- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- e2-7010-287/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00459-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.8.1Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Gelvora“ pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. K. 579,24 Eu skolą, 2356,70 Eur palūkanas, 13,94 Eur skolos išieškojimo išlaidas (viso – 2949,88 Eur), 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pagrindinės skolos sumos (579,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 66 Eur žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodė, kad UAB „4finance“ ir I. K. 2013 m. balandžio 6 d. bei 2013 m. balandžio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „4finance“ atsakovei suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo minėtoje Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas UAB „4finance“ naudai. Tačiau atsakovė netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl UAB „4finance“ pastarąją nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2017 m. gegužės 4 d. UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, kurios pagrindu UAB „4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal sutartį. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dieną. Ieškovė nurodė, kad reikalavimas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra: pagrindinė skolos suma – 579,24 Eur, palūkanos – 2356,70 Eur (75 proc. sutartinės palūkanos perleistos paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu bei už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.), skolos išieškojimo išlaidos – 13,94 Eur (viso ieškovės reikalavimas sudaro – 2949,88 Eur).
Ieškovės UAB „Gelvora“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė I. K. pateiktu teismui atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes paskola buvo suteikta jokių pajamų negaunančiam žmogui, nepatikrintas mokumas. Prašo sutartį su UAB „Gelvora“ laikyti negaliojančia, o pagrindinę sumą dalinai išmokėta.
Atsakovė I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarė pirmą sutartį 1000 litų ir po to sudarė dar vieną 1000 litų ir visa paskolinta suma buvo 2000 litų. Galutinė suma, kurią turėjo grąžinti – 2162,45 litų, grąžinimo data – 2013 m. gegužės 6 d. Atsakovė nurodė, kad paskolą ėmė, nes turėjo bėdų dėl lošimų. Paskolas ėmė internetu. Imdama paskolą sutartyje nurodė neteisingas savo gaunamas pajamas, nes reikėjo pinigų. Tuo metu mokėsi Šiaulių universitete neakivaizdiniame skyriuje. Suėjus sutarties terminui ji mokėjo pirminiam kreditoriui po 188 litus, kad būtų pratęstas kreditas. Gaudavo SMS žinutes ir susimokėdavo. Pinigus kredito pratęsimui skolinosi iš brolio. Sumokėjo 8 ar 9 įmokas, vėliau nebemokėjo, nes nebeturėjo pinigų. Ji nesutinka dėl paskaičiuotų palūkanų, tačiau su visa kita prašoma priteisti suma sutinka. Nesutinka su palūkanomis, nes duodami paskolą nepatikrino jos mokumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų bei teismo posėdyje dalyvavusios atsakovės I. K. paaiškinimų, nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė 2013 m. balandžio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2013 m. balandžio 14 d. buvo papildyta, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 579,24 Eur (2000 litų) vartojimo kreditas. Galutinė kredito grąžinimo diena – 2013 m. gegužės 6 d.
2017 m. gegužės 4 d. UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „Gelvora“ įgijo visus reikalavimus į atsakovės I. K. skolą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos A. T. 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuota 2017 m. gegužės 24 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė I. K. patvirtino, kad nėra visiškai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi arba ieškovu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai), bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su 579,24 Eur skola sutinka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovės priteistina 579,24 Eur skola (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).
Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė I. K. nurodė, kad nesutinka ieškovės prašomomis priteisti 2356,70 Eur palūkanomis.
Ieškovė prašo priteisti 2356,70 Eur palūkanų. Pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatyta, kad minėtą palūkanų sumą sudaro: 1035,56 Eur palūkanų, kurias paskaičiavo pradinė kreditorė už laiką iki reikalavimo perleidimo ir 1321,14 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo teisės perėmimo dienos 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., taikant 75 procentų vartojimo kredito palūkanų normą.
Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).
Ieškovė prašo priteisti tiek mokėjimo palūkanas (Sutarties 4.4 punktas), tiek ir kompensuojamąsias palūkanas (Sutarties 7.1 punktas). Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove vartojimo sutartis buvo nutraukta, tačiau nenurodė konkrečios datos. Tačiau iš 2013 m. balandžio 6 d. bei 2013 m. balandžio 14 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad sutartis buvo sudaryta trumpam terminui, t. y. 30 dienų, iki 2013 m. gegužės 6 d., todėl akivaizdu, kad sutartis prieš terminą nebuvo nutraukta, o pasibaigė suėjus sutarties terminui. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju teismas negali prašomų priteisti palūkanų vertinti, kaip mokėjimo (pelno) palūkanų ir jas priteisti iš atsakovės ieškovei (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.213 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, kompensuojamąją funkciją atliekantys mokėjimai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų. Remiantis šia suformuota kasacinio teismo praktika ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteisiamos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, taikant 75 procentų dydžio palūkanų normą, nuo 579,24 Eur sumos, už 180 dienų laikotarpį, t. y. 214,24 Eur suma.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės I. K. 13,94 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Atsakovė I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su šiuo reikalavimu sutinka. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė net po ieškovės raginimų išsiuntimo atsakovei, ieškovės reikalavimas tenkintinas priteisiant ieškovei 13,94 Eur skolos išieškojimo išlaidas iš atsakovės I. K. (CK 6.63 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė UAB „Gelvora“ byloje patyrė 66 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Bendras ieškovės reikalavimo dydis byloje – 2949,88 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 807,42 Eur, t. y. 27,37 procentus. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 18,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės I. K. (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 269 ir 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 24 ct) skolos, 214,24 Eur (du šimtus keturiolika eurų ir 24 ct) palūkanų, 75 (septyniasdešimt penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (579,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,94 Eur (trylika eurų ir 94 ct) skolos išieškojimo išlaidų ir 18,06 Eur (aštuoniolika eurų ir 6 ct) žyminio mokesčio UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas –Vilniaus m., Juozapavičiaus g. 7, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 5,37 Eur (penkis eurus ir 37 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.