Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis įvykio aplinkybes geriau prisiminė, kai davė paaiškinimus pareiškus įtarimą. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad J. buvo išėjęs į lauką vienas. Iš tikrųjų į lauką išėjo abu vaikai. Vaikai lakstė vienas paskui kitą pirmyn atgal.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 29 d. D. J. kaltės nepripažino ir paaiškino (1 t., b. l. 171-172, 179), kad su A. T. turi keturis bendrus mažamečius vaikus: 8 metų J. J., 5 metų dvynius D. ir G. J., 2 metų L. J.. Visi vaikai iš jų yra paimti, nes vieną kartą į namus atvyko policijos pareigūnas ir rado jį su A. išgėrusius. Vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini). Tėvai gali lankyti vaikus kiekvieną vakarą, bet į namus negali parsivesti.

(duomenys neskelbtini) tėvams leido pasiimti vaikus į namus, nes tą dieną buvo dvynių gimtadieniai. Vaikus pasiėmė apie 13 val., grąžino po 18 val. Kiek įtariamasis (kaltinamasis) žino, vaikus tą patį vakarą sumušė globos namų darbuotoja. (duomenys neskelbtini) buvo paskutinis kartas, kai vaikai svečiavosi jų namuose.

2018 m. liepos 8 d. J. atsisakė važiuoti pas tėvus, tad (globos namų darbuotoja) neleido ir kitų vaikų. Kaip įtariamasis (kaltinamasis) suprato, J. atsisakė važiuoti todėl, kad tuo metu pas J. buvo atėjęs draugas, be to, jam davė pažaisti planšetinį kompiuterį. Taigi J. (vietoj viešnagės pas tėvus) pasirinko žaisti su draugu ir planšete.

(duomenys neskelbtini) vaikams svečiuojantis pas tėvus, jokio konflikto tarp jų ir vaikų nebuvo, dieną praleido gražiai. Prieš J. nesmurtavo. J. vienas trumpam buvo išėjęs į kiemą, o įtariamasis (kaltinamasis) visą dieną buvo su kitais vaikais namuose, su G. miegojo pietų miego. Niekada nė prieš vieną savo vaiką nesmurtavo. Jeigu J. grįžęs į (duomenys neskelbtini) namus papasakojo, kad jį mušė, tai gali būti dėl to, jog J. norėjo dviračio, kuris dar nenupirktas. Be to, iš J. atimtas ir telefonas, nes su draugais skambinėjo policijai. Jei J. neklauso, riboja naudojimąsi daiktais, todėl J. tokiu būdu (apkalbėdamas, šmeiždamas) keršija tėvui.

Mažametis nukentėjusysis J. J., 2018 m. rugsėjo 7 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė (1 t., b. l. 37-38; įrašas CD, prisegtame prie bylos viršelio), kad jam yra 8 metai, jo gimtadienis yra (duomenys neskelbtini). D. J. yra jo tėtis. Su D. (D. J., gimusiu 2013 m., t. y. broliu) ėjo į lauką. J. pastūmė D. ir šis nusibrozdino. Parėjus namo, tėtis jį mušė - davė į kojytę ranka du kartus (rodo dešinės kojos šlaunį). Jam labai skaudėjo. Dvi savaites skaudėjo. Žymių nebuvo. Neatsimena, kaip buvo apsirengęs, kur buvo, kai tėtis trenkė. Kaip jį (J.) mušė, matė mama, senelis, D., G. ir L.. Mama sakė tėčiui „baik, baik“. Tai buvo pirmas kartas, kai tėtis jį mušė. Tėtis kitų vaikų nemušė. Tuo laiku, kai tėtis jį mušė, jie (vaikai) gyveno Kuršėnkelyje. Leisdavo atvažiuoti pas tėtį.

