- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- 1A-149-382/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- R. K., Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo
- Advokatai
- Audronė Irena Matiukienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.2Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus ir Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteista už tai, kad, įsibrovusi į patalpą bei pavartodama fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, būtent:
ji 2017 m. rugsėjo 22 d., apie 19.50 val., pabeldė į užrakintas MB „V.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) priklausančios greito maisto maitinimo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarnybinių patalpų (kiosko) duris, dėl to darbuotoja R. Ž. jas atidarė. Tuomet R. K. traukė duris į savo pusę ir taip jėga neleido jų uždaryti bei rankomis nustūmė R. Ž. nuo durų ir pro susidariusį laisvą tarpą įėjo į patalpas, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama, t. y. tokiu būdu pavartojusi fizinį smurtą įsibrovė į patalpą. Po to R. K. durų spynoje buvusiu raktu iš vidaus užrakino patalpos duris, sakydama „tyliai būk“, rankomis pastūmė R. Ž., taip pavartojo fizinį smurtą. Tuomet R. K. nuėjo prie kasos aparato, kurio spynelėje esančiu raktu atsirakino kasos aparato stalčių ir iš jo paėmė MB „V.“ priklausančius pinigus – 225,48 Eur. Iš karto po to R. K. priėjo prie spintos ir iš joje buvusios dėžutės paėmė MB „V.“ priklausančius pinigus – 175,65 Eur. Tuo metu R. Ž. pasiėmė telefoną, siekdama išsikviesti pagalbą, tai pamačiusi R. K. kumščiu sudavė smūgį R. Ž. į nosį ir taip padarė nosies sumušimą, sukėlusį R. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, o pati su pagrobtu svetimu turtu pasišalino. Tokiu būdu R. K. įsibrovė į patalpą ir pavartodama fizinį smurtą pagrobė svetimą MB „V.“ priklausantį turtą – pinigus, kurių bendra suma – 401,13 Eur.
Šalies argumentai
Nuteistoji R. K. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jai paskirtą bausmę ir leisti įrodyti, kad gali pasikeisti bei gyventi normalų gyvenimą. Nuteistoji skunde nurodo, jog, padariusi nusikaltimą, iš karto pripažino kaltę, davė nuoširdžius parodymus, atsiprašė nukentėjusiosios ir ši R. K. atleido bei nereiškė jokių pretenzijų. Nuteistoji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą. R. K. nuomone, apylinkės teismas jai skyrė tikrai per griežtą bausmę. Nuteistoji nori pradėti normalų gyvenimą, buvo užsiregistravusi darbo biržoje.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Inga Mačiulienė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, konfiskuoti R. K. turtą, kurio vertė 401,13 Eur. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, šioje byloje nepagrįstai nesprendė klausimo dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo, o tai prieštarauja ne tik BK 72 straipsnio nuostatoms, bet ir teismų praktikai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kartu BK 72 straipsnio 5 dalis numato plačius pagrindus teismui taikyti turto vertės, o ne vien konkretaus iš nusikaltimo gauto turto konfiskavimą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-329/2011, 2K- 511/2010 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).
Nagrinėjamoje byloje R. K. sutiko, jog plėšimo būdu pagrobė 401,13 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms. MB „V.“ direktorius G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad civilinio ieškinio dėl įmonei padarytos turtinės žalos nereikš. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki bylos nagrinėjimo teisme MB „V.“ civilinio ieškinio nepareiškė. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji R. K. nusikaltimu padarytos turtinės žalos MB „V.“ neatlygino, neteisėtai užvaldytas turtas MB „V.“ nėra grąžintas, civilinis ieškinys byloje taip pat nėra pareikštas. Taigi apeliaciniame skunde daroma išvada, jog aptarti duomenys rodo, kad R. K. iš nusikalstamos veikos praturtėjo 401,13 Eur, todėl tokio dydžio pinigų suma iš jos privalo būti konfiskuojama, nes atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių.
Nuteistoji R. K. ir jos gynėja teismo posėdžio metu prašė tenkinti nuteistosios skundą ir atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. Mačiulienės apeliacinį skundą.
