-04-23 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010-09-06 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 302 str. 1 d., vadov. BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1, 2 p., – 14 metų laisvės atėmimo;

6) 2011-02-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284str. 1 d., vadov. BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė iš dalies pridėta prie 2010-04-23 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės - galutinė bausmė 14 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2014 m. kovo 13 d. apie 12.30 val. A. Mickevičiaus g. 11, Kauno m., Kauno tardymo izoliatoriuje, 320 kameroje, grasino Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui G. M. sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, sakydamas, kad įsitemps į kamerą ir jo atžvilgiu panaudos fizinį smurtą – suduos jam smūgius į galvą, taip kaip jis pasielgė būdamas Marijampolės pataisos namuose, kai užpuolė ir sužalojo pareigūną, ir buvo pakankamas pagrindas, kad grasinimas bus įvykdytas, nes G. M. žinojo, kad D. Š. sudavė smūgius pareigūnui Marijampolės pataisos namuose ir dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 135 str. 2 d. 10 p., o pareigūnas guli ligoninėje komos būsenoje.

Kaltinamasis D. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad yra šmeižiamas, jam daromas spaudimas iš pareigūnų pusės. 2014-03-13 per pietus buvo kameroje Nr. 320, Kauno tardymo izoliatoriuje. Jis paklausė nukentėjusiojo, kada bus parduotuvė ir nieko daugiau nevyko, pareigūnas pats buvo nepatenkintas, apsisuko ir nuėjo, o dabar jį šmeižia. Jam yra daromas didelis spaudimas ir tik dėl to, kad Marijampolėje buvo paliestas pareigūnas, kuris dabar komos būsenoje.

Nukentėjusysis G. M. parodė, kad dirba Kauno tardymo izoliatoriuje vyresniuoju prižiūrėtoju. 2013-03-13 pietų dalinimo metu, atidarius kameros Nr. 320 duris, matėsi, kad sulaikytasis D. Š. kažkoks ne toks kaip visada. Šis paklausė, kada bus parduotuvė. Jam buvo pasakyta, kad parduotuvės nebus, D. Š. pradėjo plūstis keiksmažodžiais, dėl to, kad nebuvo perspėtas dėl parduotuvės, sakė kviesti auklėtoją. Jis atsakė, kad būrio viršininkas bus vėliau, nurodė nusiraminti, klausytis, kas yra sakomas. D. Š. toliau plūdosi, klausė, gal reikia įsitraukti į kamerą ir duoti į galvą, taip kaip jis padarė pareigūnui Marijampolėje, sakė, kad jam viskas vis viena, ir, kad jis pamatys, kas dabar bus. Kai įvyko konfliktas, kameros durys buvo atidarytos, buvo likę tik grotos, nuo kaltinamojo jis buvo atstumu per ištiestą ranką. Galvojo, kad reikėtų kviesti pastiprinimą, tačiau paskui užtrenkė kameros duris ir pranešė apie įvykį direktoriaus budinčiajam padėjėjui. Jis jautė grėsmę, išsigando, nes žinojo, kad D. Š. yra įtrauktas į linkusių užpulti sąrašą, žinojo, kad jis yra užpuolęs pareigūną Marijampolės pataisos namuose. Mano, kad kaltinamasis turi realią galimybę užpulti, kadangi sulaikytieji yra išleidžiami, pareigūnai prasilenkia su jais.

Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno tardymo izoliatoriuje prižiūrėtoju. 2014-03-13 apie 12.30 val. buvo vykdomas maitinimas, jis dirbo kartu su pareigūnu G. M.. Atidarius kameros duris D. Š. elgėsi įžūliai, vartodamas necenzūrinius žodžius klausė, ar bus atnešamos prekės. Jis paaiškino, kad prekių nebus, tada D. Š. necenzūriniais žodžiais reiškė nepasitenkinimą, prašė kviesti reabilitacijos skyriaus viršininką. G. M. paaiškino, kad dabar pietų metas, viršininkas bus vėliau, tačiau D. Š. nenurimo, ėmė šaukti, grasino G. M. įsitraukti į kamerą, duoti į galvą, padaryti kaip Marijampolėj ir sakė, kad jam viskas vis viena. Maitinimas buvo nutrauktas, pranešta direktoriaus budinčiajam pavaduotojui. Sakydamas grasinimus D. Š. žiūrėjo ir kreipėsi į G. M.. Jam buvo žinoma, kad D. Š. yra įtariamas prižiūrėtojo sumušimu, todėl jis D. Š. žodžius suprato kaip grasinimą.

Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nuteistasis, dirbantis Kauno tardymo izoliatoriuje. Tiksliai datos neatsimena, tai buvo po kovo 11-osios, maisto dalinimo metu, atidarius kameros duris, D. Š. klausė prižiūrėtojų, ar bus parduotuvė. Kai prižiūrėtojas pasakė, kad nebus, tada D. Š. pradėjo šaukti, grasinti pareigūnui G., kad įsitrauks per grotas, bus taip kaip Marijampolėj. Jis nežino, kas buvo Marijampolėje, tačiau D. Š. žodžius suprato kaip grasinimą, nes kai pareigūnai dalina maistą, būna arti grotų ir galima pareigūną prisitraukti per grotas.

Liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nuteistasis, dirba Kauno tardymo izoliatoriuje. Pietų dalinimo metu nuteistiesiems ir suimtiesiems, privažiavus prie kameros Nr. 320, D. Š. paklausė, ar bus parduotuvė. Pareigūnas atsakė, kad parduotuvės nebus, tada D. Š. pradėjo šaukti, kad jo niekas neperspėjo, plūdo pareigūną G., grasino šiam susidoroti, taip kaip Marijampolėje, įsitraukti per grotas. Jei pareigūnas būtų buvęs arčiau, būtų galimybė prisitraukti prie grotų ir nuskriausti pareigūną.

2014-3-13 protokolas - pareiškimas patvirtina, kad G. M. kreipėsi į policiją dėl 2014-03-13 apie 12.30 val. jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, t.y. dėl to, kad suimtasis D. Š., Kauno tardymo izoliatoriuje, kameroje Nr. 320, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, grasino įsitempti į kamerą, panaudoti fizinį smurtą, kaip pasielgė Marijampolės pataisos namuose, jis išsigando, pajuto realią grėsmę ir tikėtiną pavojų savo saugumui, nes žinojo, kad D. Š. Marijampolės pataisos namuose užpuolė ir sužalojo pareigūną, kuris šiuo metu yra ligoninėje, komos būsenoje (b.l. 1).

Pareigūnų G. M. bei M. M. 2014-03-13 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos tos pačios įvykio aplinkybės, kurias jie patvirtino apklausiami teisiamojo posėdžio metu (b.l. 4, 5).

2014-03-13 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kauno tardymo izoliatoriuje, A. Mickevičiaus g. 11, Kaune, kamera Nr. 320 (b.l. 6-11).

