- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- 1A-215-134/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-70358-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- M. K., M. P.
- Advokatai
- Dovilė Banulė
- Kategorijos
Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-215-134/2016Teisėja Irena Stulgienė (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70358-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.;1.1.10.1.
2016 m. rugpjūčio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. ir M. P. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-05-20 nuosprendžio, kuriuo:
M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, iš kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystės išteisintas, nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 3 str.1 d. 1 p.).
M. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės) 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės) 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies sudėjus M. P. paskirtas bausmes, skirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pridėjus dalį Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, skirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. K. ir M. P. nuteisti už tai, kad 2015 m. gruodžio 23 d., apie 01 val. Rokiškio m., (duomenys neskelbtini) g., veikdami bendrininkų grupėje, M. K. įlipus pro nerakintą bagažinę į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išlaužus vairo rakinimo mechanizmą, sulaužius plastmasines apsaugines detales, sujungus užvedimo laidus, taip jį bandant užvesti, tačiau automobilio neužvedus, jį nustūmė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir M. P. privažiavus su jo pagrobtu N. K. automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo tempimo lynu prikabindami automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ištempė jį iš aikštelės ir pagrobė svetimą, L. B. priklausantį turtą - 400 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai L. B. turtinę 400 eurų žalą.
1.1. M. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) g., Rokiškio m., rastu rakteliu atrakino automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, įlipęs į automobilį, išlaužė vairo rakinimo mechanizmą, sulaužė plastmasines apsaugines detales, sujungė užvedimo laidus, taip jį užvedė ir juo išvažiuodamas, pagrobė svetimą N. K., priklausantį automobilį 500 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai turtinę 500 eurų žalą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir pritaikius BK 64¹ str., sumažinti bausmę 1/3, o nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliantas nurodo, jog teisiamajame posėdyje jam prisipažinus kaltu, buvo sprendžiama, ar galimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje numatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymas, su kuriuo jis, nuteistasis A. P., jų gynėjas bei prokuroras sutiko, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir bylą išnagrinėjo netaikant sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarkos. Teismas, apklausęs nukentėjusiąsias, kurios iš esmės nenurodė naujų esminių įvykio aplinkybių, o tik patikslino parodymus apie padarytos žalos dydį ir tai nulėmė, kad nebuvo pritaikyta BK 64¹ str. nuostatos, kas turėjo įtakos paskirtos bausmės dydžiui. Skunde nurodyta, jog teismas nuosprendyje pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailisi, tačiau netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo, nurodydamas, kad kaltinamojo parodymai kelia abejonių dėl nusikalstamos veikos aplinkybių.
2.1. Apeliantas nurodo, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu solidariai priteisė iš jo ir M. P. nukentėjusiajai L. B. 150 EUR, nors nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė pagrobto automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą pagrindžiančių dokumentų, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) str. 1 d., kur nurodyta, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Bylos nagrinėjimo metu, neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, negalima buvo tiksliai apskaičiuoti jo dydžio, todėl teismas nepagrįstai nepripažino civiliniam ieškovui teisės į ieškinio patenkinimą ir klausimo dėl jo dydžio nustatymo neperdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje, kurioje jis nuteistas už dvi nusikalstamas veikas ir pripažinti jį padarius vieną nusikalstamą veiką, skirti mažesnę bausmę ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Šalies argumentai
3.1. Apeliantas M. P. nurodo, kad apylinkės teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes kvalifikuodamas jo nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d., nepagristai ir neteisingai šiuos inkriminuotus nusikalstamus veiksmus vertino kaip pakartotinius, o ne tęstinius. Jis nurodo, kad jo tikslas buvo pagrobti vieną konkretų automobilį „VW Golf“, tačiau negalėdamas užvesti minėto automobilio, pagrobė kitą automobilį „VW Passat“, kurio pagalba pirmasis automobilis buvo nutemptas į jų pasirinktą vietą. Apelianto manymu, antrasis automobilis buvo grobiamas turint tikslą užvaldyti pirmąjį automobilį, tarp šių veikų buvo praėjęs nedidelis laiko tarpas, o nusikaltimo padarymo vietos yra netoli viena kitos, tokiu būdu jis padarė ne dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 dalyje, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia.
3.2. Skunde nurodyta, kad teisiamojo posėdžio metu, po kaltinamųjų apklausos, kai jie pilnai pripažino kaltę, buvo sprendžiama, ar galimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje numatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymas, su kuriuo sutiko visi proceso dalyviai, tačiau teismas bylą nagrinėjo taikant įprastinį bylos nagrinėjimo procesą ir prašymo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą netenkino, nors skundžiamame nuosprendyje pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi. Teismas apklausė nukentėjusiąsias, kurios iš esmės tik tikslino parodymus apie nusikalstama veika padarytos žalos dydį, o ne apie esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kas lėmė bylos nagrinėjimo būdą ir dėl to neliko galimybės taikyti BK 64¹ str. nuostatas, kurios numato skirtą bausmę mažinti 1/3.
