Kauno apylinkės teismo sprendimas

20.3.10; 36.2; 42.5; 42.6; 42.8; 42.11.2; 44.5.1; 93.2.21; 114.4

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 14 d.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Baltic franchises“ atstovui direktoriui E. E., advokato padėjėjui Laurynui Staniuliui, atsakovams M. V., S. G., M. Ž., jų atstovui advokatui Linui Bajorūnui, vertėjui Dovydui Vitkauskui, nedalyvaujant atsakovui E. Ž., trečiųjų asmenų BUAB „M.E.S. ir partneriai“, UAB „KV projektai“ atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltic franchises“ ieškinį atsakovams M. V., S. G., M. Ž., E. Ž., tretiesiems asmenims BUAB „M.E.S. ir partneriai“ ir UAB „KV projektai“ dėl skolos, baudos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl šalių sudarytų sutarčių teisinio kvalifikavimo

Tarp šalių kilo ginčas, ar minėtos sutartys yra garantijos ar laidavimo sutartys, kaip jos turi būti teisiškai kvalifikuojamos. Teismas, aiškindamasis šalių sudarytų sutarčių teisinį kvalifikavimą, o taip pat aiškindamas bei taikydamas Prievolių teisės normas, visų pirma atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atliktą materialinės teisės normų, reglamentuojančių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus (CK 6.70, 6.76, 6.90 ir kt. straipsniai), aiškinimą ir taikymą.

Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2007, yra išaiškinusi, kad CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Dėl to civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas, užsienio valstybėse naudojamus užtikrinimo teisės institutus, užtikrinimo būdo adekvatumą prievolės esmei (CK 6.42 straipsnis), gali pasirinkti CK 6.70 straipsnyje nenustatytus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų yra finansinė garantija, kuri žinoma ir naudojama E. B. bei tarptautinėje verslo praktikoje, pripažinta ir Lietuvos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NCC Statyba“ v. UAB „PZU Lietuva“, byla Nr. 3K-3-99/2004; 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NCC Statyba“ v. UAB „PZU Lietuva“, byla Nr. 3K-3-346/2005).

