Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-651/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-07
Bylos Nr.
1A-213-651/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36792-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
M. K.
Civilinis ieškovas
K. G., E. G.
Nukentėjusysis
K. G., E. G.
Advokatai
Marina Saveljeva
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-651/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36792-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 2.1.14.2; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei,nuteistajam M. K. ir jo gynėjai advokatei Marinai Saveljevai,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Gedžiuvienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė taikant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai per 2 (du) mėnesius išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė taikant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai per 2 (du) mėnesius išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš M. K. nukentėjusiajam K. G. 6 144,75 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. G., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą K. G., civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš M. K. nukentėjusiajai E. G. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. K. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia metaliniu strypu išdaužė K. G. gyvenamojo namo svetainės lango 100 x 205 cm dydžio stiklo paketą ir skylę lango rėme, šio lango vertė – 533 Eur, bei kito svetainės lango 48 x 205 cm dydžio stiklo paketą, šio lango vertė – 121 Eur; po to išdaužė miegamojo kambario lango 60 x 131 cm dydžio stiklo paketą, šio lango vertė – 253 Eur, ir sugadino užtrauktų ritininių užuolaidų mechanizmą, užuolaidų vertė – 62 Eur; po to išdaužė virtuvės lango 53 x 113 cm dydžio stiklo paketą ir 64 x 123 cm dydžio stiklo paketo išorinį stiklą, šio lango vertė – 242 Eur, ir sugadino užtrauktų abiejų ritininių užuolaidų mechanizmus, vieno roleto vertė – 62 Eur, ir tokiais savo veiksmais M. K. sugadino svetimą K. G. turtą ir padarė nukentėjusiajam K. G. 1 335 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Gedžiuvienė prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. liepos 8 d. nuosprendį, M. K. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių. Iš nuosprendžio pašalinti lengvinančią aplinkybę, jog M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nustatyti, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Skunde nurodoma, kad buvo paskirta neteisinga, aiškiai per švelni bausmė ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nors teismas skirdamas bausmę nurodė, jog vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tačiau negalima sutikti su teismo argumentais. Teismas nepakankamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šią nusikalstamą veiką M. K. padarė būdamas teistas tris kartus. Naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus net pusmečiui po to, kai baigė atlikti bausmę. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

2.2. Skunde teigiama, kad nepagrįstai nuteistajam M. K. buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. kaltės nepripažino, parodymų nedavė, ir tik po to, kai susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, supratęs, jog yra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų, pripažino savo kaltę. Tai, jog M. K. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, t. y. pripažino patį faktą, kad išdaužė langus, nėra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ši aplinkybė buvo svarbi tik sprendžiant klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo. Pažymėtina, jog M. K. pripažino patį faktą, kad su metaliniu strypu išdaužė langus, bet neigė, kad buvo suplanavęs šį nusikaltimą iš anksto ir kad jau buvo atsivežęs strypą, teigė, kad atvažiavo ieškoti žmonos, įėjęs į kiemo vidų paklibino duris, jos buvo užrakintos ir tuomet jis, netyčia pamatęs kieme numestą strypą, ,,iš nervų“ išdaužė langus. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiosios E. G. ir liudytojos B. B. duoti parodymai, iš kurių matyti, jog M. K. atvyko jau su metaliniu strypu ir į vidinį kiemą nėjo, jokių durų nebandė atidaryti, o iškart pradėjo daužyti namo langus nuo gatvės pusės, juos daužė visus paeiliui ir daužydamas langus ėjo į vidinį kiemą. Teisiamojo posėdžio metu M. K. parodyta vieta, kurioje jis neva rado numestą strypą, yra per namo vidurį ir jis negalėjo pasakyti, kokia eiga ir kokius langus išdaužė, ar grįžo į vidinį kiemą, ar pradėjo nuo namo vidurio ir ėjo link vidinio kiemo, o po to grįžo daužyti link gatvės. Nuteistasis negalėjo nuosekliai paaiškinti nusikaltimo padarymo sekos, nes nedavė nuoširdžių ir teisingų parodymų apie įvykį, kadangi siekė sumenkinti savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Tokia nenuosekli nuteistojo pozicija kaltės klausimu viso proceso metu bei kaltės pripažinimas ne laisva valia, o dėl surinktų duomenų buvo būtinybė siekiant švelnesnės bausmės, Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ši lengvinanti aplinkybė turi būti pašalinta iš nuosprendžio.

