- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- e2-2125-1024/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-63-3-00556-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Uostamiesčio projektas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės, Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovui Tadui Budvyčiui,
atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Eligijui Vinckui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Uostamiesčio projektas“ atstovei Snieguolei Stripinienei,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atstovei Ritai Latakienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos 2016-10-17 leidimo Nr. LRS-82-161017-00020 galiojimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Uostamiesčio projektas“, Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos išduoto 2016-10-17 leidimo Nr. LRS-82-161017-00020, dalyje dėl ypatingo, kitos paskirties statinio – estrados (su tribūnomis) žemės sklype kadastrinis Nr. 6854/0005:8, adresu Parko g. 4A, Plungė, statybos galiojimą. Ieškinyje nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas Tomas Katkus, atliko Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) išduoto statytojai Plungės rajono savivaldybės administracijai 2016-10-17 leidimo Nr. LRS-82-161017-00020 (toliau – Statybą leidžiantis dokumentas) statyti naujus nesudėtingos kategorijos statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas), ypatingą inžinerinį statinį, rekonstruoti neypatingą sporto paskirties inžinerinį statinį, rekonstruoti nesudėtingą inžinerinį statinį bei griauti statinius žemės sklype kadastrinis Nr. 6854/0005:8 pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Uostamiesčio projektas“ 2016 metais parengtą statinio projektą „Stadiono, esančio Plungės dvaro sodyboje (unikalus Nr. KVR kodas 988) rekonstravimo projekto koregavimas, sukuriant aktyvaus poilsio ir pramogų zoną (pagal projektą „Aktyvaus poilsio ir pramogų zonos sukūrimas Plungės m. M. K. Oginskio dvaro teritorijoje, prie autobusų stoties“) Nr. 2015-12-03 / V1-TP“ (toliau – Statinio projektas) parengimo ir išdavimo procedūrų bei dokumentų atitikties statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, patikrinimą ir surašė 2017-03-31 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-53 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo aktu konstatuota, kad statinio projekte suprojektuotos estrados (su pagalbinėmis patalpomis po estrada ir rūsyje) aukštis prieštarauja Plungės dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010-01-19 įsakymu Nr. ĮV-28 (toliau – SP), sprendiniams. SP numatytas teritorijos Nr. 1.12 sprendinys – maksimalus statinių aukštis: 4,5 m. Tuo tarpu statinio projekte projektuojamo pastato – estrados tribūnų aukštis yra nurodomas 7,07 m (techninio projekto bendrųjų rodiklių lentelės IV dalis „Kiti statiniai“ 4.1.4 punktas ir statinio projekto bendrosios dalies skersinių pjūvių 1-1, 2-2, 3-3, 5-5, 6-6 brėžiniai), ir 8,60 m (statinio projekto bendrosios dalies skersinių pjūvių 1-1, 2-2, 3-3, 5-5, 6-6 brėžiniai). Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis (toliau – SĮ)). Šiuo atveju pagal statinio projekto bendrosios dalies požeminio aukšto (alt. - 3.27) ir estrados planą matyti, jog projektuojama estrada yra pastatas, kadangi šis statinys yra apdengtas stogu ir jos didžiausią dalį sudaro patalpos. Pastatų aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Taigi šiuo atveju statinio projekte nurodomas pastato – estrados, aukštis yra vienas – 8,60 m, kadangi pastato aukštis matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško, t. y. iki 8,60 m, ir šis rodiklis turėjo būti nurodomas visame statinio projekte vienodai. Taigi projektuojamo pastato – estrados, aukštis, kuris yra 8,60 m, viršija SP ribojamą teritorijoje Nr. 1.12 statinių aukštį (maksimalus – 4,5 m), todėl Administracijos išduotas SLD pagal parengtą statinio projektą, kurio sprendiniai prieštarauja specialiojo teritorijų planavimo dokumento, kuriuo pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės, sprendiniui, išduotas neteisėtai ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Aplinkybę, kad suprojektuotas estrados, kaip inžinerinio statinio aukštis neviršija SP 1.12 sprendinyje nustatyto maksimalaus 4,5 m statinių aukščio patvirtina tiek 2016-04-11 Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas (toliau – Specialiosios ekspertizės aktas), tiek 2016-09-27 projekto bendrosios ekspertizės aktas Nr. PE16-256 (toliau – Bendrosios ekspertizės aktas). Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 5 straipsnio 9 dalį konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų valdymą atsako Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas). Nagrinėjamu atveju, Kultūros paveldo departamento Telšių skyrius dar 2014-06-16 vertindamas Statinio projekto atitikimą SP bei kitiems paveldosaugos reikalavimams kreipėsi į Kultūros paveldo departamento sudarytą specialią komisiją, kuri pritarė stadiono rekonstrukcijos projektui. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Kultūros paveldo departamentas, kuris teikdamas atsiliepimą teismui aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad departamento nuomone stadiono rekonstravimo sprendiniai nepažeidžia SP sprendinių ir paveldosaugos reikalavimų. Pažymi, jog Statinio projekto atitiktį SP įtvirtintiems sprendiniams vertino aukščiausią kvalifikaciją nekilnojamojo kultūros paveldo srityje turintys ekspertai, kurie vienareikšmiškai konstatavo, kad projektas atitinka nustatytus privalomus reglamentus ir paveldosaugos reikalavimus. Tuo tarpu Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktą surašė Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas Tomas Katkus, kurio kvalifikacija nekilnojamojo kultūros paveldo srityje akivaizdžiai žemesnė, nei Specialiąją ekspertizė atlikusios specialistės Margaritos Ramanauskienės, ar Statinio projekto atitiktį SP sprendiniams derinusios Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vyriausiosios specialistės Loretos Barysienės. Virš estrados suprojektuotas ažūrinis metalo karkasas, tekstilės tentas nuo kritulių, kaip ir kiti elementai virš estrados tūrio neturi būti skaičiuojami nustatant pastato išorės aukštį, nes būtent tokios pozicijos laikėsi ir projektą vertinusi už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsauga atsakinga institucija. Be to, derinant projekto sprendinius su Kultūros paveldo departamentu, buvo akcentuota, kad SP sprendinyje Nr. 1.12 nustatytas 4,5 m maksimalus aukštis taikomas tik tūriniams objektams, o ne vėliavų stulpams, apšvietimo atramoms, strypinėms konstrukcijoms, pasižyminčioms ažūriškumu.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į prašymą nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad prašyme nėra keliami reikalavimai Nacionalinei žemės tarnybai, nagrinėjami klausimai susiję su statybos leidimo išdavimo teisėtumu, dėl pateikto prašymo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutinka su ieškinyje nurodytu reikalavimu bei prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįsta. Nurodo, kad estrada yra su pagalbinėmis patalpomis. Pagalbinės patalpos suprojektuotos įleidžiant į žemę, neviršija 3 m aukščio. Kultūros paveldo departamento nuomone stadiono rekonstravimo sprendiniai nepažeidžia SP sprendinių ir paveldosaugos reikalavimų, kadangi SP sprendinyje statinių aukštis – 4,5 m, o projektuojama estrada – 3 m. Atsižvelgus į tai, kad konstrukcijos esančios virš 3 m suprojektuotos erdvinės, neturinčios sienų ir patalpų bei į tai, kad numatyta sezoninė danga tentas, Kultūros paveldo departamento Telšių skyrius 2016-09-16 pritarė šiam projektui. Prašė bylą nagrinėti Kultūros paveldo departamento atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo UAB „Uostamiesčio projektas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutinka su ieškinyje nurodytu reikalavimu bei nurodo, kad estrados uždaro kontūro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukštis yra 3 m. Virš sėdimų vietų numatytas išmontuojamas tentas, tvirtinamas ant kas 3,5 m – 5,0 m išdėstytų atramų. Vadovaujantis SP sprendiniais ir NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis: „Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti“. Projekte numatyta prie pagrindinio parko tako esančią estradą perkelti prie pat stadiono ribos, siekiant pagerinti teritorijos apžvelgiamumą, statinio uždaro kontūro aukštis suprojektuotas 3,0 m. Pažymi, kad retos atramos ir lengvas tentas neįtakoja teritorijos apžvelgiamumo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Tadas Budvytis palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus jame nurodytais motyvais bei prašė panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo, dalyje dėl ypatingo, kitos paskirties statinio – estrados (su tribūnomis) statybos galiojimą. Papildomai paaiškino, kad pastato – estrados bendras aukštis yra 8,6 m, kas prieštarauja Plungės dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui, kuriame nurodyta, kad maksimalus statinių aukštis gali būti 4,5 m. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra apibrėžta, kas yra pastatas ir šiuo atveju statybos požiūriu estrada yra vientisas statinys, ir nesvarbu, kad dalis jo konstrukcijų yra ažūriniai, o stogas tentinis, kurį laikys atraminiai strypai. Šios aplinkybės nepaneigia estrados kaip vientiso darinio, todėl statybos leidimas šiai estradai turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Eligijus Vinckus prieštaravo ieškiniui atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais bei prašė nepanaikinti atsakovės išduoto Statybą leidžiančio dokumento. Papildomai paaiškino, kad šiuo atveju neaišku, kokį teisinį gėrį gina ieškovas, kokie paveldosaugos reikalavimai yra pažeisti, kadangi estrada nėra pastatas ir ieškovas savaip interpretuoja specialiųjį planą. Ieškovas šiuo atveju visiškai nežiūri į estrados paskirtį, į konstrukcijas ir laiko tai vientisus pastatu, tačiau paties pastato tribūnų, t. y. aklinos sienos aukštis yra tik 3 metrai, paskui eina lengvos ažūrinės metalo konstrukcijos ir tentas, saugantis nuo kritulių ar saulės. Be to, prieš teikiant projektą derinimui, buvo atlikta specialioji ekspertizė, kurioje nurodyta, kad projektas atitinka nustatytus privalomus reglamentus, paveldosaugos reikalavimus.