3.3. Apeliantas M. P. nesutinka su teismo išvada, kuria priteista solidariai iš jo ir M. K. 150 Eur turtinė žala nukentėjusiajai L. B., o iš jo - 500 Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai N. K.. Skunde nurodyta, kad priteisdamas žalos atlyginimą už apgadintas transporto priemones, teismas apsiribojo tik nukentėjusiųjų parodymais, nesant rašytinių įrodymų dėl realiai patirtos žalos, N. K. kelis kartus keitė poziciją dėl padarytos žalos dydžio, todėl teismas nepagrįstai tenkino civilinius ieškinius, nepripažindamas nukentėjusiosioms teisės į ieškinio patenkinimą ir klausimo dėl ieškinio dydžio neperdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
4.1 Apeliaciniai skundai atmestini.
5. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas turėjo taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir jiems skirtas bausmes mažinti vienu trečdaliu. BPK 273 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, įrodymų tyrimas gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Pagal BPK 273 str. nuostatas dėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms. Kai teismas nutaria įrodymus tirti įprastine įrodymų tyrimo tvarka, nelieka BK 64¹ str. taikymui būtinųjų sąlygų ir bausmė šiuo pagrindu nemažinama. Ši norma yra diskrecinio pobūdžio ir teismas turi pasirinkimo galimybę taikyti, ar ne sutrumpintą įrodymų tyrimą, net jeigu kiti proceso dalyviai ir sutinka, kad įrodymai būti tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Apylinkės teismas, atmesdamas gynėjo prašymą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nurodė, kad kaltinamųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu skyrėsi nuo jų parodymų teisme ir tai teismui sukėlė abejones dėl nusikalstamų veikų padarymų aplinkybių, todėl teismas nutarė į teismo posėdį kviesti nukentėjusiąsias ir liudytojus. Kitame teisiamajame posėdyje apklausus nukentėjusiąsias, buvo išaiškintos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės ir teismas nutarė toliau neapklausti liudytojų. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas, nuteistąjį M. K. (jam teisme prisipažinus padarius dviejų automobilių vagystes), pripažino kaltu ir nuteisė dėl vienos automobilio vagystės, todėl kaltinamiesiems prisipažinus kaltais, teismui nusikalstamos veikos aplinkybės sukėlė abejones ir pagrįstai nutarė įrodymų tyrimą atlikti įprastine tvarka. Apylinkės teismas, nesant visų būtinų sąlygų, pagrįstai nuteistiesiems M. K. ir M. P. netaikė BK 64¹ str. nuostatų ir nesumažino skirtos bausmės 1/3 ir toks teismo sprendimas apeliantų procesinių teisių, jų teisių į teisingą teismą bei bausmės paskyrimą, nepažeidė.
5.1 Apylinkės teismo išvada, kuria pripažinta, kad M. P. padarė dviejų automobilių vagystes ir šiuos nusikaltimus kvalifikavo kaip atskiras pavienes vagystes, yra teisėta ir pagrįsta. Nustatyta, kad A. P. 2015 m. gruodžio 23 d. apie 1 val. kartu su M. K. pagrobė L. B. automobilį „VW Golf“, o po to, A. P. pagrobė dar ir N. K. automobilį „VW Passat“. Iš M. P. parodymų teisme bei iš apeliaciniame skunde nurodytų motyvų matyti, kad jis kartu su M. K. įlipo į automobilį „VW Golf“, stovėjusį (duomenys neskelbtini) gatvėje Rokiškio m. ir nepavykus jo užvesti, nustūmė į aikštelę (duomenys neskelbtini) gatvėje. M. K. bandant užvesti automobilį, M. P. surastu užvedimo rakteliu atrakino stovėjusį aikštelėje automobilį „VW Passat“, sujungęs laidus užvedė ir privažiavo prie automobilio, kuriame buvo M. K.. Prikabinę trosu automobilį „VW Golf“ prie užvesto automobilio „VW Passat“, nutempė jį į Latviją, palikdami jo draugo namo kieme, o automobiliu „VW Passat“ važinėjosi ir po to, sugedus bėgių rankenai, paliko (duomenys neskelbtini) kaime. Jau iš A. P. parodymų matyti, kad pirmos automobilio vagystės metu, jis neturėjo sumanymo pagrobti antrą automobilį ir šis sumanymas pagrobti antrą automobilį jam kilo, kai negalėjo užvesti pirmo automobilio, kurį trosu prikalbino prie užvesto automobilio. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo, o tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013). Nors pavogti automobiliai buvo netoli vienas kito, pavogti panašiu laiku, tačiau jie priklausė skirtingiems savininkams, todėl esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažindamas vagystes pakartotinomis ir skirdamas atskiras bausmes, įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė, o M. P. prašymas dviejų automobilių vagystes pripažinta tęstine veika, yra nepagrįstas ir atmestinas.