2.3. Taip pat skunde nurodoma, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, ankstesniais nuosprendžiais, teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. jau ne kartą buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, matyti, jog pirmą kartą, 2011 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu M. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jis nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, dėl to ši bausmė buvo pakeista į areštą. Todėl nėra pagrindo manyti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę nei terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Teismas jau tris kartus skyrė švelnesnę bausmę M. K. ir akivaizdu, kad nebuvo pasiekti bausmės tikslai. 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta bauda iki šiol nėra sumokėta, laisvės apribojimo bausmė buvo keičiama į areštą, o po paskutinės laisvės apribojimo bausmės atlikimo, nepraėjus nė pusei metų, jis vėl nusikalto. Nors M. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog buvo pasikėsinta į žmogui itin jautrią vertybę, t. y. pasikėsinta į būstą. Buvo išdaužti visi namo langai. Nusikaltimas buvo itin brutalus, M. K. veiksmai vandališki, paveikti menkaverčių dingsčių taip elgtis. Toks nusikaltimas nukentėjusiesiems sukėlė ne tik pyktį, neviltį, bet ir nesaugumo jausmą. Kol buvo pakeisti langų stiklai, gyventi tokiame būste buvo nesaugu, sukėlė daug nepatogumų, rūpesčių, streso, išgyvenimų. Nuteistasis viso proceso metu neatsiprašė nukentėjusiojo, nesuteikė jam jokios pagalbos, neatlygino jokios dalies patirtų netikėtų išlaidų. Skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta, kokie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys lemia, kad jam turėjo būti paskirta tokia švelni bausmė. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes matyti, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be griežčiausios sankcijose numatytos bausmės atlikimo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistajam M. K., dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Todėl siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, nuteistajam turi būti paskirtas realus laisvės atėmimas.

3. Teismo posėdyje prokurorė Irena Gedžiuvienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis M. K. ir jo gynėjai advokatė Marina Saveljeva prašė prokurorės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. liepos 8 d. nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorė nesutinka ir su nuteistajam paskirta bausmės rūšimi pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, prašo skirti laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma iš nuosprendžio pašalinti lengvinančią aplinkybę, jog M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nustatyti, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Būtent šiais klausimais apygardos teismas pasisakys.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas M. K. už nusikalstamą veiką paskyrė per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paskirdamas nuteistajam M. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas M. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, nubaudė laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.

10. Skirdamas bausmę nuteistajam M. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad M. K. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. Atsižvelgė į tai, kad M. K. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, jog jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam M. K. bus pasiekti paskyrus jam už įvykdytą nusikalstamą veiką su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant didesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. K. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta laisvės apribojimo bausmė nėra per švelni ar aiškiai neteisinga, paskirti griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą – prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Apeliaciniame skunde prokurorė skyrė daug dėmesio tam, jog ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, kurios nepasiekė bausmės tikslų, kadangi po paskutinės laisvės apribojimo bausmės atlikimo, nepraėjus nė pusei metų, jis vėl nusikalto. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir dėl jų pasisakė. Apylinkės teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistasis M. K. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui ir nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o šiuos tikslus padeda pasiekti ne vien skiriamos bausmės griežtumas, tačiau ir jos neišvengiamumas bei teisingumas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, veikė neperžengdamas jam suteiktos diskrecijos ribų, aiškios įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl keisti bausmės rūšies ar jos dydžio nėra pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde prokurorės nurodytos aplinkybės – tai, kad buvo pasikėsinta į itin jautrią vertybę, t. y. pasikėsinta į būstą, nuteistojo M. K. veiksmai vandališki, paveikti menkaverčių dingsčių taip elgtis, jo padarytas nusikaltimas nukentėjusiesiems sukėlė ne tik pyktį, neviltį, bet ir nesaugumo jausmą, sukėlė daug nepatogumų, streso, išgyvenimų – buvo įvertintos skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir nėra pakankamas pagrindas sunkinti M. K. baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegijos nuomone, su laisvės apribojimo bausme nuteistajam M. K. paskirta intensyvi priežiūra ir įpareigojimai – visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; neatlygintinai per 2 (du) mėnesius išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, padės užtikrinti bausmės tikslus.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančia pripažino tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pirmosios instancijos teismo nustatyta pagrįstai, atitinkamai įvertinta jos reikšmė skiriamos bausmės dydžiui.

14. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tik tuomet, jei teismas nustato bent vieną iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Akcentuotina, kad ši aplinkybė teismo pripažįstama tokiais atvejais, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-49-976/2020, 2K-181-788/2021).

15. Akcentuotina, jog sprendžiant klausimą dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės kaltininkui taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti individualias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pagal pareikštą įtarimą nuteistasis M. K. kaltę pripažino iš dalies ir parodymų nedavė, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad kaltę pripažįsta, davė parodymus, pripažino padarytą turtinę žalą ir prašė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog prokurorė, nors ir nurodė, kad nuteistasis M. K. pripažindamas kaltę neigė tam tikras aplinkybes, taip sumenkindamas kaltę, tačiau sutrumpintam įrodymų tyrimui neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. liepos 8 d. nuosprendį dėl M. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

17. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 16 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 118,75 Eur už M. K. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nusprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

19. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nuteistajam M. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Marina Saveljeva. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris atmestas. Atsižvelgdama į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistajam gynėjas buvo būtinas, ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo M. K. priteista 6 144,75 Eur turtinei žalai atlyginti, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija nusprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Gedžiuvienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistojo M. K. išieškoti 118,75 Eur netenkinti.

Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Dalia Kursevičienė