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Uostamiesčio projektas“ atstovė Snieguolė Stripinienė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi statybos įstatyme nurodyta, kad pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o nagrinėjamu atveju estrada nėra patalpa, tai yra kitos paskirties inžinerinis statinys. Estrados uždaros dalies aklinos sienos aukštis yra 3 metrai, o toliau virš sėdimų vietų yra suprojektuotas išmontuojamas tentas, kurį laikys kas 3-5 metrus išdėstytos atramos. Šis statinys yra ažūrinis, lengvos konstrukcijos, lengvai apžvelgiamas, tai nėra aklina visas statinys su aklinu stogu. Kadangi estrada stovės kultūros paveldo teritorijoje, tai ir buvo siekiama rasti geriausią variantą ir ši estrada su tentiniu stogu buvo pasirinktą vien todėl, kad tentas saugotų nuo lietaus ar saulės. Nagrinėjamu atveju estrados aukštis atitinka specialiajam planui keliamus reikalavimus.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atstovė Rita Latakienė nurodė, kad žemės sklypas, kuriame projektuojamas pastatas – estrada, panaudos teise yra perduotas naudotis Plungės rajono savivaldybei, o ieškovės reikalavime nėra keliami reikalavimai Nacionalinei žemės tarnybai, todėl dėl ieškinio pagrįstumo palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracija 2016-10-17 išdavė statytojai Plungės rajono savivaldybės administracijai leidimą Nr. LRS-82-161017-00020 statyti naujus nesudėtingos kategorijos statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas), ypatingą inžinierinį statinį, rekonstruoti neypatingą sporto paskirties inžinerinį statinį, rekonstruoti nesudėtingą inžinerinį statinį bei griauti statinius žemės sklype kadastrinis Nr. 6854/0005:8 pagal UAB „Uostamiesčio projektas“ parengtą statinio projektą Nr. 2015-12-03/V1-TP.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas Tomas Katkus atlikęs statinio projekto parengimo ir išdavimo procedūrų bei dokumentų atitikties statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, patikrinimą 2017-03-31 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-53.
Patikrinimo akte konstatuota, kad Statinio projekte suprojektuotas estrados (su pagalbinėmis patalpomis po estrada ir rūsyje) aukštis prieštarauja SP Nr. 1.12 sprendiniui, kuriame nurodyta, kad maksimalus leistinas statinių aukštis – 4,5 m, o tuo tarpu statinio projekte nurodomas estrados (tribūnos) aukštis yra 8,60 m.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog naujai projektuojama estrada išdėstoma šiaurinėje teritorijos dalyje, ties išorine parko riba kultūros paveldo objekte – Plungės dvaro sodyboje. Suprojektuotos estrados tribūnos uždaro kontūro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukštis yra 3,00 m, tentinė stoginė (sezoninė danga) – 5,50 – 7,07 m., tentinės dangos atramų viršus – 8,60 m.
Pagal NKPAĮ 5 straipsnio 9 dalį konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų valdymą atsako Kultūros paveldo departamentas. NKPAĮ 19 straipsnio 6 dalies 3 punkte, be kita ko numatyta, jog siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius ir įrenginius. Pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių skyrių nuostatais, patvirtintais Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. Į-121, 6.8. punktą, Kultūros departamento teritoriniai skyriai teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir išduoda Tvarkybos darbų projektavimo sąlygas, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir kitus nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančius dokumentus.
