Kauno apygardos teismo nutartis

2011-01-31 · Civilinė byla Nr. 2A-266-395/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
2A-266-395/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
M. V., S. G., M. Ž., E. Ž.
Ieškovas
UAB „Baltic franchises“
Trečiasis asmuo
BUAB „M.E.S. ir partneriai“, UAB „KV projektai“
Advokatai
Egidijus Langys, Linas Bajorūnas
Kategorijos
  • 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-266-395/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2;42.8;42.10;44.5.1; 99.5;114.11;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Egidijui Langiui, atsakovų atstovui advokatui Linui Bajorūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. V., S. G., M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-302-773/2010 pagal ieškovo UAB „Baltic franchises“ ieškinį atsakovams M. V., S. G., M. Ž., E. Ž., tretiesiems asmenims BUAB „M.E.S. ir partneriai“ ir UAB „KV projektai“ dėl skolos, baudos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. V., S. G., M. Ž. ir E. Ž. 16 806,62 Lt skolos, kurią sudaro 14 378,48 Lt įsiskolinimas už neįvykdytas prievoles pagal Franšizės sutartį, 1 150,47 Lt bauda ir 1277,67 Lt delspinigiai, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai M. V., S. G., M. Ž. - UAB „KV projektai“ vadovai ir akcininkai – su ieškovu sudarydami 2007 m. gruodžio 29 d. franšizės sutartį dėl RE/MAX Lietuva Nr. LT00110, pasirašė Asmeninę nuostolių ar žalos atlyginimo garantiją. Perleidus franšizę UAB „M.E.S ir partneriai“, juridinio asmens vadovams nepasikeitus, 2008 m. sausio 29 d. Sutartis papildyta naujų UAB „M.E.S ir partneriai“ akcininkų atsakovo E. Ž. bei G. Š. ir R. D. pasirašyta Asmenine nuostolių ar žalos atlyginimo garantija. Vertinant Franšizės sutarties esmę bei turinį, prievolių įvykdymas yra užtikrintas laidavimu, o ne garantija. Priedas E negali būti laikomas garantija, kadangi jo turinys neatitinka garantijos turiniui keliamų reikalavimų (CK 6.90 straipsnis). Priede E nėra nurodyta tiksli suma, kuria prievolių vykdymo užtikrintojai turėtų atsakyti ieškovui, t.y. šis dokumentas neapima vienos iš esminių garantijai būtinų sąlygų. Garanto prievolė yra subsidiari (CK 6.92 straipsnis), tuo tarpu CK 6.81 straipsnyje, įtvirtinančiame laiduotojo atsakomybę, nurodyta, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, o bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai. Priedo E turinyje aiškiai nurodyta, jog atsakovų prievolė yra solidari, t. y. atsakovai M. V., S. G., M. Ž. ir E. Ž. sutinka, kad prieš pasinaudodami savo teise, numatyta Asmeninėje nuostolių ar žalos atlyginimo garantijoje, RE/MAX, RE MAX Europe ir International neprivalės naudotojo ar naudotojo vadovo atžvilgiu išnaudoti visų turimų priemonių, priešingai, RE/MAX, RE/MAX Europe ir International gali išimtinai kreiptis i žemiau nurodytus asmenis ir reikalauti patenkinti visus ir bet kuriuos finansinius ar kitokio pobūdžio įsipareigojimus, kuriuos naudotojas privalo sumokėti ar įvykdyti pagal Franšizės sutartį. Pateikta Priedo E nuostata vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovų M. V., S. G., M. Ž. ir E. Ž. prievolė yra ne subsidiari, o solidari. Savo esme Sutarties prievolių įvykdymas atsakovų užtikrintas ne garantija, o laidavimu (CK 6.76 straipsnis), nes laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 4 dalis) ir Priede E nėra nurodyta suma, kuria atsakovai turėtų garantuoti už franšizės naudotojo prievolių įvykdymą (CK 6.90 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pažymėjo, kad Priede E nurodyta, jog atsakovų pasirašyta asmeninė nuostolių ar žalos atlyginimo garantija lieka