Mažametė liudytoja G. J., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė (1 t., b. l. 51-52; įrašas CD, prisegtame prie bylos viršelio), kad jai yra 6 metai. Tėtis namuose su ranka trenkė J. per „rūrą“. J. verkė. Jos tėtis nemušė.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja J. M. parodė, kad yra Labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) programos vadovė. Yra atsakinga už bendruomeninius vaikų globos namus (duomenys neskelbtini). Pas juos globojami keturi D. J. vaikai: L., G., D. ir J.. Šiuo metu vaikai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kurie priklauso (duomenys neskelbtini). Jų įstaigoje kaltinamojo vaikai pradėjo gyventi (2018 m.) gegužės 12-14 d. Vaikai buvo paimti iš šeimos dėl nesaugios aplinkos. Liudytojos J. M. žiniomis, D. J. aplinkoje buvo girtaujama. Gyvendami vaikų globos namuose vaikai galėjo bendrauti su tėvais, iš pradžių nuolat stebint vienai darbuotojai, po to po 3-4 valandas savaitgaliais arba nedarbo dienomis, kai vaikai nelanko švietimo įstaigų. D. J. paskyrus kardomąją priemonę, lankymai sustabdyti. Nustojus galioti kardomosioms priemonėms, tėtis bendrauja su visais vaikais, įskaitant J.. Tėvas su vaikais bendrauja įstaigos patalpose ir už įstaigos ribų. Grįžo prie iki įvykio galiojusios (tėvų bendravimo su vaikais) tvarkos.

Apie tai, kad J. J. kažkas sumušė, liudytoja J. M. išgirdo (2018 m.) liepos 8 d., sekmadienį. Vakare liudytojai J. M. paskambino socialinė darbuotoja E. Š. ir informavo, kad D. J. vaikai svečiavosi pas tėvus, D. J. (tėtis) galėjo suduoti ranka J. per šlaunį. Liudytoja J. M. paprašė E. Š. parašyti tarnybinį paaiškinimą ir jame išdėstyti minėtas faktines aplinkybes. Šis tarnybinis paaiškinimas buvo pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Liudytoja J. M. su J. J. nebendravo, apie įvykį pranešė administracijai, įvaikinimo tarnybos specialistę A. I..

Tarnybiniame pranešime socialinė darbuotoja (E. Š.) nurodė, kad apie smurto atvejį namuose sužinojo, kai J. ir kiti vaikai turėjo susitikti su tėvais, tačiau vaikas buvo suirzęs, nenorėjo susitikti su tėvais, nors iki tol norėdavo. J. paaiškino, kad tėtis ranka sudavė jam (nukentėjusiajam mažamečiui) per šlaunį, nes jis (J.) žaisdamas lauke pastūmė mažesnį brolį D..

(2018 m.) liepos mėnesį, po nagrinėjamoje byloje aptariamo įvykio, Karklėje vyko vaikų vasaros stovykla. Į stovyklą vyko visi D. J. vaikai ir motina. Neinformavo tėvų (apie tai, kad žino apie smurto prieš J. J. atvejį), siekdami išvengti interesų konflikto, kad motina nedarytų poveikio vaikui. Liudytoja J. M. tris dienas gyveno su A. T. ir jos vaikais, kitas dienas - kita darbuotoja. Stebėjo, kaip motina bendrauja su vaikais. Santykis geras, šiltas. Motina rodo pastangas, mažieji vaikai prisirišę prie jos.

Per pastarąjį pusmetį liudytoja J. M. su J. J. bendravo epizodiškai. Kaip programos vadovė kartais užsuka į bendruomeninius namus pakalbėti su socialinėmis darbuotojomis. J. susitinka, apsikabina, dalijai įspūdžiais, klausia, kada bus grąžintas į šeimą. J. džiaugėsi, kad pakeitė mokyklą, turi naujų draugų, jam puikiai sekasi integruotis. Kadangi nėra specialistė, su J. apie smurto atvejį nekalbėjo. Jiems griežtai pasakyta, kad apie smurtą turi kalbėtis specialistai. Nusiuntė vaiką pas psichologę.

Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 63-64), kad dirba (duomenys neskelbtini) programos vadove. Nuo 2018 m. gegužės 13 d. jų įstaigoje į šeimą yra patalpinti J. J., dvyniai D. ir G. J. ir L. J.. 2018 m. liepos 8 d., sekmadienį, liudytojai J. M. paskambino socialinė darbuotoja E. Š. ir pasakė, kad J. J. elgiasi keistai, atsisako važiuoti pas tėvus, yra susinervinęs ir susierzinęs. Paklausus jo, kodėl nenori važiuoti, nors prieš tai norėdavo, J. pasakė, kad tėtis jį skriaudė. Pasak E. Š., J. papasakojo, kad su broliu D. žaidė kieme, pastūmė jį, neskaudžiai užgavo. Ar D. pasiskundė, ar tėtis pastebėjo. Tėtis sudavė J. į blauzdą. Liudytoja J. M. paprašė darbuotojos apžiūrėti vaiką, ar yra sužeidimų, mėlynių. Darbuotoja sužeidimų ar mėlynių (ant J. kūno) nerado. E. Š. surašė tarnybinį pranešimą. Anksčiau J. J. liudytojai J. M. nė karto nesiskundė smurtu šeimoje. J. J. jų įstaigoje labiausiai sutaria su socialine darbuotoja E. Š.. J. su kitais broliais ir seserimi lankosi pas psichologą, jam yra teikiama pagalba.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja A. I. parodė, kad yra Šiaulių miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja. Elektroniniu paštu gavo pranešimą apie du smurto atvejus. Elektroniniame laiške buvo parašyta, kad savaitgalį (kaltinamojo) vaikai svečiavosi šeimoje ir grįžę į įstaigą papasakojo, kad tėtis prieš J. J. vartojo smurtą.

Liudytoja A. I. su kolege vyko į globos įstaigą (duomenys neskelbtini) ir vertino visų ten gyvenančių vaikų grėsmės lygį. Liudytoja A. I. kalbėjosi su kiekvienu vaiku. J. J. kalbėjo apie du smurto atvejus. Apie antrąjį smurto atvejį J. paaiškino, kad svečiuodamasis savaitgalį pas tėtį ir mamą jis kieme žaidė su broliu. Bežaisdamas J. netyčia pastūmė brolį, dėl to tėtis supyko ir trenkė jam plaštaka per koją. Vaikas kalbėjo aiškiai, konkrečiai, įvardijo, kas ir į kurią vietą, dėl kokios priežasties trenkė. Liudytoja A. I. su kolege kalbino brolį, su kuriuo kieme žaidė J. J., ir mergaitę. Broliukas ir mergaitė buvo nekalbūs, nieko konkretaus nesakė. Mergaitė sėdėjo apsikabinusi socialinės darbuotojos koją, vėliau ją pakėlė ant rankų. Kalbėjo tik J.. Vėliau J. suglumo. Matyt, įvertino savo žodžius, bijojo, kad pakenks tėčiui. Liudytoja A. I. su kolegėmis paklausė, ar teisingai suprato jo žodžius, J. patvirtino, kad taip, tėtis jį mušė.

Liudytoja A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 94-95), kad A. T. ir D. J. šeimoje auga keturi mažamečiai vaikai: J. J., D. J., G. J. ir L. J.. 2018 m. gegužės 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais visiems vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini), globos vieta – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Iki 2018 m. birželio 30 d. (vėliau pasikeitė reglamentavimas) A. T. ir D. J. šeima buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių bei tėvystės (motinystės) įgūdžių stokos.

VTAS 2018 m. liepos 11 d. iš (duomenys neskelbtini) programos vadovės J. M. gavo elektroninius laiškus su informacija, kad globos namų socialinė darbuotoja ir vaiko tėvas galbūt panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį J. J.. 2018 m. liepos 11 d. (VTAS) specialistai liudytoja A. I. ir R. A., tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė L. A. skubiai nuvyko į J. J. laikinus namus pasikalbėti su juo ir kitais tuo metu bendruomeniniuose šeimos modelio vaikų globos namuose gyvenančiais (kaltinamojo) vaikais.