Prokurorė I. Mačiulienė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą ir atmesti nuteistosios skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios R. K. apeliacinis skundas atmestinas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Nei prokurorės, nei nuteistosios apeliaciniuose skunduose neginčijama R. K. kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nekeliamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas. Taigi apeliacinės instacijos teismas, neišeidamas už apeliacinių skundų ribų, pasisako tik dėl nuteistajai R. K. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo bei dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistosios (BK 72 straipsnis), nes būtent šie klausimai buvo kelti apeliaciniuose skunduose.
Nors nuteistoji R. K. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (R. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog R. K. nuteista jau ne pirmą kartą, anksčiau ne kartą yra teista taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei žmogaus sveikatai (t. 1, b. l. 181–187). Nusikaltimą R. K. padarė neišnykus teistumui, dėl galbūt padaryto nusižengimo yra pradėta administracinė teisena (t. 2, b. l. 9). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistosios asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jai neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistoji nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams.
Aplinkybę, jog R. K. nedaro tinkamų išvadų ir nekeičia požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, patvirtina ir teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu jos išsakyti teiginiai, kad paskirta bausmė yra per griežta, nes yra dar kitos bylos, kuriose jai taip pat bus paskirtos bausmės, o jas pridėjus, galutinė bausmė bus itin griežta. Nuteistoji nurodė, jog yra dar dvi bylos, vienoje jų jai buvo paskirtas laisvės atėmimas 11 mėnesių. Taigi akivaizdu, jog R. K. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Nuteistajai anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat laisvės atėmimas, tačiau ankstesnės bausmės, net ir pačios griežčiausios, nesustabdė R. K. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad R. K. iki suėmimo kurį laiką niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo (t. 1, b. l. 179, 180), todėl, neskyrus su laisvės suvaržymu susijusios bausmės, tikėtina, nuteistoji gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kad galėtų pragyventi. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog mažesnės nei normos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis paskyrimas yra pakankamai švelni bausmė, ypač atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, todėl paskirtą bausmę švelninti dar labiau nėra jokio pagrindo.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad R. K. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti taip pat ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą – R. K. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (dvejiems metams) mažesnė nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, esant R. K. atsakomybę lengvinančiai ir atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės R. K. taikymo (BK 72 straipsnis)
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Galiausiai minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Apygardos teismas pažymi, jog prokurorė apeliaciniame skunde prašo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, konfiskuoti R. K. turtą, kurio vertė 401,13 Eur. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-329/2011, 2K- 511/2010 ir kt.). Nagrinėjamojoje byloje R. K. sutiko, jog plėšimo būdu pagrobė 401,13 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji R. K. nusikaltimu padarytos turtinės žalos MB „V.“ neatlygino, neteisėtai užvaldytas turtas MB „V.“ nėra grąžintas, civilinis ieškinys byloje taip pat nėra pareikštas. Taigi apygardos teismas pritaria prokurorės apeliaciniame skunde padarytai išvadai, jog R. K. iš nusikalstamos veikos praturtėjo 401,13 Eur (t. 1, b. l. 60–65). Būtent ši suma laikytina nusikalstamos veikos rezultatu, kuris turi būti konfiskuojamas iš nuteistosios. Kadangi pagrobtus pinigus R. K. išleido ir nebeturi galimybės jų grąžinti, iš nuteistosios turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Apygardos teismas papildomai atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas turto konfiskavimo klausimo nesprendė, kadangi pagrobtos pinigų sumos konfiskuoti neprašė ir prokurorė teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu.
Posėdžio apygardos teisme metu nuteistoji R. K. nurodė, jog neturi savo turto, lėšų, kad galėtų mokėti baudą (apygardos teismo nuomone, kalbama apie turto konfiskavimą) šiuo metu. R. K. tvirtino, kad, išėjusi į laisvę, galėtų grąžinti, bet ne šiuo metu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės ar (ir) baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų baudžiamajai atsakomybei keliamų tikslų. Tiek skiriama bausmė, tiek baudžiamojo poveikio priemonė turėtų nubausti kaltininką, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant nusikalstamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo R. K. netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės.
Apibendrinant visa tai, kas aptarta, yra pagrindas tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės prašymą išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 401,13 Eur sumą iš R. K.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti nuteistosios R. K. apeliacinį skundą.
Tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės apeliacinį skundą ir pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. nuosprendį:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, išieškoti iš R. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią 401,13 Eur (keturių šimtų vieno euro ir trylikos centų) sumą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.