Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Plungės rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 17 d. leidimo Nr. LRS-82-161017-00020 panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Uostamiesčio projektas“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos išduoto 2016 m. spalio 17 d. leidimo Nr. LRS-82-161017-00020 dalį dėl ypatingojo kitos paskirties statinio – estrados (su tribūnomis) žemės sklype, kadastrinis Nr. 6854/0005:8, adresu Parko g. 4A, Plungė, statybos. Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas T. K. atliko Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) išduoto statytojai Plungės rajono savivaldybės administracijai 2016 m. spalio 17 d. leidimo Nr. LRS-82-161017-00020 (toliau – Statybą leidžiantis dokumentas) statyti naujus nesudėtingos kategorijos statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas), ypatingąjį inžinerinį statinį, rekonstruoti neypatingąjį sporto paskirties inžinerinį statinį, rekonstruoti nesudėtingą inžinerinį statinį bei griauti statinius žemės sklype, kadastrinis Nr. 6854/0005:8, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Uostamiesčio projektas“ 2016 m. parengtą statinio projektą „Stadiono, esančio Plungės dvaro sodyboje, unikalus Nr. KVR kodas 988, rekonstravimo projekto koregavimas, sukuriant aktyvaus poilsio ir pramogų zoną (pagal projektą „Aktyvaus poilsio ir pramogų zonos sukūrimas Plungės m. M. K. Oginskio dvaro teritorijoje, prie autobusų stoties“) Nr. 2015-12-03 / V1-TP“ (toliau – Statinio projektas) parengimo ir išdavimo procedūrų bei dokumentų atitikties statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimą ir surašė 2017 m. kovo 31 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-53 (toliau – Patikrinimo aktas). Šiuo aktu konstatuota, kad statinio projekte suprojektuotos estrados (su pagalbinėmis patalpomis po estrada ir rūsyje) aukštis prieštarauja Plungės dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-28 (toliau – SP), sprendiniams. Specialiajame plane numatytas teritorijos Nr. 1.12 sprendinys – maksimalus statinių aukštis: 4,5 m. Tuo tarpu statinio projekte projektuojamo pastato – estrados tribūnų aukštis yra nurodomas 7,07 m (techninio projekto bendrųjų rodiklių lentelės IV dalis „Kiti statiniai“ 4.1.4 punktas ir statinio projekto bendrosios dalies skersinių pjūvių 1-1, 2-2, 3-3, 5-5, 6-6 brėžiniai) ir 8,60 m (statinio projekto bendrosios dalies skersinių pjūvių 1-1, 2-2, 3-3, 5-5, 6-6 brėžiniai). Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis (toliau – SĮ)). Šiuo atveju pagal statinio projekto bendrosios dalies požeminio aukšto (alt. - 3.27) ir estrados planą matyti, jog projektuojama estrada yra pastatas, kadangi šis statinys yra apdengtas stogu ir jos didžiausią dalį sudaro patalpos. Pastatų aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnio 11 dalis). Taigi šiuo atveju statinio projekte nurodomas pastato – estrados aukštis yra vienas – 8,60 m, kadangi pastato aukštis matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško, t. y. iki 8,60 m, ir šis rodiklis turėjo būti nurodomas visame statinio projekte vienodai. Taigi projektuojamo pastato – estrados aukštis, kuris yra 8,60 m, viršija specialiojo plano ribojamą teritorijoje Nr. 1.12 statinių aukštį (maksimalus – 4,5 m), todėl Administracijos išduotas statybos leidimas pagal parengtą statinio projektą, kurio sprendiniai prieštarauja specialiojo teritorijų planavimo dokumento, kuriuo pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės, sprendiniui, išduotas neteisėtai ir naikintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Teismo motyvai: Nurodė, kad vadovaujantis norminiais aktais bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. naujai projektuojama estrada išdėstoma ties išorine parko riba, estradoje virš 3,00 metrų suprojektuotos strypinės