Teismas, vertindamas 2007 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. sausio 29 d. pasirašytų sutarčių –Asmeninių nuostolių ar žalos atlyginimo garantijų – turinį atsižvelgia į tai, kad šiomis sutartimis atsakovai kaip papildomą įsipareigojimą prieš ieškovą UAB „Baltic franchises“ pagal Franšizės sutartį, sutiko asmeniškai garantuoti visą Franšizės sutartyje numatytą apmokėjimą ir visų naudotojo įsipareigojimų įvykdymą, ir įsipareigojo gavę pirmą pareikalavimą, išmokėti visą patirtos žalos, nuostolių ir išlaidų sumą nuostolių ar žalos atlyginimą gaunančiai šaliai nedelsdami ir be jokių užskaitymų, atskaitymų ar sulaikymų. Be to, atsakovai šiomis sutartimis sutiko, kad prieš pasinaudodami savo teise, numatyta šioje Asmeninėje nuostolių ar žalos atlyginimo garantijoje, ieškovas neprivalės naudotojo ar naudotojo vadovo atžvilgiu, išnaudoti visų turimų priemonių, priešingai, ieškovas gali išimtinai kreiptis į žemiau nurodytus asmenis ir reikalauti patenkinti visus ir bet kuriuos finansinius ar kitokio pobūdžio įsipareigojimus, kuriuos naudotojas privalo sumokėti ar įvykdyti pagal Franšizės sutartį. Atsižvelgiant į šias rašytinių sutarčių sąlygas, akivaizdu, kad ginčo sutartys : Nuostolių ar žalos atlyginimo garantija (T. 1, priedas Nr. 1, psl. 70-71) ir 2008 m. sausio 29 d. Asmeninė nuostolių ar žalos atlyginimo garantija (T. 1, b. l. 28-29) savo teisiniu turiniu yra garantijos, esant pirmam pareikalavimui. Garantija, esant pirmam pareikalavimui yra ne akcesorinis finansinių reikalavimų užtikrinimo būdas, kai garanto pareiga mokėti nepriklauso nuo prievolės, kurią garantija užtikrina (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Garantas pagal garantiją, esant pirmam pareikalavimui, vienašališkai besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos sandoryje nustatytą sumą, nors kreditorius nepateikia jokių savo reikalavimo teisės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, svarbu, kad tokį reikalavimą būtų pareiškęs pats kreditorius ir nebūtų pasibaigęs garantijos galiojimo terminas. Paprastai garantijoje turi būti nurodyta: 1) garantas; 2) kreditorius; 3) skolininkas; 4) nuoroda į užtikrinamą prievolę; 5) garantijos suma; 6) garantinės sumos mokėjimo sąlygos; 7) garanto atsakomybės ribos. Pagal CK 6.91 straipsnį garantija turi būti rašytinė, o šio reikalavimo nesilaikymas garantiją daro negaliojančią. CK nenumato, kad tikslios garantijos sumos nenurodymas būtų garantijos negaliojimo pagrindas, juo labiau, kad tarptautinėje praktikoje ir teisės doktrinoje pačios garantijų rūšys yra įvairios : pasiūlymo (tender guarantee), mokėjimo (payment guarantee), sutarties įvykdymo (performance guarantee), avanso grąžinimo (advance payment) ir kt., ir pagal jų rūšį ir siekiamus tikslus ne visada įmanoma ir tikslinga tiksliai apibrėžti garantijos sumas. Tuo tarpu atsakovai M. V., S. G., M. Ž. ir E. Ž. išdavė garantijas, esant pirmam pareikalavimui, kurioje garantijos rūšis – Asmeninė nuostolių ar žalos atlyginimo garantija (P. G. and Indemnity). Šios garantijos rūšies esmė yra ta, kad garantas įsipareigoja apsaugoti kreditorių nuo bet kokių nuostolių ar žalos, kuri gali kilti dėl skolininko ar paties garanto veiksmų vykdant prievolę. Atsižvelgiant į tokią šios garantijos rūšies prigimtį ir tikslą atlyginti visus galimus nuostolius ar žalą, joje nėra nurodyta tiksli garantijos suma. Pažymėtina, kad tokioje garantijoje garantijos sumos nenurodymas nereiškia, kad tai nėra garantija, o yra laidavimas, ir jokiu būdu nedaro jos negaliojančios (CK 6.90 – 6.92 straipsniai).

Dėl atsakovų M. V., S. G., M. Ž. atsakomybės pasikeitus franšizės gavėjui

Tarp ieškovo UAB „Baltic franchises“ ir atsakovų M. V., S. G., M. Ž. kilo ginčas, ar pagal šių atsakovų sudarytą 2007 m. gruodžio 29 d. pasirašytą Asmeninę nuostolių ar žalos atlyginimo garantiją (T. 1, priedas Nr. 1, psl. 70-71) jiems kyla atsakomybė už prievolių pagal Franšizės sutartį nevykdymą po to, kai 2008 m. sausio 29 d. buvo sudaryta Perdavimo sutartis (Vidinis savininkų struktūros pokytis) (T. 2, b. l. 68-76, T. 1, b. l. 25-27), pagal kurią pasikeitė Franšizės gavėjas – vietoje UAB „KV Projektai“ juo tapo UAB „M. E. S. ir partneriai“. Atsakovai M. V., S. G. ir M. Ž. atsikirsdami į ieškinio reikalavimus apmokėti už prievolių nevykdymą pagal Franšizės sutartį naujo franšizės gavėjo UAB „M. E. S. ir partneriai“, savo atsiliepimuose nurodo, kad jie garantavo už konkretaus franšizės naudotojo – UAB ,,KV projektai“ įsipareigojimų įvykdymą bei žalos ir nuostolių atlyginimą ieškovui, jeigu UAB „KV projektai“ netinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus pagal 2007 m. gruodžio 29 d. Franšizės sutartį, tuo tarpu už UAB „M. E. S. ir partneriai“ prievolių nevykdymą jie nėra atsakingi. Šiuos savo atsikirtimus atsakovai argumentavo ir tuo, kad jų pasirašytoje 2007 m. gruodžio 29 d. garantijoje nurodyta, kad jei franšizės sutartis joje numatytomis nuostatomis perduodama ar perleidžiama kitai šaliai, perimančiai naudotojo teises ir pareigas pagal franšizės sutartį, ši asmeninė nuostolių ar žalos atlyginimo garantija lieka galioti įsipareigojimų, prisiimtų iki jų perdavimo dienos atžvilgiu.