Pokalbyje J. J. patvirtino aplinkybes, nurodytas elektroniniuose laiškuose dėl socialinės darbuotojos L. B. ir tėvo D. J. smurto prieš jį. J. J. bendravo ir kalbėjosi geranoriškai, užtikrintai, nesiblaškė, konkrečiai atsakinėjo į užduodamus klausimus. J. J. nurodė, kad L. B. jam sudavė „mazge“ per galvą, skaudėjo. J. J. ranka parodė į į tą vietą pakaušyje, kur jam sudavė. J. J. taip pat paaiškino, kad kai svečiavosi pas tėtį ir mamą, su broliu D. buvo lauke ir netyčia šį pastūmė. Brolis nukrito ir nusibrozdino alkūnę. Dėl to tėtis supyko ir delnu trenkė jam per dešinę koją. Pasak J. J., jam skaudėjo. Anksčiau tėtis jo nemušė, taip elgėsi pirmą kartą. Neatrodė, kad J. meluoja arba išsigalvoja. J. buvo ypač užtikrintas pasakodamas apie socialinę darbuotoją. Apie tėtį pasakojo lyg jausdamas kaltę, kad kažką negero pasakė, lyg suvokdamas, kad tėtis po to bus baudžiamas. Pokalbio metu liudytoja A. I. kelis kartus J. klausė, ar teisingai jį suprato, kad abiem atvejais jam skaudėjo, ir jis tą patvirtino.

VTAS darbuotojams nepavyko užmegzti kontakto su G. J.. Ji buvo išsigandusi, į klausimus neatsakinėjo, tylėjo. Su mažamečiu D. J. užmegzti kontaktą pavyko, tačiau berniukas į užduotus klausimus dėl smurto konkrečiai neatsakė. Pokalbio metu apžiūrėjo vaikus, atvirai matomose kūno vietose smurto žymių nebuvo.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja A. T. nurodė, kad D. J. yra jos sugyventinis. Sugyventinį apibūdintų kaip nelinkusį smurtauti. Jis yra geras, mylintis tėvas ir vyras, prieš ją nėra smurtavęs. Sugyventinis smurtavo prieš liudytojos tėvą R. T., kai šis jį puolė, t. y. sugyventinis gynėsi. Liudytoja A. T. turi keturis vaikus: J., L., G., D.. Šiuo metu vaikai auga pas globėjus. Vaikus paėmė 2018 m. gegužės 13 d., nes liudytoja A. T. ir kaltinamasis buvo išgėrę. Vaikai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) namuose. Tėvai turi teisę matytis su vaikais. Vaikus pasiimti leidžia savaitgaliais, prieš tai paskambinus, susitarus.

Prieš įvykį namuose buvo dvynių gimtadienis. Gimtadienį šventė truputį vėliau – šeštadienį, (duomenys neskelbtini). Tą dieną ryte paėmė visus vaikus švęsti gimtadienį. Nupirko tortą, saldainių, „normaliai“ pasėdėjo. Namuose buvo liudytoja A. T., D. (kaltinamasis), vaikai, senelis. Per gimtadienį vaikai valgė saldumynus, žaidė. Visada buvo didžiajame kambaryje, nes mažame kambaryje trūksta vietos. Gyvena daugiabučio 2 aukšte, butas yra dviejų kambarių. Vaikai prašė išleisti į lauką. Liudytoja A. T. paaiškino, kad negali išleisti, nes vaikai yra ne jos priežiūroje. Vaikai apsipyko dėl žaislų, susistumdė. Teko drausminti vaikus. Didysis vaikas norėjo žaisti telefonu, D. irgi norėjo telefono, didysis nedavė ir jie pradėjo pyktis. Liudytoja A. T. pasakė: „J., arba dalinatės, arba nei vienam, nei kitam“. Vaikai nurimo. Tėtis ir senelis nieko nesakė.

Liudytojos A. T. žiniomis, ikiteisminį tyrimą pradėjo, nes J. pasiskundė, kad tėtis jį muša, bet taip nebuvo. J. nepasakė, kur ir kaip jam tėtis sudavė. O iš tiesų J. niekas ir nemušė. Liudytoja A. T. visą laiką namuose buvo kartu ir viską matė. Liudytoja A. T. galvoja, jog sūnus taip pasakė (apie smurtą iš tėčio) dėl to, kad jie (tėvai) pasakė, jog nepirks dviračio, nes (J.) neklauso. Liudytoja A. T. nežino, dėl ko daugiau vaikas šitaip galėjo pasakyti. Nors J. (globos įstaigoje) teigė, kad namuose tėtis jį mušė, bet liudytojai A. T. nieko nesakė. Apie įvykį liudytoja A. T. sužinojo, kai buvo pakviesta į apklausą policijoje. (Iki apklausos policijoje) su sūnumi (J.) ta tema liudytoja A. T. nekalbėjo. J. liudytojai A. T. sakė, kad ten (globos namuose) jį darbuotoja muša, o kad muša tėtis, nesakė. Po įvykio (tiksliau dar vėliau - po apklausos policijoje) liudytoja A. T. klausė J. apie smurtą (namuose). J. sakė, kad nežino, kodėl pamelavo apie smurtą iš tėčio.