galioti nuo dokumente nurodytos datos ir dar trejus metus nuo franšizės Sutarties nutraukimo ar galiojimo pabaigos, nepaisant franšizės Sutarties pakeitimų ar pratęsimų, todėl atsakovai M. V., S. G., M. Ž. ir E. Ž. lieka atsakingi už franšizės naudotojo UAB „M.E.S. ir partneriai“ prievolių neįvykdymą trejus metus nuo ieškovo ieškinio pateikimo dienos. Sutarties 8 (a) punkte nustatyta, jog visi naudotojui pateikti mokėjimai privalo būti atliekami per 5 dienas po atitinkamos sąskaitos gavimo. Naudotojas, remiantis šia nuostata, praleido PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo terminus bei sutartimi nustatytų mokesčių nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitos faktūros serija BFR Nr. 000801 ir serija BFR Nr. 000024 yra apmokėtos, todėl ieškovas sumažino reikalavimo sumą nurodytų sąskaitų faktūrų apmokėta suma iki 14 378,48 Lt. Remiantis Sutarties 8 (b) punktu, jei naudotojas vėluoja sumokėti visą šioje Sutartyje numatytų mokėtinų mokesčių sumą laiku, naudotojas privalo mokėti baudą, kuri lygi dvidešimčiai (20%) procentų vėluojamos sumokėti sumos. Naudotojas Sutarties 4 (a) punkto pagrindu pateiktų PVM sąskaitų faktūrų laiku neapmokėjo, todėl atsakovų mokėtina bauda sudaro 1 150,47 Lt. PVM sąskaitoms faktūroms BF 00065, BF 00066, BF 000133, BF 000134, BF 000181, BF 000182, BF000202 praėjus 6 mėn. laikotarpiui bauda netaikoma, todėl 20 % bauda taikoma tik neapmokėtai PVM sąskaitai faktūrai serija BF Nr. 000275 ir sudaro 1 150,47 Lt sumą. Atsakovas dėl ieškinio priede Nr. 9 nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo kreipėsi ne į bankrutuojančią UAB „M.E.S ir partneriai“, o pagal Asmeninės nuostolių ar žalos atlyginimo garantijos nuostatas dėl susidariusios skolos dėl UAB „M.E.S ir partneriai“ nevykdomų prievolių apmokėjimo tiesiogiai į atsakovus M. V., S. G., M. Ž. ir E. Ž., o pastariesiems laiku nevykdant įsipareigojimų pagal Asmeninę nuostolių ar žalos atlyginimo garantiją, kuria atsakovai laidavo už UAB „M.E.S ir partneriai“ sutartinių įsipareigojimų vykdymą, ieškovas pradėjo skaičiuoti delspinigius už kiekvieną praleistą įsipareigojimo apmokėti PVM sąskaitas faktūras nevykdymo dieną. Delspinigiai už 181 d. yra skaičiuojami ne dėl bankrutuojančios UAB „M.E.S ir partneriai“ laiku neapmokėtų sąskaitų faktūrų, o būtent dėl atsakovams pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjimo šiems neįvykdžius mokėjimo prievolės laiku, delspinigių suma sudaro 1277,67 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Ieškovo UAB „Baltic franchises“ naudai iš atsakovų M. V., S. G., M. Ž. ir E. Ž. solidariai priteisė 16 806,62 Lt įsiskolinimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 621 Lt bylinėjimosi išlaidas. Valstybės naudai iš atsakovų M. V., S. G., M. Ž. ir E. Ž. solidariai priteisė 283,95 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovo E. Ž. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis atmetė. Teismas, vertindamas 2007 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. sausio 29 d. pasirašytų sutarčių – Asmeninių nuostolių ar žalos atlyginimo garantijų – turinį atsižvelgė į tai, kad šiomis sutartimis atsakovai kaip papildomą įsipareigojimą prieš ieškovą UAB „Baltic franchises“ pagal Franšizės sutartį, sutiko asmeniškai garantuoti visą Franšizės sutartyje numatytą apmokėjimą ir visų naudotojo įsipareigojimų įvykdymą ir įsipareigojo, gavę pirmą pareikalavimą, išmokėti visą patirtos žalos, nuostolių ir išlaidų sumą nuostolių ar žalos atlyginimą gaunančiai šaliai nedelsdami ir be jokių užskaitymų, atskaitymų ar sulaikymų. Be to, atsakovai šiomis sutartimis sutiko, kad