Teismas, aiškindamasis atsakovų M. V., S. G. ir M. Ž. sudarytų sutarčių turinį ir civilinės sutartinės atsakomybės ribas vadovaujasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis pagrindinėmis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, ir visų pirma šio straipsnio 1 dalies nuostata, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sąžiningumas, kaip sutarčių aiškinimo principas, visų pirma pasireiškia tuo, kad aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pažymėtina, kad sąžiningumas, kaip bendras civilinės teisės principas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), yra tam tikras vertybinis asmens elgesio matas, objektyviai pasireiškiantis asmeniui elgiantis rūpestingai, teisingai ir protingai, subjektyviai pasireiškiantis asmeniui elgiantis taip, kaip jam priderėtų pagal jo subjektyvias savybes: išsilavinimą, verslo ir kitokią patirtį, kitas subjektyvias aplinkybes. Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarčių aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarčių esmę ir tikslą bei jų sudarymo aplinkybes. Sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visų sutarčių kontekstą. Sisteminis sutarčių aiškinimo metodas, taip pat sutarčių tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-261/2009, 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004 ir kt.).

Teismas, aiškindamasis tikruosius sutarties šalių ketinimus, ieškovui UAB „Baltic franchises“ ir UAB „KV projektai“ 2007 m. gruodžio 29 d. sudarant Franšizės sutartį ir atsakovams S. G., M. Ž. bei M. V. tą pačią 2007 m. gruodžio 29 d. pasirašant Nuostolių ar žalos atlyginimo garantiją, teismo posėdžio metu, pripažinęs visų sutartis pasirašiusių asmenų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, šiuos asmenis apklausė.