Kameros kortelė patvirtina, kad suimtasis D. Š. 2014-02-18 patalpintas į Kauno tardymo izoliatoriaus kamerą Nr. 320 (b.l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Pagal konstrukciją, minėto straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis D. Š. grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2014 m. kovo 13 d. apie 12.30 val. A. Mickevičiaus g. 11, Kauno m., Kauno tardymo izoliatoriuje, 320 kameroje, grasino Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui G. M. sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, sakydamas, kad įsitemps į kamerą ir jo atžvilgiu panaudos fizinį smurtą – suduos jam smūgius į galvą, taip kaip jis pasielgė būdamas Marijampolės pataisos namuose, kai užpuolė ir sužalojo pareigūną, ir buvo pakankamas pagrindas, kad grasinimas bus įvykdytas, nes G. M. žinojo, kad D. Š. sudavė smūgius pareigūnui Marijampolės pataisos namuose ir dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 135 str. 2 d. 10 p., o pareigūnas guli ligoninėje komos būsenoje. Nukentėjusiojo G. M. parodymai, kad kaltinamasis D. Š. jam grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą, kad jis išsigando, pajautė realų pavojų, nes žinojo, jog kaltinamasis yra įtariamas pareigūno sunkiu sužalojimu Marijampolės pataisos namuose, galvojo, kad grasinimai gali būti įvykdyti, visą bylos tyrimą buvo nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojai M. M., L. S. bei E. A. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis D. Š. išplūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino pareigūnui G. M. susidoroti, įsitraukti į kamerą, duoti į galvą, padaryti taip, kaip padarė Marijampolės pataisos namuose. Šių liudytojų parodymai taip pat nuoseklūs, neprieštaringi, išskyrus kelias neesmines detales, t.y. tai, kad liudytojai L. S. bei E. A. nurodė, kad kaltinamasis grasino susižaloti ir save, ne tik pareigūną. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (b.l. 27-32) bei Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties skirti kardomąją priemonę – suėmimą (b.l. 37), matyti, kad kaltinamojo D. Š. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 135 str. 2 d. 10 p., t. y. dėl sunkus sveikatos sutrikdymo Marijampolės pataisos namų prižiūrėtojui. Iš Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktos suimtojo D. Š. charakteristikos matyti, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, kaip nepagarbus su jaunesniaisiais pareigūnais, konfliktiškas, grubus, nekantrus, sunkiai valdantis emocijas, impulsyvus, į duotas pastabas reaguojantis impulsyviai. Nukentėjusysis G. M. parodė, kad kaltinamojo grasinimų išsigando būtent dėl to, kad žinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, apie tai, kad Marijampolės pataisos namuose sužalotas pareigūnas yra gydomas ligoninėje, yra komos būklėje, ir dėl to, kad, kaip nurodė nukentėjusysis, tarp suimtųjų bei pareigūnų Kauno tardymo izoliatoriuje vyksta betarpiškas bendravimas, jie susitinka, prasilenkia, todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusysis turėjo pagrindą išsigąsti kaltinamojo grasinimų, manyti, kad grasinimas įsitraukti per grotas į kamerą, duoti į galvą, padaryti, tą, kas buvo padaryta Marijampolėje, galėjo būti realizuotas. Suimtųjų bei prižiūrėtojų betarpišką bendravimą Kauno tardymo izoliatoriuje patvirtino ir liudytojai. Kaltinamasis, reikšdamas nepasitenkinimą dėl to, kad neatvežtos prekės, grasino pareigūnui atlikti būtent tokius veiksmus, kokius jis atliko Marijampolėje, t. y. žinojo, kad pareigūnas G. M. žino dėl ko kaltinamasis yra suimtas ir patalpintas Kauno tardymo izoliatoriuje, kas rodo jo siekį įbauginti pareigūną, tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga nekelia teismui abejonių, kad kaltinamasis yra agresyvus ir kad pareigūnas – nukentėjusysis G. M. pagrįstai mano, kad kaltinamasis savo grasinimus gali įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie keltų abejones dėl liudytojų parodymų objektyvumo. Nesiremti liudytojų parodymais vien dėl to, kad jie dirba su nukentėjusiuoju vienoje įstaigoje, ar dėl jų užimamų pareigų ar darbo pobūdžio, nėra pagrindo, tuo labiau, kad liudytojų M. M., L. S. bei E. A., nukentėjusiojo G. M. parodymai dėl visų esminių aplinkybių yra vienodi, atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą ir kartu su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą D. Š. kaltinančią medžiagą, todėl teismui nėra pagrindo jais nesiremti.

Kaltinamojo D. Š. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).

Kaltinamasis D. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 145 str. 1 d.), nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, šia veika pasikėsinta į kito asmens fizinę ir psichinę sveikatą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teismo teistas šešis kartus, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, bausmės atlikimo metu (b.l. 27-32), kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė kardomosios priemonės – suėmimo pradėtame ikiteisminiame tyrime pagal BK 135 str. 2 d. 10 p. metu, kad taip pat atitinkamai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kaltinamasis psichiatro ar narkologo įskaitose neregistruotas (b.l. 35). Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių D. Š. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl už BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam D. Š. skirtina BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, jos terminą nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridėtina prie kaltinamojo D. Š. neatliktos bausmės, paskirtos 2011-02-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, dalies (neatlikta bausmės dalis – 9 metai 6 mėnesiai 19 dienų).

Kaltinamajam D. Š. šioje byloje kardomoji priemonė neskirta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-03-20 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-871 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (b.l. 55). Šioje pažymoje nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. Š., kurį gina Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatė Regina Atkočaitienė, yra patirta 80 Lt išlaidų. Šios išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ir yra priteistinos iš D. Š. valstybės naudai, tačiau, atsižvelgiant į D. Š. turtinę padėtį, į tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, turto neturi, yra mažintinos (BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridėti prie 2011-02-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies ir skirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo – 2014-04-22.

Priteisti iš D. Š. valstybės naudai 40,00 Lt (keturiasdešimt litų) už Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant D. Š. nurodytą sumą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas – 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.