prieš pasinaudodami savo teise, numatyta šioje Asmeninėje nuostolių ar žalos atlyginimo garantijoje, ieškovas neprivalės naudotojo ar naudotojo vadovo atžvilgiu, išnaudoti visų turimų priemonių, priešingai, ieškovas gali išimtinai kreiptis į žemiau nurodytus asmenis ir reikalauti patenkinti visus ir bet kuriuos finansinius ar kitokio pobūdžio įsipareigojimus, kuriuos naudotojas privalo sumokėti ar įvykdyti pagal Franšizės sutartį. Nuostolių ar žalos atlyginimo garantiją (T. 1, priedas Nr. 1, psl. 70-71) ir 2008 m. sausio 29 d. Asmeninę nuostolių ar žalos atlyginimo garantiją (T. 1, b. l. 28-29) teismas pagal jų teisinį turinį laikė garantijomis, esant pirmam pareikalavimui. Atsakovai M. V., S. G., M. Ž. ir E. Ž. išdavė garantijas, esant pirmam pareikalavimui, kurioje garantijos rūšis – Asmeninė nuostolių ar žalos atlyginimo garantija, kurioje nėra nurodyta tiksli garantijos suma. Tokioje garantijoje garantijos sumos nenurodymas nereiškia, kad tai nėra garantija, o yra laidavimas, ir jokiu būdu nedaro jos negaliojančios (CK 6.90 – 6.92 straipsniai). Teismas laikė, kad pagal visų keturių atsakovų S. G., M. Ž., M. V. ir E. Ž. sudarytas Asmenines nuostolių ar žalos atlyginimo garantijų sutarčių sąlygas visi atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui UAB „Baltic franchises“ už UAB „M.E.S. ir partneriai“ neįvykdytas prievoles pagal pirmąjį pareikalavimą, nepriklausomai nuo Franšizės sutarties galiojimo (akcesorinis finansinių reikalavimų užtikrinimo būdas), todėl neturi teisinės reikšmės tai, kad UAB „M.E.S. ir partneriai“ yra iškelta neteisminė bankroto byla, ir kad apie ją informuotas ieškovas, juo labiau, kad atsakovų pasirašytose garantijose, esant pirmam pareikalavimui, nustatyta atsakovų pareiga sumokėti nuostolius ir žalos atlyginimą nedelsiant ir be jokių užskaitymų, atskaitymų ar sulaikymų. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieškovas pripažino, jog apmokėta atsakovų nurodoma PVM sąskaita faktūra serija BFR Nr. 000801 – 458 Lt, ir serija BFR Nr. 000024 – 3124,46 Lt (T. 2, b. l. 93), todėl ieškovas pagrįstai ieškinio sumą sumažino bendra 3582,46 Lt suma. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, byloje ieškovo UAB „Baltic franchises“ pateiktus rašytinius įrodymus - PVM sąskaitas faktūras BF 00065, BF 00066, BF 000133, BF 000134, BF 000181, BF 000182, BF000202 (T. 2, b. l. 94-101), mokėjimo reikalavimus (T. 1, b. l. 37-40), delspinigių ir baudos paskaičiavimus (T. 3, b. l. 34-35) ir kitus įrodymus, teismas ieškovo reikalavimą laikė pagrįstu ir įrodytu (CPK 178 straipsnis). Atmesdamas atsakovo V. Ž. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas nurodė, kad atsakovas E. Ž. 2009 m. gruodžio 9 d. prašyme (T. 3, b. l. 11) visiškai nenurodo faktinių aplinkybių, patvirtinančių teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą, o vien atsakovo pateikti dokumentai dėl nekilnojamojo turto jo vardu registracijos nebuvimo, o taip pat apie jo gaunamas pajamas vienoje bendrovėje, nėra patvirtinantys tokio išdėstymo būtinumą. Atsakovas E. Ž. nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių apie visą jo turtinę padėtį, išrašų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie visas gaunamas pajamas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, nenurodė ir nepateikė įrodymų, ar jis gauna kitokio pobūdžio pajamų (dividendų, autorinių honorarų ir kt.), nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokį kilnojamąjį turtą ir pinigines santaupas jis turi, nenurodė savo šeimyninės padėties ir kitų aplinkybių, kurie turi įtakos sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą. Be to, atsakovas E. Ž. neatvyko į teismo posėdį, nesirūpino tinkamai ir laiku pateikti prašymą patvirtinančius įrodymus (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai M. V., S. G., M. Ž. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Baltic franchises“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais: 1) Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus: Franšizės sutartį ir jos priedą C bei aprašą A, Perdavimo sutartį, 2007-12-29 Garantiją ir 2008-01-29 Garantiją, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad franšizės naudotojo pasikeitimas neturi įtakos apeliantų kaip garantų atsakomybei. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė ir įvertino svarbias faktines aplinkybes, kad apeliantai, sudarydami 2007-12-29 Garantiją, įsipareigojo atsakyti už konkretaus franšizės naudotojo - UAB „KV projektai“ prievolių įvykdymą ieškovui - apeliantai, sudarydami asmeninę nuostolių atlyginimo garantiją, aiškiai išreiškė valią atsakyti tik už šio konkretaus franšizės naudotojo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą. Be to, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad garantui yra išskirtinai svarbus skolininko, šiuo atveju franšizės naudotojo, asmuo; 2) Kauno miesto apylinkės teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad 2007-12-29 garantijoje nurodyta sąlyga, kad jeigu franšizės sutartis joje numatytomis nuostatomis perduodama ar perleidžiama kitai šaliai, perimančiai naudotojo teises ir pareigas pagal franšizės sutartį, ši asmeninė nuostolių ar žalos atlyginimo garantija lieka galioti tik įsipareigojimų, prisiimtų iki jų perdavimo dienos atžvilgiu, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi naujai įsteigto UAB „M.E.S. ir partneriai“ akcininkais buvo visi trys atsakovai M. V., S. G. ir M. Ž.. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai susiejo 2007-12-29 Garantijos galiojimą su franšizės gavėjo akcininkų sudėtimi. Kadangi remiantis bylos faktinės aplinkybėmis, ieškovo reikalavimai dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo yra kildinami tik iš UAB „M.E.S. ir partneriai“ prievolių ieškovui neįvykdymo, apeliantai neprivalo atsakyti ieškovui už šio juridinio asmens prievolių neįvykdymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2007-12-29 Garantijos sąlygas ir neatsižvelgė į tai, kad 2008-01-29 Franšizės perleidimo sutartimi perleidus franšizę UAB „M.E.S. ir partneriai“, apeliantų 2007-12-29 Garantija liko galioti tik UAB „KV projektai“ įsipareigojimų, prisiimtų iki 2008-01-29 Franšizės perleidimo dienos, atžvilgiu; 3) pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Perdavimo sutarties 6 punktą, kuriame numatyta, kad išskyrus tai, kas pakeista šiuo dokumentu, Franšizės sutartis nenustoja galioti ir galioja nepakeista. Teismas neįvertino to, kad pagal perdavimo sutartį liko galioti Franšizės sutarties priedas - 2007-12-29 Garantija su jau minėta sąlyga, kad jeigu franšizės sutartis joje numatytomis nuostatomis perduodama ar perleidžiama kitai šaliai, perimančiai naudotojo teises ir pareigas pagal franšizės sutartį, ši asmeninė nuostolių ar žalos atlyginimo garantija lieka galioti tik įsipareigojimų, prisiimtų iki jų perdavimo dienos atžvilgiu; atsižvelgiant į perdavimo sutartimi padarytus pakeitimus (franšizės naudotojo pasikeitimą bei Franšizės sutarties priedo C pakeitimą aprašu A), buvo tik faktiškai praplėstas akcininkų sąrašas. Be to, perleidus franšizę ieškovas su atsakovais E. Ž., G. Š. ir R. D. sudarė naują nuostolių ir žalos atlyginimo garantiją. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantų suteikta nuostolių ir žalos atlyginimo garantija galiojo tik iki Perdavimo sutarties sudarymo ieškovo patirtų nuostolių ir žalos dėl Pradinio franšizės naudotojo atlyginimui, o ieškovas tai pripažino, išreikšdamas valią prievolių įvykdymą pagal Franšizės sutartį užtikrinti nauja garantija, kadangi apeliantų garantija apėmė tik sutartinę atsakomybę už Pradinio franšizės naudotojo įsipareigojimų įvykdymą. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad vien tik akcininkų sąrašo praplėtimas Franšizės sutarties aprašu A savaime reiškia, kad apeliantai įsipareigojo garantuoti ir už Naująjį franšizės naudotoją; 4) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas franšizės sutartis sudarydavo pagal standartines sąlygas - 2007-12-29 Garantija ir 2008-01-29 Garantija buvo sudarytos, vadovaujantis 2007-12-29 Franšizės sutarties priedu E, kas patvirtina, kad sutartinių įsipareigojimų pagal franšizės sutartį įvykdymui trijų franšizės naudotojo vadovų asmeninė žalos ar nuostolių atlyginimo garantija ieškovo verslo praktikoje buvo laikytina pakankamu sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė 2009-10-15, remiantis LR CK 1.125 str. 5 d. 1 d. nustatytu senaties terminu, ieškovas galėjo reikalauti netesybų tik už praleistus mokėjimus pagal sąskaitas-faktūras, kurių apmokėjimo terminai patenka į laikotarpį nuo 2009-04-15 iki 2009-10-15, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai netaikė ieškinio senaties ieškovo reikalavimams dėl netesybų sumokėjimo pagal franšizės naudotojui išrašytas sąskaitas - faktūras, kurių apmokėjimo terminai buvo suėję laikotarpiu nuo 2008-09-05 iki 2009-02-16. Teismas taip pat netinkamai taikė Bankroto įstatymo 13 str. 5 d. ir 10 str. 7 d., kurios numato, kad kai įmonės bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, nutraukiamas netesybų už visas įmonės prievoles, skaičiavimas. Franšizės naudotojui UAB „M.E.S. ir partneriai“ bankroto byla buvo iškelta 2009-04-01 šios bendrovės kreditorių susirinkimo dėl bankroto proceso neteismine tvarka metu, o ieškovas apie bankroto bylos iškėlimą buvo informuotas 2009-04-06 pranešimu. Vadinasi, franšizės naudotojui netesybos (delspinigiai ir bauda) apskritai negali būti skaičiuojamos už laikotarpį po 2009-04-01. Teismo išvada, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai ir bauda yra kildinami iš 2007-12-29 Garantijos kaip garantų besąlyginis įsipareigojimas atsakyti už franšizės naudotojo įsipareigojimų įvykdymą, todėl garantams kaip fiziniams asmenims negali būti taikomos juridiniams asmenims taikomos Bankroto įstatymo normos, t.y. šiuo atveju ieškovo reikalavimams negali būti taikomos Bankroto įstatymo 13 str. 5 d. ir 10 str. 7 d. numatytos pasekmės, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinės ieškovo išrašytos sąskaitos-faktūros Nr. BF000275 apmokėjimo terminas buvo 2009-15-27, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ieškovas negali reikalauti netesybų pagal šią sąskaitą faktūrą. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad PVM sąskaita faktūra Nr. BF000275 buvo išrašyta jau po bankroto bylos UAB „M.E.S. ir partneriai“ iškėlimo bei į tai, tad PVM sąskaita faktūra Nr. 000202 už avansinius metinius nario mokesčius UAB „M.E.S. ir partneriai“ buvo išrašyta, nepaisant to, kad ieškovas buvo aiškiai informuotas, kad UAB „M.E.S. ir partneriai“ nori nutraukti franšizės teisinius santykius ir nėra suinteresuotas ateinančių metų bendrovės dalyvių naryste. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieškovo prašoma priteisti bauda yra apskaičiuota, remiantis PVM sąskaita faktūra Nr. BF000275, kuri kaip minėta, buvo išrašyta jau po bankroto bylos UAB ,,M.E.S. ir partneriai“ iškėlimo, todėl reikalavimas priteisti baudą yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus: sudarant Franšizės sutartį su UAB „KV projektai“, atsakovai žinojo, kad realiai UAB „KV projektai“ jokios veiklos pagal Franšizės sutartį nevykdys, atitinkamai jiems, kaip garantams, jokios prievolės neatsiras. Be to, praėjus vienam mėnesiui po Franšizės sutarties sudarymo, buvo sudarytas Susitarimas, kuriame franšizės gavėju nurodoma bendrovė UAB „M.E.S. ir partneriai“, kurios pagrindiniai akcininkai, turintys po 29,98 % procentus, o kartu valdantys 89,94 % visų bendrovės akcijų, yra atsakovai. Siekiant tinkamai kvalifikuoti 2008 m. sausio 29 d. Susitarimą bei nustatyti šio Susitarimo sudarymo tikslus, turi būti sistemiškai vertinama ir analizuojama Franšizės sutartis, Susitarimas bei jų priedai. Atkreiptinas dėmesys ir į patį Susitarimo pavadinimą, t.y. vidinis savininkų struktūros pokytis. Tai patvirtina aplinkybę, kad šalių tikslas buvo ne franšizės naudotojo pakeitimas, o pasikeitusios franšizės naudotojo savininkų sudėties aprašymas, siekiant, nustatyti, kad visi franšizės gavėjo akcininkai užtikrintų tinkamą prievolių pagal Franšizės sutartį vykdymą, kaip tai numatyta Franšizės sutarties 23 straipsnyje. Atsakovai bei naujieji akcininkai E. Ž., G. Š. ir R. D. Franšizės sutarties prasme buvo laikomi naudotojo vadovais. Tokiu būdu, remiantis Franšizės sutarties 23 straipsniu, atsakovai bei naujieji akcininkai E. Ž., G. Š. ir R. D. įsipareigojo asmeniškai užtikrinti visų naudotojo finansinių ir veiklos įsipareigojimų pagal Franšizės sutartį vykdymą. Kadangi atsakovai 2007 m. gruodžio 29 d. jau buvo pasirašę asmenines nuostolių ar žalos atlyginimo garantijas, todėl ieškovas pagrįstai manė, kad šios garantijos lieka galioti ir UAB „M.E.S. ir partneriai“ atžvilgiu. Be to, aukščiau nurodytą Susitarimo pasirašymo tikslą, t.y. akcininkų sudėties pasikeitimo aprašymą, teismo posėdžio metu įvardino ir Ieškovo atstovas E. E.. Atsakovų teiginiai, jog jie nesiekė ir neketino prisiimti atsakomybės už UAB „M.E.S. ir partneriai“ prievoles, prieštarauja tiek teisingumo, tiek ir sąžiningumo principams. Atsakovai visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas delspinigius, netaikė ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad kartu su Ieškovo 2010 m. birželio 14 d. rašytiniais paaiškinimais buvo pateikta delspinigių skaičiavimo lentelė, kurioje yra paskaičiuoti delspinigiai tik už paskutiniuosius 6 mėnesius ieškinio pareiškimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolos nesumokėjimas yra tęstinis pažeidimas. Įmonių bankroto įstatymo nuostatos numato specialųjį bankrutuojančios įmonės prievolių pasibaigimo atvejį. Atitinkamai, Bankroto įstatymo nuostatos dėl netesybų skaičiavimo nutraukimo yra taikomos išimtinai bankrutuojančiai įmonei, tačiau niekaip neįtakoja garantų prievolių. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovų išduota garantija laikytina pirmojo pareikalavimo garantija, kurios esmė reiškia, kad garantas pagal garantiją, esant pirmam pareikalavimui, vienašališkai besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos sandoryje nustatytą sumą. Todėl, nepriklausomai nuo to, kad UAB „M.E.S. ir partneriai“ pradėjus bankrotą ne teismo tvarka, buvo nutrauktas netesybų skaičiavimas, atsakovai privalo tinkamai įvykdyti visas Franšizės sutartyje numatytas finansines prievoles, įskaitant ir netesybų bei baudų sumokėjimą pagal pirmąjį ieškovo pareikalavimą. Ieškovas nesutinka su atsakovų teiginiu, jog PVM sąskaita – faktūra, serija BF Nr. 000275, išrašyta nepagrįstai, kadangi