J. gimtadienis buvo (duomenys neskelbtini). J. gimtadienio proga ketino pirkti dviratį. (Globos namų) darbuotoja sakė, kad J. labai neklauso. Stovykloje liudytoja A. T. matė, koks J. yra, todėl pasakė: „kol neklausysi, mes tau dviračio nepirksime“. Tai sakė ir (duomenys neskelbtini), kai pas šventė (dvynukų) gimtadienį. Stovykloje buvo prieš gimtadienį. Atvažiuodamas švęsti (dvynių) gimtadienio, J. nežinojo, kad jie (tėvai) nepirks dviračio. J. namuose neklausė. Liudytoja A. T. pasakė (J.), kad ir darbuotoja skundėsi, jog jis neklauso, todėl nepirks dviračio, kol nepradės klausyti. Kai pasakė, kad nepirks dviračio, vaikas (J.) susiraukė, supyko, prasidėjo isterija: „nu ir gerai“ „ir nepirkite”. (duomenys neskelbtini) dviračio neturėjo. Būtų pirkę dviratį gimtadieniui.

Stovykla vyko Karklėje. Į stovyklą liudytoja A. T. vyko su vaikais. Sugyventinis tuo metu dirbo ir nežinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sugyventiniui nesiūlė važiuoti į stovyklą. Stovykla buvo po įvykio. Kai liudytoja A. T. grįžo iš Karklės, atvyko policijos pareigūnai ir juos išsivežė. Tada Liudytoja A. T. sužinojo apie įvykį.

Liudytoja A. T. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 17 d. parodė (b. l. 59-60), kad yra J. J., dvynukų G. ir D. ir L. J. motina. D. J. niekada nesmurtavo nė prieš vieną vaiką. Kai vaikai neklauso, jis pakelia balsą, tačiau nenaudojo smurto. Maždaug 2 metus jų šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kadangi jie neturėjo pajamų išlaikyti vaikus. Pas juos nuolat lankėsi socialinė darbuotoja, priekaištų dėl smurto neturėjo. J. J. lanko mokyklą (duomenys neskelbtini). Vaiko mokytoja dėl vaiko priežiūros pastebėjimų jiems neišsakydavo. Kiti trys vaikai lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį - darželį. Nusiskundimų neišsakydavo. Su liudytojos A. T. šeima gyvena ir vaikų senelis, jos tėtis R. T.. R. T. neminėjo, kad D. būtų sudavęs ar kitaip smurtavęs prieš J.. Vaikus 2018 m. gegužės 13 d. iš liudytojos A. T. ir D. J. paėmė dėl netinkamos priežiūros, dėl alkoholio vartojimo. Sutartomis dienomis vaikai gali būti pas juos.