Ieškovo UAB „Baltic franchises“ direktorius E. E. paaiškino, kad atsiradus antrai kompanijai buvo įtraukti nauji akcininkai į įsipareigojimus, sudarant Perdavimo sutartį buvo siekiama priimti naujus asmenis, bet ne atleisti kokius tai asmenis nuo atsakomybės, 2007 m. gruodžio 29 d. Nuostolių ar žalos atlyginimo garantija liko galioti (T. 3, b. l. 99). Nors atsakovai S. G., M. Ž. bei M. V. teismo posėdžio metu paaiškino priešingai, nurodę, kad jie įsipareigojimų už UAB „M. E. S. ir partneriai“ nesiekė prisiimti, tačiau sisteminis, pažodinis ir sąžiningas sutarčių aiškinimas teismui sudaro pagrindo manyti, kad tokia atsakovų valia buvo. Visų pirma teismas įvertina tai, kad 2008 m. sausio 29 d. Perdavimo sutartį, ją įvardinant kaip Vidinį savininkų struktūros pokytį, be kitų, naujų Franšizės naudotojų, pasirašė ir visi atsakovai S. G., M. Ž., M. V. (T. 2, b. l. 69, T. 1, b. l. 26), atsakovai naujai sudarytame aprašė „A“ yra nurodyti kaip Franšizės savininkai, nurodant, kad S. G. turi 29,98 proc., M. V. – 29,98 proc., M. Ž. – 29,98 proc. nuosavybės procentinių dalių, tuo tarpu naujai priimami Franšizės savininkai E. Ž. turi 10 proc., o G. Š. ir R. D. turi vos po 0,03 proc. (T. 2, b. l. 75-76). Sistemiškai aiškinant sutarčių turinį teismas įvertina ir tai, kad visų atsakovų pasirašytos Perdavimo sutarties 6 punkte numatyta, kad išskyrus tai, kas pakeista šiuo dokumentu, Franšizės sutartis nenustoja galioti ir galioja nepakeista (T. 2, b. l. 73). Todėl esant galiojančiai 2007 m. gruodžio 29 d. Franšizės sutarčiai, galiojo ir pačios šios sutarties 23 punktas, kuris numatė, kad kiekvienas naudotojo vadovas šiuo sutinka asmeniškai užtikrinti visų naudotojo finansinių ir veiklos įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą ir tik kaip tokios asmeninės ir nuostolių padengimo garantijos įrodymą, kiekvienas naudotojo vadovas turi įforminti ir pristatyti garantijos formą, kuri yra pateikta E priede (T. 1, priedas Nr. 1, psl. 58-59). Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal Franšizės sutartį sąvoka „naudotojo vadovai“ reiškia tuos asmenis, kurie tokiais paskirti kaip nurodoma šios sutarties C priede (T. 1, priedas Nr. 1, psl. 12), tuo tarpu 2008 m. sausio 29 d. Perdavimo sutartimi C priedą pakeitus aprašu „A“, jame tokie buvo nurodyti ne tik naujieji Franšizės savininkai E. Ž., G. Š. ir R. D., bet ir senieji, absoliučiai didžiąją dalį turintys asmenys atsakovai S. G., M. Ž., M. V. (T. 2, b. l. 70, 75-76). Pažymėtina, kad tai, jog po 2008 m. sausio 29 d. Perdavimo sutarties (Vidinio savininkų struktūros pokyčio) naujais savininkais tapę E. Ž., G. Š. ir R. D. tą pačią 2008 m. sausio 29 d. pasirašė Asmeninę nuostolių ar žalos atlyginimo garantiją, kuria garantavo už naują Franšizės naudotoją UAB „M. E. S. ir partneriai“, nereiškia, kad mėnesiu ankstesnė pagrindinių savininkų 2007 m. gruodžio 29 d. Asmeninė nuostolių ar žalos atlyginimo garantija nustojo galios (T. 3, b. l. 99). Priešingai, visų sisteminių sutarčių sąlygų kontekste akivaizdu, kad 2008 m. sausio 29 d. E. Ž., G. Š. ir R. D. pasirašant Asmeninę nuostolių ar žalos atlyginimo garantiją jie taip įgyvendino pagrindinės Franšizės sutarties 23 punkto reikalavimus, o atsakovų S. G., M. Ž. ir M. V. atžvilgiu liko galioti 2007 m. gruodžio 29 d. Nuostolių ar žalos atlyginimo garantija. Tai, kad atsakovams M. V., S. G. ir M. Ž. kyla civilinė sutartinė atsakomybė už pasikeitusio naujo franšizės naudotojo UAB „M. E. S. ir partneriai“ netinkamą prievolių vykdymą pagal Franšizės sutartį, patvirtina ir tas sąžiningas sudarytų sutarčių aiškinimo aspektas, kad kaip nurodė pats atsakovas S. G., dar įsigyjant franšizę UAB „KV projektai“ žinojo, kad ji bus perleista, nes UAB „KV projektai“ tokios veiklos nevykdė, tuo tarpu, kaip minėta, naujai įsteigto asmens UAB „M. E. S. ir partneriai“ akcininkais, franšizės savininkais ir franšizės gavėjo vykdytojais pagal aprašą „A“ buvo visi trys atsakovai S. G., M. Ž., M. V.. Pažymėtina, kad tokiomis aplinkybėmis atsakovų civilinei sutartinei atsakomybei kilti neturi teisinės reikšmės ta Asmeninė nuostolių ar žalos atlyginimo garantijos sąlyga, kurioje numatyta, kad jei Franšizės sutartis joje nustatytomis nuostatomis perduodama ar perleidžiama kitai šaliai, perimančiai Naudotojo teises ir pareigas pagal Franšizės sutartį, ši garantija lieka galioti visų įsipareigojimų, prisiimtų iki jų perdavimo dienos, atžvilgiu. Atsakovai pagal 2007 m. gruodžio 29 d. Perdavimo sutartį liko atsakingi už naujojo franšizės gavėjo UAB „M. E. S. ir partneriai“ prievolių vykdymą, todėl jų atsakomybė neapsiribojo terminu. Teismas laiko, kad atsakovų S. G., M. Ž. ir M. V. aiškinimai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, kad jie nesuprato, jog lieka atsakingi už naujojo franšizės gavėjo UAB „M. E. S. ir partneriai“ prievolių vykdymą pagal išduotas garantijos sutartis, neatitinka sąžiningumo reikalavimų, nes visi šie atsakovai, būdami profesionalūs verslininkai, turintys aukštuosius išsilavinimus ir nemažą verslo patirtį, elgiantis rūpestingai, teisingai ir protingai, turėjo pareigą įsigilinti į sudaromų sutarčių sisteminį turinį ir teisines pasekmes, tuo tarpu, kaip nurodė liudytoja apklausta A. G., ruošusi sutarčių tekstus, atsakovai būtų pasirašę ir kitokius kelis dokumentus, kuriuos ji būtų pateikusi (T. 3, b. l. 102).