ji UAB „M.E.S ir partneriai“ yra išrašyta už mėnesinį veiklos mokestį, mokamą už kovo mėnesį UAB „M.E.S ir partneriai“ vykdytą veiklą RE/MAX prekiniu ženklu. UAB „M.E.S ir partneriai“ bankroto procedūros pradėtos tik balandžio mėnesį, tą nurodo atsakovai, o kovo mėnesį UAB „M.E.S ir partneriai“ vis dar vykdė veiklą. Atitinkamai ieškovas turėjo teisę išrašyti sąskaitą už 2009 m. kovo mėnesį vykdytą veiklą, o atsakovai turi pareigą šią sumą sumokėti. Kaip matyti iš atsakovų nurodomo pranešimo apie Franšizės sutarties nutraukimą, RE/MAX nepažeidė Franšizės sutarties nuostatų, dėl ko atsirastų galimybė nutraukti Franšizės sutartį. Taigi, nesant teisėto pagrindo nutraukti Franšizės sutartį UAB „M.E.S ir partneriai“ iniciatyva, ieškovas nelaikė UAB „M.E.S ir partneriai“ 2009 m. vasario 9 d. pateikto pranešimo apie Franšizės sutarties nutraukimą priežastimi nutraukti sutartį, todėl sutartis nebuvo nutraukta. Esant šioms aplinkybėms ir remiantis Franšizės sutarties 7 dalimi, kurios pagrindu RE/MAX turi teisę reikalauti metinių veiklos mokesčių sumokėjimo už UAB „M.E.S ir partneriai“ naudojimąsi Franšizės sutartyje nustatytomis teisėmis, franšizės naudotojui 2009 m. vasario 11 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. BF 000202. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo teisę išrašyti PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF 000202, o atsakovai kaip UAB „M.E.S. ir partneriai“ garantai privalo šią sumą sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas teisingai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog jie pasirašydami 2007 m. gruodžio 29 d. Franšizės sutarties priede E (t. 1, b. l. 70 – 71) gera valia suteikė ieškovui asmeninę nuostolių ar žalos atlyginimo garantiją nepriklausomai nuo Franšizės sutarties galiojimo ir tuo pačiu „atsisakė savo teisės prieštarauti ar imtis teisinės gynybos veiksmų, žalą, nuostolius ir išlaidas (įskaitant išlaidas advokatui ir teismo išlaidas), kurias Nuostolių ar žalos atlyginimą gaunančios šalys tiesiogiai ar netiesiogiai patirtų dėl Franšizės sutarties pažeidimo iš Naudotojo pusės“ ir kartu įsipareigojo „gavę pirmą pareikalavimą, išmokėti visą patirtos žalos, nuostolių ir išlaidų (įskaitant išlaidas advokatui ir teismo išlaidas) sumą Nuostolių ar žalos atlyginimą gaunančiai šaliai (- ims) nedelsdami ir be jokių užskaitymų, atskaitymų ar sulaikymų“. Tuo pačiu tiek apeliantai, tiek jų atstovai teigia, kad franšizės naudotojui pasikeitus, jiems neliko jokios sutartinės prievolės mokėti, o ieškovui reikalauti iš jų įsiskolinimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų, nes apeliantai, sudarydami 2007 m. gruodžio 29 d. Garantiją, įsipareigojo atsakyti tik už konkretaus franšizės naudotojo – UAB „KV projektai“ prievolių įvykdymą ieškovui. Kitas aplinkybes, kaip kad garantijos galiojimą atsakovų naujai įsteigtai UAB „ M. E. S. ir partneriai“, apeliantai visiškai be pagrindo laiko teisiškai nereikšmingomis, nes kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius kaip garantiją su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms – visiškai akivaizdu, jog apeliantų apeliacinio argumentas, kad jie pagal 2007 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. sausio 29 d. garantijas neturėjo prievolinių įsipareigojimų ieškovui vykdant aukščiau paminėtą Franšizės sutartį ir jos priedus bei apyrašą A yra nepagrįstas. Tuo pačiu nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog po to, kuomet 2008-01-28 buvo pasirašyta Franšizės perleidimo sutartis, kuria franšizė buvo perleista UAB „M. E. S. ir partneriai“, apeliantų 2007-12-29 Garantija liko galioti tik UAB „KV projektai“ įsipareigojimų, prisiimtų iki 2008-01-29 Franšizės perleidimo dienos, atžvilgiu. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog atsakovai išduodami 2007 m. gruodžio 29 d. garantiją, nurodė, kad jei franšizės sutartis joje numatytomis nuostatomis perduodama ar perleidžiama kitai šaliai, perimančiai naudotojo teises ir pareigas pagal franšizės sutartį, ši asmeninė, t. y. apeliantų gera valia duota žalos atlyginimo garantija lieka galioti įsipareigojimų, prisiimtų iki jų perdavimo dienos atžvilgiu.