(duomenys neskelbtini) vadovė J. leido pasimatyti su vaikais. 2018 m. liepos 8 d. D. paskambino (globos namų) darbuotojai ir pasakė, kad atvažiuos vaikų pasiimti, tačiau darbuotoja pasakė, kad J. nebenori, todėl ir kitų vaikų neišleis. Darbuotoja nenurodė priežasties, kodėl J. nenori važiuoti susitikti. Liudytoja A. T. paskambino J. ir paklausė, kodėl jis nenori su jais sutikti. J. pasakė, kad pas jį ateis draugas, be to, jis šiuo metu žaidžia su planšete. J. neužsiminė, kad tėtis jam sudavė. Liudytoja A. T. nežino, kodėl J. pasakė darbuotojai, kad tėtis sudavė jam. Jie žadėjo J. nupirkti dviratį. Kadangi J. neklausė, pasakė, kad tokios dovanos negaus. Galbūt dėl to sūnus pamelavo. Liudytoja A. T. pastebėjo, kad J. tapo piktas, agresyvus, sakė, kad jis nebe vaikas, kad nebenori gyventi. Per atostogas J. sakė, kad pabėgs iš stovyklos. Jie buvo stovykloje Karklėje 2018 m. liepos 12-16 d. Per tas dienas J. liudytojai A. T. nė karto nepasakojo, kad tėtis jam sudavė. Liudytojos A. T. nuomone, J. gali pykti dėl to, kad buvo paimtas iš šeimos, arba dėl to, kad nenupirko prižadėto dviračio.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas R. T. parodė, kad kaltinamasis D. J. yra jo žentas. Įvykis buvo 2018 m. liepą. Įvykio dieną vaikai buvo namuose, šventė gimtadienį. Liudytojas R. T. apie 7-8 val. ryte išvažiavo iš namų; grįžo apie 14-15 val. Kai liudytojas R. T. parvažiavo namo, D. su J. buvo lauke, o kiti du vaikai - namie. D. su J. parėjo namo iš lauko verkdami. Vaikai sakė, kad juos nuskriaudė. Liudytojas R. T. bandė išsiaiškinti, kas nutiko. (Anūkai) pasakė: „ai, svetimi vaikai”. J. ir D. neįvardijo kitų vaikų (kurie juos nuskriaudė); nesakė, ar ką skauda. Iš to liudytojas R. T. mano, kad jo anūkus galėjo pastumti svetimi vaikai.

Tuo metu tėvai buvo kambaryje su kitais dviem vaikais. Liudytojas R. T. nuėjo į didįjį kambarį, kur visi buvo. Tėvai nebeklausė (J. ir/ar D.), kas nutiko, nes vaikai pasakė, kad nuskriaudė svetimi vaikai. Paskui D. su J. nusiramino. Iki išvyko, namuose vaikai dar buvo gal dvi valandas. Nebuvo jokių piktumų tarp vaikų ir tėvų.

Liudytojas R. T. žino, kad D. J. kaltinamas tuo, jog sumušė J.. Liudytojo R. T. akivaizdoje D. J. nesudavė, liudytojui R. T. J. nieko nesakė (nesiskundė).

J. norėjo dviračio. Tėvai po gimtadienio nupirko J. dviratį. Dabar dviratis yra (duomenys neskelbtini).

Liudytojas R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 100-101), kad yra A. T. tėvas, 4-5 metus gyvena bendrabutyje su A. ir jos šeima – sugyventiniu D. J. ir keturiais jų mažamečiais vaikais: J., D., G. ir L.. Nuo 2018 m. birželio ar liepos iš A. ir D. paėmė vaikus, nes tėvai namuose tą dieną buvo rasti išgėrę ir tai buvo jau antras kartas. Kol vaikai gyveno kartu su tėvais, tėvai jiems taikydavo tokias bausmes: pastatydavo į kampą, kol nurims, valandai ar dienai atimdavo planšetę, liepdavo ramiai pagulėti lovoje, bet tikrai niekada jų nemušdavo. Liudytojas R. T. nematė, kad A. arba D. muštų kurį iš vaikų. Nematė, kad D. būtų sudavęs J. į koją, kai vaikai svečiavosi pas tėvus. Liudytojas R. T. mano, kad J. galėjo apkaltinti tėvą sudavus per koją, nes tėvai nenupirko dviračio.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja E. Š. parodė, kad (apie įvykį) kalbėjosi su J. kitą dieną po įvykio, (2018 m.) vasarą. Liudytoja E. Š. atvažiavo į darbą, pamatė J. kieme, paklausė, ką veiks. Berniukas pasakė, kad susitiks su tėvais, bet nenori, nes per konfliktą kieme ar lauke susistumdė su broliu ir už tai tėtis jam trenkė į koją. Liudytojai E. Š. J. rodė koją, žymių nebuvo. J. buvo emocingas, sakė, kad skauda šlaunį, prašė patepti tepalu. Kai J. liudytojai E. Š. pasakė, kad tėtis jam sudavė, jie kalbėjosi dviese, kitų vaikų nebuvo.

