Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. U., jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, atsakovui M. A., jo atstovei advokatei Albinai Cirulienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. U. ieškinį atsakovui M. A. dėl tėvystės nustatymo; išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nors atsakovas tėvystės nepripažino, tačiau kol dukra gyveno su ieškove, jis vaiku rūpinosi, padėjo dukrą išlaikyti.

Atsakovas M. A. teismo posėdyje, atsižvelgdamas į ekspertizės išvadą, su ieškinio reikalavimu visiškai sutiko. Paaiškino, kad gimus vaikui, jis rūpinosi mergaite (pirko daiktus, maistą, paėjo įsigyti malkų, duodavo pinigų ir pan.), o tėvystės nepripažino, nes tuo abejojo. Nuo tada, kai mergaitė buvo paimta iš ieškovės, jis nustojo teikti pagalbą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad ieškovės šeima yra Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų socialinės rizikos šeimų apskaitoje. Šeimai įvertintas socialinių paslaugų poreikis ir teikiamos bendrosios ir specialiosios (socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas) socialinės paslaugos. Ieškovės šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas A. U.. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 18 d. įsakymu 13B-950 ieškovės mažametei dukrai V. U. nuo 2018 m. birželio 15 d. nustatyta laikinoji globa. Ieškovė R. U. atvykusi į skyrių nurodė, kad ji pati ir atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) Atsakovą pažįsta apie 26 metus. Atsakovas turi kitą šeimą, su kita moterimi jis turi keturis vaikus, tačiau vedęs nėra. Ieškovė nurodė, kad artimesni bei intymūs santykiai su atsakovu buvo 2014 metų pabaigoje. Ieškovė teigė, kad apie nėštumą informavo atsakovą. Gimus V. U., atsakovas lankė jos šeimą, padėjo materialiai: duodavo pinigų, parūpindavo malkų, tačiau atsisakė pripažinti oficialiai dukros tėvystę, motyvuodamas, jog jį išvarys žmona iš namų. Atsakovas prašė nesikreipti į teismą dėl tėvystės nustatymo. Nuo 2018 m. birželio 15 d. dukra Viltė gyvena pas laikinąją globėją, nuo to laiko atsakovas neteikia dukrai materialinio išlaikymo. Ieškovės žiniomis, atsakovas šiuo metu yra išvykęs į užsienį-uždarbiauja. Paskutiniu metu su atsakovu nebendrauja, ryšių nepalaiko. Skyrius neprieštarauja, jog atsakovas būtų nustatytas esantis mažamečio vaiko V. U. tėvu, jei teismui bus pateikti tai patvirtinantis įrodymai.

Teismo posėdyje skyriaus atstovė Aistė Ulickienė paaiškino, kad situacija ieškovės šeimoje pagerėjo, todėl tikėtina, kad ateityje vaikas bus grąžintas į šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais, atsakovo sutikimu nustatyta, kad ieškovei artimai bendraujant su atsakovu M. A. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. U. (b. l. 11), kurios tėvas vaiko gimimo akto įraše nenurodytas.

Tėvystės faktui patvirtinti arba paneigti šioje byloje buvo paskirta DNR (genominė) ekspertizė. Atlikus DNR tyrimą, Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorija pateikė teismui 2019 m. gegužės 6 d. Ekspertizės aktą Nr. ES 88/2019(01), kuriame yra padaryta išvada, kad M. A. yra V. U. biologinis tėvas su 99,9999999999 proc. tikimybe. Atsakovas M. A., atsižvelgdamas į DNR turimo rezultatus, teismo posėdyje pripažino, kad jis yra biologinis vaiko tėvas, nes tokiu atveju tėvystė abejonių nekelia.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal atliktą DNR ekspertizę M. A. su 99,99999 proc. tikimybe yra V. U. tėvas, atsakovas tėvystę vaiko atžvilgiu pripažįsta, todėl ieškinys yra tenkinamas nustatant, kad nepilnametės V. U. biologinis tėvas yra M. A., o V. U. yra M. A. dukra, nekeičiant vaiko pavardės (CK 3.146 ir 3.148 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnametė dukra V. U. faktiškai su ieškove negyvena, išvadą teikiančios institucijos duomenimis nustatyta, kad mergaitei Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 18 d. įsakymu 13B-950 nuo 2018 m. birželio 15 d. nustatyta laikinoji globa, t. y. mergaitė šiuo metu gyvena su laikinais globėjais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė šioje byloje nereiškia reikalavimo priteisti materialinį išlaikymą vaikui iš atsakovo, tačiau numato tokį reikalavimą reikšti ateityje, kai vaikas tikėtinai bus grąžintas į šeimą.

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-6115-24269 ir 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-P-6115-6526 (pratęsimas) (b. l. 3 ir 46) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje: 197,60 Eur advokato padėjėjo darbo užmokestis ir 330,00 Eur kitos išlaidos (už atliktą DNR ekspertizę), iš viso – 527,60 Eur (pagal 2019 m. birželio 28 pažymą Nr. NTP-7-3887; b. l. 67). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina valstybei 527,60 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat priteistina 100,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 11,35 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 ir 3.194 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259-260, 265 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad M. A. a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės V. U., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o V. U. yra M. A. dukra.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 527,60 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 60 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-6115-24269, 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-19-P-6115-6526 ir 2019 m. birželio 28 pažymą Nr. NTP-7-3887 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5630).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 111,35 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 35 euro centus) kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti jį elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.