Šiuo atveju, estrada yra statoma nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, todėl atsakovė kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Telšių skyrių su prašymų dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo stadiono, esančio Plungės dvaro sodyboje, rekonstravimo projektui parengti. Kultūros paveldo departamento Telšių skyrius 2013-08-29 išdavė Plungės rajono savivaldybės administracijai specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. (12.14-Te)2Te-547 ir iš esmės pritarė projektiniams pasiūlymams, išskyrus teniso kortų įrengimui, kurie nebuvo numatyti SP.
2016-04-11 atlikta nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizė ir surašytas ekspertizės aktas, (toliau – Specialiosios ekspertizės aktas), kurią atliko nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Margarita Ramanauskienė. Ekspertizės akte nurodoma, jog projekto sprendiniai, sukuriant aktyvaus poilsio ir pramogų zoną turės teigiamą įtaką registruotai kultūros paveldo vertybei Plungės dvaro sodybai (unikalus KVR kodas 988). Šiuo metu esamos tribūnos pietinėje stadiono teritorijos dalyje daro neigimą vizualinį poveikį. Nugriovus tribūnas pašalinamas vizualinės taršos objektas, išvalomos parko alėjos prieigos. Ateityje, nugriovus esamą tvorą, bus atveriamas vaizdas į parko erdvę. Naujai projektuojamos tribūnos išdėstomos šiaurinėje teritorijos dalyje, ties išorine parko riba. Projektuojamos tribūnos aukščiausios vietos (viršutinių eilių) aukštis – 3,00 m. Iš Specialiosios ekspertizės akto 8 punkto matyti, jog projektas atitinka nustatytus privalomus reglamentus, paveldosaugos reikalavimus ir projektą rekomenduojama teikti derinimui.
Kultūros paveldo departamento Telšių skyrius vertindamas Statinio projekto atitikimą SP sprendiniams bei kitiems paveldosaugos reikalavimams kreipėsi į Kultūros paveldo departamento sudarytą specialią komisiją, kuri 2014-06-19 protokolu Nr. 13P-8 pritarė stadiono rekonstrukcijos projektui, be kita ko nurodydama, kad pateiktas projektas, kurio parametrai neviršija numatytų Specialiajame plane, t. y. statinio aukštis 3 m, žemės sklypo užstatymo tankumas 0,79 procento, užstatymo intensyvumas 0,005 procento, o virš statinio sumontuota stogo konstrukcija su tento danga neužgoš kultūros vertybės.
Taigi, iš Specialiosios ekspertizės akto ir Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos komisijos posėdžio protokolo matyti, kad statinio projekto atitiktis SP sprendiniams buvo tikrinamas būtent už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų, t. y. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Telšių skyriaus ir Kultūros paveldo departamento, kurios vienareikšmiškai konstatavo, jog statinio projektas nepažeidžia SP sprendinių ir paveldosaugos reikalavimų.
Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog atsakovė raštu kreipėsi į Valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Lietuvos paminklai“, kaip SP rengėjus, kad pateiktų išaiškinimą dėl SP sprendinyje Nr. 1.12 numatyto maksimalaus aukščio taikymo. Atsakydama į minėtą atsakovės prašymą VĮ „Lietuvos paminklai“ 2017-06-16 rašte pažymėjo, jog aukščio reglamentas taikomas statiniams, t. y. tūriniams objektams, kurie gali neigiamai paveikti saugoma kultūros paveldo vertybę bei jos vertingąsias savybes. Kadangi suprojektuotas estrados uždaro kontūro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukštis yra 3,00 m, o virš 3,00 m yra suprojektuotos ažūrinės konstrukcijos laikinai tento dangai įtvirtinti, todėl toks SP rengėjo pateiktas išaiškinimas suponuoja teismui išvadą, kad suprojektuota estrada neprieštarauja SP Nr. 1.12 sprendiniui.