5.2 Neginčijamai nustatyta, kad M. K. ir M. P., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė nukentėjusiosios L. B. automobilį, o M. K. dar pagrobė ir nukentėjusiosios N. K. automobilį, kurie buvo rasti apgadinti, tuo padarant turtinę žalą nukentėjusiosioms. Nukentėjusiosios L. B. pagrobtas automobilis buvo nuvarytas į Latviją, ji nurodė, kad jos automobiliui buvo sudaužytas priekinis bamperis, priekiniai žibintai, grotelės, automobilyje nerado magnetolos, garso kolonėlių. Iš 2016-01-08 (b.l.18,1 t.) automobilio „VW Golf“ apžiūros protokolo matyti, kad ant automobilio bamperių nėra valstybinių numerių, sudaužytas priekinis žibintas, kitame yra įskilimas, sulaužytos priekinės grotelės, išdaužtas automobilio priekinis vairuotojo stiklas, po vairu išplėšti laidai, sulaužytos apsauginės plastmasinės detalės, nėra magnetolos, išplėšta automobilio bagažinė, garsiakalbių vietoje telikę apvalios skylės. Tyrimo metu M. P. gražino iš L. B. automobilio paimtą automagnetolą. L. B. nurodė, kad pagrobtas automobilis jai gražintas, tačiau jo remontuoti neapsimoka, todėl prašė priteisti už jo apgadinimą 400 eurų ir su nuteistaisiais susitarė, kad jai padaryta žala bus atlyginta iki 2016-03-01 (b.l.40, 1t.). Teisme nukentėjusioji L. B. nurodė, kad po įvykio automobilį suremontavo: keitė automobilio detales, valstybinius numerius ir remontas kainavo 150 eurų ir šią žalą prašė priteisti. Liudytoja N. K. patvirtino, kad jos pavogtas automobilis buvo atrastas Rokiškio r. (duomenys neskelbtini) kaime, kuris buvo apgadintas: suskilęs bamperis, išlaužta bėgių perjungimo mechanizmas, sugadinti pedalai, vairo svirtis, valytuvų mechanizmas, nulaužti veidrodėliai, automobilyje pasigedo magnetolos, sulankstytos priekinės keleivio pusės durelės, įlenktas galinis dešinės pusės sparnas, nuplėšta plastmasė, išplėšyti bagažinės apmušalai, išimta garso kolonėlė, nerastos plastmasinės durelės, išimti du gesintuvai, nerastas vaistinėlė, išnaudotas automobilio kuras, kurio buvo apie 30 litrų ir dėl to patyrė 1286 eurų žalą. Nukentėjusioji nurodė, kad automobilis įvykio metu buvo tvarkingas, nes neseniai buvo atlikta jo techninė apžiūra. Magnetola nukentėjusiajai buvo gražinta (b.l.61,1 t.). Šio automobilio apžiūros metu nustatyta, kad automobilyje nėra pavarų svirtelės, atbulinio vaizdo veidrodėlio, po vairu nėra plastmasinės detalės (b.l.49-50 1 t.). Abi nukentėjusiosios teisme patvirtino, kad automobilius remontavo savo jėgomis, todėl remonto išlaidas galėjo nurodyti tiksliau: L. B. ieškinį sumažino iki 150 eurų, o N. K. – iki 500 eurų. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad abu kaltinamieji sutiko su L. B. nurodytu ieškinio dydžiu, o dėl 500 eurų priteisimo už N. K. automobilio remontą nuteistasis M. P. paliko spręsti teismui. Esant tokioms aplinkybėms, kai nustatyta, kad nusikalstamos veikos abiejų nukentėjusiųjų automobiliams padaryti ženklūs apgadinimai, kurie suremontuoti pačių nukentėjusiųjų jėgomis, su L. B. nurodytu automobilio remonto dydžiu sutiko abu kaltinamieji, o N. K. nurodyto remonto dydžio M. P. neginčijo, pripažino nukentėjusiųjų nurodytą automobilių vertę, kuri nėra didelė ir yra reali, esant tokiems apgadinimams ir vadovaujantis ekonomiškumo ir protingumo kriterijais nėra pagrindo perduoti ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civiline tvarka, pripažįstant apylinkės teismo sprendimą dėl civilinio ieškinio dydžio priteisimo teisingą ir pagrįstą.
6. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, tenkinti apeliantų skundus juose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų M. K. ir M. P. apeliacinius skundus atmesti.