Liudytoja E. Š. informavo apie įvykį vadovę J. M.. Ji nusprendė neišleisti nė vieno D. J. vaiko į susitikimą su tėvais. Liudytoja E. Š. klausė apie įvykį mažamečio nukentėjusiojo brolio D., bet, kiek pamena, jis nieko nepasakė. Vaikai iki įvykio gyveno pas juos gal mėnesį. Jie susitikdavo su tėvais. Vaikai iki įvykio nesakė, kad tėvai smurtauja. J. visada noriai važiuodavo į susitikimus su tėvais.

Liudytoja E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 68-69), kad 2018 m. liepos 8 d. apie 11 val. atvažiavo į darbą (duomenys neskelbtini) Kolegė L. pasakė, kad J. po pietų važiuos pas tėvus. Tai išgirdęs, J. J. ėmė šaukti, kad jis niekur nevažiuos, kad jo neprivers, jis daugiau ten nebevažiuos. Liudytoja E. Š. paklausė J., kas buvo, nes jis visada su dideliu noru važiuodavo. J. atsakė, kad nieko nepasakos. Liudytoja E. Š. paaiškino, jog tokiu atveju negalės jam padėti. Liudytoja E. Š. pasikvietė J. pasikalbėti į pavėsinę už namo, kad kiti vaikai negirdėtų. J. J. papasakojo, kad vakar, jiems būnant pas tėvus, tėtis D. J. juos išleido į kiemą. Jiems bėgiojant kieme, J. pastūmė broliuką D., šis nukrito ir pasiskundė tėčiui. Tėtis skaudžiai trenkė J. kumščiu į koją. J. parodė, kaip jam trenkė, pasakodamas verkė. Liudytoja E. Š. apžiūrėjo vaiko koją, bet sužalojimų nesimatė, mėlynių nebuvo. Į gydymo įstaigą berniuko nevežė.

Liudytoja E. Š. informavo apie įvykį Šiaurės vakarų programos vadovę J. M.. Kitą dieną J. vėl priėjo prie liudytojos E. Š. ir pasakė, kad jam skauda koją, parodė tą vietą, kur tėtis jam sudavė. Liudytoja E. Š. patepė tą vietą tepaliuku. Liudytoja E. Š. galvoja, kad apie įvykį vaikas nemelavo. J. J. meluodavo tik dėl smulkmenų, o paklausus, ar tikrai sako tiesą, prisipažindavo, jei pameluoja. J. nuosekliai papasakojo įvykio su tėčiu eigą. Liudytoja E. Š. klausė mažojo D. J., ar matė, kaip tėtis sudavė J.. Berniukas palinkčiojo galvą. D. yra uždaresnis ir daug nepasakoja apie tėtį. Prieš tai J. nepasakojo, kad tėtis būtų smurtavęs prieš jį, jo brolius ar sesę. J. visada noriai važiuodavo į susitikimus su tėčiu. Tą dieną (t. y. kitą dieną po įvykio) J. draugas buvo atėjęs į kiemą pažaisti. Planšete leidžiama naudotis tik įstaigos viduje, į kiemą neštis negalima. Planšetę vaikams duoda kasdien po 30 min. Liudytoja E. Š. nemano, kad atėjęs draugas ar planšetė yra priežastis, dėl kurios J. nenorėjo važiuoti į susitikimą su tėčiu.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja R. S. – B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichologe. Liudytoja R. S. – N. susipažino su J., kai jis buvo paimtas iš šeimos. Dirba su J., D. ir G.. Su L. tiesiogiai nedirba, nes jis labai mažas. J. 7-8 metai, G. su D. apie 5 metus. Psichologinių konsultacijų metu liudytoja R. S. – N. dirba su J. emocijomis, pykčio nevaldymu. Paskui dirbo su J., G. ir D. komandoje. J. (kaip vyriausias) prisiima daug atsakomybės, mėgsta rūpintis, labai emocionalus, impulsyvus, ūmaus būdo, moka būti draugiškas, padėti, bendraujantis. Moka būti nuoširdus, atviras. Liudytoja R. S. – B. nepasakytų, kad J. būtų linkęs manipuliuoti. Jei J. žaisdamas nori gauti pirmumo teisę, jis įtikinėja brolį ar sesę, kad jį užleistų pirmumą. D. visada klauso vyresniojo brolio, J. jam kaip autoritetas. Jeigu J. kas nors nuskriaustų, liudytoja R. S. – B. mano, kad pokyčiai atsispindėtų J. elgesyje, galėtų prasitarti žmogui, kuris ilgiau būna šalia (t. y. kuriuo pasitiki). Sunku pasakyti, ar J. galėtų apkaltinti nebūtais dalykais. Liudytoja R. S. – B. mano, kad J. nėra linkęs daug fantazuoti. Toks bruožas nedominuoja pas jį.