SĮ 2 straipsnio 37 dalyje nurodyta, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (SĮ 2 str. 84 d.). Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (SĮ 2 str. 16 d.). Suprojektuotas statinys – estrada priskiriamas kitos paskirties inžineriniams statiniams (Lietuvos Respublikos aplinko ministro įsakymas 2003 m. birželio 11 d. Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo 13 p., galiojo nuo 2014-10-11 iki 2016-12-31). Nors Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad pastatų aukštis matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško, tačiau Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta, kaip matuojamas inžinerinių statinių aukštis. Byloje nustatyta, kad planuojamo statinio didžiausią dalį sudaro atviros tribūnos (ne patalpos) žiūrovams susodinti, estrados uždaro kontūro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukštis yra 3 metrai, kitą dalį, kaip minėta aukščiau, sudaro atramos ir išmontuojamas tentas. Taigi šiuo atveju estrada nėra pastatas, nes jis nėra apdengtas stogu statinys ir jos didžiausią dalį sudaro ne patalpos, o ažūrinės konstrukcijos (atramos, išmontuojamas tentas). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas vertina, ar minėto statinio – estrados, aukštis neprieštarauja specialiojo teritorijų planavimo dokumentui, o ne plačiąja prasme SĮ, ir kaip minėta aukščiau, tiek Kultūros paveldo departamento, tiek Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Telšių skyriaus sprendimai, bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog statinio projektas nepažeidžia SP sprendinių ir paveldosaugos reikalavimų.
Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr. A146-335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2006 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-86/2007). Taip pat, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra sprendžiama, ar administracinių aktų panaikinimas yra būtina ir proporcinga priemonė viešajam interesui apginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-198/2012, 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013). Kaip nurodė teismo posėdžio metu uždarosios akcinės bendrovės „Uostamiesčio projektas“ atstovė projekto vadovė Snieguolė Stripinienė suprojektuota estrada pasižymi ažūriškumu, t. y. apžvelgiamumu, kad neužgožtų kultūros paveldo, tentas nuo kritulių ar saulės tvirtinamas tik kas 3 – 5 m išdėstytų atramų ir šios retos atramos ir lengvas tentas nedaro įtakos teritorijos apžvelgiamumui, be to, šis kompromisinis sprendimas buvo priimtas siekiant sumažinti vizualinę taršą. Nagrinėjamu atveju statinys yra reikšmingas visai visuomenei, tai yra kultūros paveldo dalis, ir šio statinio dalies statybos leidimo panaikinimas nebūtų proporcingas siekiamam tikslui – sukurti aktyvaus poilsio ir pramogų zoną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pabrėžė, kad vien formalių pažeidimų buvimas nesudaro pagrindo panaikinti leidimą statybai, jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai. Laikytina, kad asmuo leidimo statybai gavimo proceso metu elgėsi sąžiningai ir buvo įgijęs teisėtus lūkesčius gauti leidimą statybai, jei jis teisėtai atliko visus būtinus veiksmus statybos leidimui gauti, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus ir nepateikė viešojo administravimo subjektui jokių apgaulingų, neteisingų ar neišsamių duomenų, siekdamas statybos leidimo išdavimo; viešojo administravimo subjektui, išdavusiam leidimą statybai, buvo žinomos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su sprendimu išduoti statybos leidimą, statybos leidimas tiesiogiai nepažeidė nei viešojo intereso, nei kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1797/2005). Nagrinėjamu atveju atsakovė leidimo statybai gavimo procese elgėsi sąžiningai ir buvo įgijusi teisėtus lūkesčius gauti leidimą jos poreikiams reikalingo objekto statybai, byloje nėra nustatytas leidimą gavusios šalies nesąžiningumas ar neteisėti veiksmai, o išduotas leidimas statybai nepažeidžia nei viešojo intereso, nei trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, atsakovė šioms aplinkybėms įvertinti pasinaudojo šios srities specialistų žiniomis, kurie pastabų dėl SP neatitikimo Specialiojo plano sprendiniams nepateikė, todėl nagrinėjamu atveju leidimo panaikinimas pažeistų šalies teisėtus lūkesčius bei būtų neproporcinga priemonė viešajam interesui apginti.
NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalyje, be kita ko numatyta, jog viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei į tai, kad naujai projektuojama estrada išdėstoma ties išorine parko riba, estradoje virš 3,00 metrų suprojektuotos strypinės konstrukcijos, pasižyminčios ažūriškumu, neturinčios sienų ir patalpų, numatyta sezoninė danga tentas, kuri bet kada gali būti nuimama, teismas mano, kad suprojektuota estrada (tribūnos) neprieštarauja SP Nr. 1.12 sprendiniui ir NKPAĮ 19 straipsniui bei nenustelbs kultūros paveldo objekto ir netrukdys jo apžvelgti, todėl konstatuotina, kad atsakovės išduoto Statybą leidžiančio dokumento naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus – šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir vadovaudamasis įstatymais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Priimdamas sprendimą, teismas turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju šalys neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.