konstrukcijos, pasižyminčios ažūriškumu, neturinčios sienų ir patalpų, numatyta sezoninė danga tentas, kuri bet kada gali būti nuimama, suprojektuota estrada (tribūnos) neprieštarauja specialiojo plano Nr. 1.12 sprendiniui bei nenustelbs kultūros paveldo objekto ir netrukdys jo apžvelgti, todėl nėra pagrindo išduotą leidimą naikinti ieškovės nurodytais argumentais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė Inspekcija pateikė apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo statinį laikė ne pastatu, o inžineriniu statiniu. Ginčo estrada susideda ne tik iš tribūnų ir ažūrinių stogo konstrukcijų, bet ir iš 551 kv. m bendro ploto požeminės ir antžeminės dalies patalpos. Didžiausią statinio dalį sudaro laikančiosios konstrukcijos, kuriomis apribotos suprojektuotų patalpų erdvės ir be kurių nebūtų statinio patalpų, t. y. požeminio aukšto sienos, perdanga tarp požeminio ir antžeminio aukšto, antžeminio aukšto sienos ir perdanga – stogas, ant kurio kartu įrengtos sėdimos vietos žiūrovams (tribūna). Likusios ažūrinės stogo konstrukcijos ir tentas nesudaro vyraujančios statinio laikančiųjų konstrukcijų dalies vertinant jų ir visų statinio laikančiųjų konstrukcijų kiekio santykį. Ažūrinė stogo dalis nėra nei dominuojanti, nei lemianti statinio funkcinę paskirtį. Todėl estrada yra pastatas, kaip tai numatyta SĮ 2 straipsnio 37 dalyje, 2 straipsnio 41 dalyje, 2 straipsnio 84 dalyje, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 6.18 punkte. Nurodė, kad esminės reikšmės neturi, kaip yra įvardijama ginčo estrada. Statinio apibrėžimas nusako, jog statiniu gali būti tiek pastatas, tiek inžinerinis statinys. Pagal SP teritorijos Nr. 1.12 sprendinį „statinių“ maksimalus aukštis nurodytas 4,5 m ir jokių išimčių nenumatyta. O šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad statinio projekte yra fiksuotas visas projektinis statinio aukštis iki aukščiausios konstrukcijos taško – 8,60 m ir kad tai prieštarauja SP sprendiniui, apibūdinančiam teritorijos, į kurią patenką ginčo statinys, maksimalų leidžiamą aukštį. Be to, kyla klausimas dėl aukščio skaičiavimo. Vienur teismas nurodė, kad norminiuose aktuose nenumatyta, kaip turi būti skaičiuojamas inžinerinių pastatų aukštis, o kitoje vietoje jau remiasi VĮ „Lietuvos paminklai“ aiškinimu dėl aukščių skaičiavimo. Nurodė, kad neatsižvelgta į viešąjį interesą. Specialusis planas savo sprendiniais būtent ir išreiškia valstybės, suinteresuotos visuomenės fizinių bei juridinių asmenų suderintą interesą dėl teritorijos naudojimo ir kaip norminis teisės aktas taikomas visiems subjektams, veikiantiems šioje teritorijoje vykdant teritorijų planavimo, tvarkymo ir statybos darbus. Pakitę poreikiai ir lūkesčiai dėl teritorijos panaudojimo galimybių galėtų būti pagrindas peržiūrėti teritorijų planavimo dokumento sprendinius juos koreguojant arba keičiant, tačiau tai negali būti priežastis nesivadovauti galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ar taikyti juos su nenumatytomis išlygomis.Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad aplinkybę, jog Statybą leidžiantis dokumentas nepažeidžia specialiojo plano sprendinių ir paveldosaugos reikalavimų, įrodo 2016 m. balandžio 11 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas, 2016 m. rugsėjo 27 d. projekto bendrosios ekspertizės aktas Nr. PE16-256. Projektuojamos estrados architektūriniai sprendiniai ir jų atitiktis SP sprendiniams buvo tikrinami 2014 m. birželio 16 d. Kultūros paveldo departamento Telšių skyriuje ir tik 2016 m. rugsėjo 16 d. gavus pritarimą projekto sprendiniams buvo išduotas Statybą leidžiantis dokumentas. UAB „Uostamiesčio projektas“ parengto statinio projekto Nr. 2015-12-03/V1-TP atitiktį specialiojo plano įtvirtintiems sprendiniams vertino aukščiausią kvalifikaciją nekilnojamojo kultūros paveldo srityje turintys