Šiuo atveju, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant ginčą, privalu vadovautis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis pagrindinėmis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios nustato sutarčių sudarymo sąžiningumo principą kaip prioritetinį, apibrėžiantį tikrąją sutarties dalyvių valią ir tikslus. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismui 2011 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtinus bylos dalyje taikos sutartį tarp ieškovo UAB „Baltic franchises“ ir atsakovų G. Š. ir R. D. (t. 2, b. l. 31 – 34) – akivaizdu, jog nepagrįstas ir apeliantų apeliacinio skundo argumentas ne tik dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo, bet ir taikymo, nes tą paneigia įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu dėl tų pačių faktų tarp sandorio šalių nustatytos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nepagrįstu laikytinas ir apeliantų apeliacinio skundo argumentas dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovo prašomų priteisti iš atsakovų netesybų atžvilgiu, nes, kaip matyti iš ieškovo pateiktų tarp Franšizės sutarties šalių susidariusios skolos ir delspinigių pirmosios instancijos teismui pateiktų paskaičiavimų duomenų (t.2, b. l. 83 – 85; 87 ir t.3, b. l. 32 – 35) ieškovui iš atsakovų buvo priteisti delspinigiai tik už paskutinius 6 mėnesius nuo ieškinio teismui 2009-10-15 pateikimo, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs apeliantų veiksmus kaip tęstinio pobūdžio prievolių nevykdymą, CK 1.127 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

Vertindama kitus atsakovų apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo tarp šalių išsprendimui praktiškai neturėjo įtakos tai, jog ieškovo skolininkui UAB „M. E. S. ir partneriai“ buvo iškelta bankroto byla, nes ieškovas ieškinį pareiškė atsakovams kaip fiziniams asmenims dėl garantija užtikrintos prievolės nevykdymo, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinį apeliantų atžvilgiu (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Būtent dėl išvardintų aplinkybių apeliantų argumentai dėl netesybų skaičiavimo nutraukimo 2009-04-01 iškėlus Franšizės naudotojui UAB „M. E. S. ir partneriai“ bankroto bylą, teisėjų kolegijos smulkiau neaptartini, kaip neturintys teisinės reikšmės ginčui bei nereikšmingi bylai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl pagrįstai patenkino ieškinį. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš apeliantų M. V., S. G. ir M. Ž. priteistinos advokato atstovavimo išlaidos ieškovui UAB „Baltis franchises“ bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnis ir 98 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų M. V., S. G. ir M. Ž. ieškovui UAB „Baltic frachises“ po 504,17 Lt (penkis šimtus keturis litus septyniolika centų) advokato atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovų M. V., S. G. ir M. Ž. po 10,05 Lt (dešimt litų penkis centus) valstybei apeliacinės instancijos teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai : Rūta PalubinskaitėEvaldas Burzdikas