Liudytoja R. S. – N. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 106-107), kad dirba (duomenys neskelbtini) psichologe. Kai keturi mažamečiai J. buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini) namuose, Liudytoja R. S. – B. dirba su šiais vaikais. Pirmas susitikimas buvo 2018 m. liepos 21 d. su J., D. ir G.. Apie tai, kad J. galėjo būti patyręs fizinį smurtą iš savo tėčio ir buvusios (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos, Liudytoja R. S. – Baginskienė žino iš nuogirdų. per liudytojos R. S. – B. ir šių vaikų užsiėmimus nei J., nei jo brolis ar sesė jai apie tai neužsiminė, nepasakojo. Liudytoja R. S. – B. dirba su vaikų nerimu, pykčio emocijomis ir bendradarbiavimo įgūdžiais. Liudytoja R. S. – B. nemano, kad J. yra linkęs prisigalvoti ar fantazuoti, nepastebėjo tokių vaiko bruožų užsiėmimų metu. J. ne pagal amžių turi stiprų atsakomybės jausmą rūpintis broliais ir seserimi. J. moka būti atviras, kartais atsiveria, nors daugiau Liudytoja R. S. – B. pažįsta jį ne iš pokalbių, o iš J. piešinių ir kitų užsiėmimų.

Teisiamajam teismo posėdyje nukentėjusio mažamečio J. J. įstatyminė atstovė R. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinio darbo atvejo vadybininke. Pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (2018 m.) spalį. Pažįsta D., G., J. J., kiekvieną savaitę bendrauja su jais. Šiuo metu santykiai tarp vaikų ir tėvų geri. (duomenys neskelbtini) yra ir dviratis, ir paspirtukas. Nukentėjusio mažamečio J. J. įstatyminė atstovė R. G. matė, kad paspirtuką atvežė tėtis, nematė, kas atvežė dviratį. Vaikai tarpusavyje dalijosi dviračiu ir paspirtuku. Nepastebėjo, kad J. būtų linkęs fantazuoti, meluoti. Pasitvirtino J. pateikta informacija, kad prieš jį smurtavo įstaigos darbuotoja. Teisme darbuotoja prisipažino, kad sudavė vaikui.

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 82-83), kad nuo 2018 m. rugpjūčio pabaigos dirba (duomenys neskelbtini) socialinio atvejo vadybininke. Nuo to laiko pažįsta J. vaikus, bendrauja pakankamai dažnai. Žino apie incidentą 2018 m. liepą tarp buvusios auklėtojos Ligitos ir J., D. ir G. J.. Liudytoja R. G. dalyvavo trijų vaikų apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir girdėjo jų parodymus. Iki apklausos nė vienas iš J. liudytojai R. G. nesipasakojo, kad nukentėjo nuo buvusios auklėtojos. Kad J. nuskriaudė ir tėtis, liudytoja R. G. sužinojo tik per J. apklausą. Apie tai nei J., nei jo brolis ar sesė liudytojai R. G. anksčiau nesakė. Liudytoja R. G. nesusidūrė su atvejais, kad J. ar D. ir G. meluotų piktybiškai. Liudytoja R. G. mano, kad J. apklausų metu nemelavo nei dėl Ligitos, nei dėl tėčio. J. labai nori namo, labai myli motiną. J. daugiau kalba apie motiną. Apie tėvą nėra linkęs kalbėti.