ekspertai, kurie vienareikšmiškai konstatavo, kad projektas atitinka nustatytus privalomus reglamentus ir paveldosaugos reikalavimus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo statinį laikė ne pastatu, o inžineriniu statiniu. Byloje nustatyta, jog planuojamo statinio didžiausią dalį sudaro atviros tribūnos (ne patalpos), kurių paskirtis – susodinti žiūrovus, estrados uždaro kontūro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukštis yra 3 metrai, kitą dalį sudaro atramos ir išmontuojama sezoninė danga – tentas, kurio paskirtis – apsaugoti tribūnas nuo kritulių ar saulės. Patalpos, kurias mini apeliantė, yra pagalbinės, įleistos į žemę ir neturi jokios įtakos nagrinėjamam klausimui. Nurodė, kad estrada kaip statinys yra reikšminga visai visuomenei, t. y. kultūros paveldo dalis. Šio statinio dalies statybos leidimo panaikinimas nebūtų proporcingas siekiamam tikslui – sukurti aktyvaus poilsio ir pramogų zoną. Teismas pagrįstai nurodė, jog estrada nedaro įtakos teritorijos apžvelgiamumui.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių statybos leidimo išdavimo teisėtumą, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracija 2016 m. spalio 17 d. išdavė statytojai Plungės rajono savivaldybės administracijai leidimą Nr. LRS-82-161017-00020 statyti naujus nesudėtingos kategorijos statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas), ypatingąjį inžinerinį statinį, rekonstruoti neypatingąjį sporto paskirties inžinerinį statinį, rekonstruoti nesudėtingą inžinerinį statinį bei griauti statinius žemės sklype, kadastrinis Nr. 6854/0005:8, pagal UAB „Uostamiesčio projektas“ parengtą statinio projektą Nr. 2015-12-03/V1-TP. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 17 d. statybos leidimas Nr. LRS-82-161017-00020 nepažeidžia Plungės dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 988) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-28, sprendinių ir paveldosaugos reikalavimų. Taigi, statybos leidimas laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Apeliantė Inspekcija, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, nurodė, jog netinkamai buvo aiškinti norminiai aktai, reglamentuojantys estrados vertinimą ne kaip pastatą, o kaip inžinerinį statinį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, teisingai ištyrė ir nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.Statybą leidžiančių dokumentų rūšis, jų išdavimo tvarką, apskaitų ir statistinių ataskaitų tvarkymą, galiojimo panaikinimą ir kitus klausimus reglamentuoja SĮ. Šio įstatymo 2 straipsnio 87 dalis apibrėžia, kad statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Šio straipsnio 61 dalis numato, kad statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Plungės rajono savivaldybės administracija 2016 m. spalio 17 d. išdavė statytojai Plungės rajono savivaldybės administracijai leidimą Nr. LRS-82-161017-00020 statyti naujus nesudėtingos kategorijos statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas), ypatingąjį inžinerinį statinį, rekonstruoti neypatingąjį sporto paskirties inžinerinį statinį, rekonstruoti nesudėtingą inžinerinį statinį bei griauti statinius žemės sklype, kadastrinis Nr. 6854/0005:8, pagal UAB „Uostamiesčio projektas“ parengtą statinio projektą Nr. 2015-12-03/V1-TP. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas T. K. 2017 m. kovo 31 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-53. Jame nurodė, kad statinio projekte suprojektuotas estrados (su pagalbinėmis patalpomis po estrada ir rūsyje) aukštis prieštarauja specialiojo plano Nr. 1.12 sprendiniui, kuriame nurodyta, jog maksimalus leistinas statinių aukštis – 4,5 m, o statinio projekte nurodomas estrados (tribūnos) aukštis yra 8,60 m.Nagrinėjamoje byloje ginčo statybos objektas yra estrada su pagalbinėmis patalpomis po ja ir rūsyje. Pirmosios instancijos teismas šį objektą laikė inžineriniu statiniu, o apeliantė prašė laikyti pastatu. SĮ 2 straipsnio 37 dalyje nurodyta, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (SĮ 2 straipsnio 84 dalis). Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (SĮ 2 straipsnio 16 dalis). Suprojektuotas statinys – estrada priskiriamas kitos paskirties inžineriniams statiniams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2003 m. birželio 11 d. Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ 13 punktas, galiojo nuo 2014 m. spalio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo statinį laikė inžineriniu statiniu. Apeliantė nurodė, kad net estradą įvardijus kaip inžinerinį statinį buvo neatsižvelgta į Specialaus plano Nr. 1.12 sprendinį, kuriame nurodytas „statinių“ maksimalus aukštis 4,5 m ir jokių išimčių nenumatyta. Statinio projekte yra fiksuotas visas projektinis statinio aukštis iki aukščiausio konstrukcijos taško – 8,60 m ir tai prieštarauja specialaus plano sprendiniui, apibūdinančiam teritorijos, į kurią patenką ginčo statinys, maksimalų leidžiamą aukštį. Be to, kyla klausimas dėl aukščio skaičiavimo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad pastatų aukštis matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisės aktuose nėra atskirai išskirta inžinerinių statinių aukščio matavimo metodika. Byloje nustatyta, jog naujai projektuojama estrada išdėstoma šiaurinėje teritorijos dalyje, ties išorine parko riba kultūros paveldo objekte – Plungės dvaro sodyboje. Suprojektuotos estrados tribūnos uždaro kontūro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukštis yra 3,00 m, tentinė stoginė (sezoninė danga) – 5,50–7,07 m, tentinės dangos atramų viršus – 8,60 m. Planuojamo statinio didžiausią dalį sudaro atviros tribūnos (ne patalpos) žiūrovams susodinti, estrados uždaro kontūro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukštis yra 3 metrai, kitą dalį sudaro atramos ir išmontuojamas tentas. Suprojektuotas estrados uždaro kontūro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukštis yra 3,00 m, o virš 3,00 m yra suprojektuotos ažūrinės konstrukcijos laikinai tento dangai įtvirtinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad suprojektuota estrada neprieštarauja specialiojo plano Nr. 1.12 sprendiniui.Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas inžinerinio pastato aukštį, pagrįstai rėmėsi VĮ „Lietuvos paminklai“ raštu. Ši įmonė organizuoja pagal Kultūros paveldo departamento ir paveldo objektų savininkų sprendimus numatytų kultūros vertybių tvarkybos (tyrinėjimo, projektavimo, konservavimo, restauravimo, remonto, pritaikymo, atkūrimo) darbus. Pagrindiniai šios įmonės uždaviniai yra vykdyti kultūros paveldo objektų ir vietovių tvarkybos darbų valdytojo funkcijas, įgyvendinant paveldotvarkos programas bei atliekant kultūros paveldo objektų ir vietovių priežiūrą; organizuoti tvarkybos darbus, vykdyti šių darbų projektavimą, organizuoti projekto vykdymo priežiūrą; vykdyti užsakovo, statinio statybos valdytojo ir statinio projektavimo valdytojo funkcijas; organizuoti tvarkybos darbus, vykdyti šių darbų projektavimą, organizuoti projekto vykdymo priežiūrą; vykdyti užsakovo, statinio statybos valdytojo ir statinio projektavimo valdytojo funkcijas; organizuoti ir vykdyti statinio statybos priežiūrą; rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (Įstatų 10 ir 11 punktai). VĮ „Lietuvos paminklai“ 2017 m. birželio 16 d. rašte pažymėjo, jog aukščio reglamentas taikomas statiniams, t. y. tūriniams objektams, kurie gali neigiamai paveikti saugomą kultūros paveldo vertybę bei jos vertingąsias savybes. O šiuo atveju estrada yra laikoma ažūriška. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsižvelgta į viešąjį interesą. Specialusis planas savo sprendiniais būtent ir išreiškia valstybės, suinteresuotos visuomenės fizinių bei juridinių asmenų suderintą interesą dėl teritorijos naudojimo ir kaip norminis teisės aktas taikomas visiems subjektams, veikiantiems šioje teritorijoje vykdant teritorijų planavimo, tvarkymo ir statybos darbus. Pakitę poreikiai ir lūkesčiai dėl teritorijos panaudojimo galimybių galėtų būti pagrindas peržiūrėti teritorijų planavimo dokumento sprendinius juos koreguojant arba keičiant, tačiau tai negali būti priežastis nesivadovauti galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ar taikyti juos su nenumatytomis išlygomis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatyta, jog siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius ir įrenginius. Pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. Į-121, 6.8 punktą, Kultūros departamento teritoriniai skyriai teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir išduoda tvarkybos darbų projektavimo sąlygas, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir kitus nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančius dokumentus. Šiuo atveju Kultūros paveldo departamento Telšių skyrius 2013 m. rugpjūčio 29 d. išdavė Plungės rajono savivaldybės administracijai specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. (12.14-Te)2Te-547 ir iš esmės pritarė projektiniams pasiūlymams, išskyrus dėl teniso kortų įrengimo, kurie nebuvo numatyti SP. Kultūros paveldo departamento specialioji komisija 2014 m. birželio 19 d. protokolu Nr. 13P-8 pritarė stadiono rekonstrukcijos projektui ir nurodė, kad pateiktas projektas, kurio parametrai neviršija numatytų Specialiajame plane, t. y. statinio aukštis 3 m, žemės sklypo užstatymo tankumas 0,79 procento, užstatymo intensyvumas 0,005 procento, o virš statinio sumontuota stogo konstrukcija su tento danga neužgoš kultūros vertybės. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė M. R. atliko 2016 m. balandžio 11 d. nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizę ir surašė ekspertizės aktą. Šis aktas patvirtina, kad projektas atitinka nustatytus privalomus reglamentus, paveldosaugos reikalavimus ir projektą rekomenduojama teikti derinti (8 punktas). Duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, apeliantė teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad išduoto statybos leidimo dalis dėl naujai projektuojamos estrados, išdėstomos šiaurinėje teritorijos dalyje, ties išorine parko riba kultūros paveldo objekte – Plungės dvaro sodyboje, nurodant, kad estrados tribūnos uždaro kontūro (aklinos) dalies iki aukščiausios sėdimų vietų eilės aukštis yra 3,00 m, tentinė stoginė (sezoninė danga) – 5,50–7,07 m, tentinės dangos atramų viršus – 8,60 m, nedaro neigiamos įtakos saugomos vietovės vertingosioms savybėms, kas atitinka viešojo intereso gynimą. Tad sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo atveju atsakovė leidimo statybai gavimo procese elgėsi sąžiningai ir buvo įgijusi teisėtus lūkesčius gauti leidimą jos poreikiams reikalingo objekto statybai, byloje nėra nustatytas leidimą gavusios šalies nesąžiningumas ar neteisėti veiksmai, o išduotas leidimas statybai nepažeidžia nei viešojo intereso, nei trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, atsakovė šioms aplinkybėms įvertinti pasinaudojo šios srities specialistų žiniomis, kurie pastabų dėl jo neatitikties Specialiojo plano sprendiniams nepateikė. Nagrinėjamu atveju statybos leidimo panaikinimas pažeistų šalies teisėtus lūkesčius bei būtų neproporcinga priemonė viešajam interesui apginti.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo naikinti išduotą leidimą ieškovės nurodytais argumentais. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš apeliantės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ji nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Plungės rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.