Teismas laiko, kad pagal visų keturių atsakovų S. G., M. Ž., M. V. ir E. Ž. sudarytas Asmenines nuostolių ar žalos atlyginimo garantijų sutarčių sąlygas visi atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui UAB „Baltic franchises“ už UAB „M.E.S. ir partneriai“ neįvykdytas prievoles pagal pirmąjį pareikalavimą nepriklausomai nuo Franšizės sutarties galiojimo (akcesorinis finansinių reikalavimų užtikrinimo būdas), todėl neturi teisinės reikšmės tai, kad UAB „M.E.S. ir partneriai“ yra iškelta neteisminė bankroto byla, ir kad apie ją informuotas ieškovas, juo labiau, kad atsakovų pasirašytose garantijose, esant pirmam pareikalavimui, nustatyta atsakovų pareiga sumokėti nuostolius ir žalos atlyginimą nedelsiant ir be jokių užskaitymų, atskaitymų ar sulaikymų. Pažymėtina, kad atsakovai, įvykdė prievolę už skolininką UAB „M.E.S. ir partneriai“ įgis į jį atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 6.90 straipsnio 3 dalis).

Dėl įsiskolinimo dydžio

Ieškovas UAB „Baltic franchises“, atsižvelgęs į tai, kad PVM sąskaitos faktūros serija BFR Nr. 000801 ir serija BFR Nr. 000024 yra apmokėtos, sumažino reikalavimo sumą nurodytų sąskaitų faktūrų suma ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų 14 378,48 Lt skolą, pagal Sutarties 8 (b) punktą prašo priteisti baudą, kuri lygi dvidešimčiai (20%) procentų vėluojamos sumokėti sumos PVM sąskaitai faktūrai serija BF Nr. 000275, ir sudaro 1 150,47 Lt, o taip pat prašo priteisti iš atsakovų delspinigius už kiekvieną praleistą įsipareigojimo apmokėti PVM sąskaitas faktūras nevykdymo dieną, viso už 181 dienas 1277,67 Lt, kurie skaičiuojami ne dėl bankrutuojančios UAB „M.E.S ir partneriai“ laiku neapmokėtų sąskaitų faktūrų, o būtent dėl atsakovams pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjimo šiems neįvykdžius mokėjimo prievolės laiku.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad ieškovas pripažino, jog apmokėta atsakovų nurodoma PVM sąskaita faktūra serija BFR Nr. 000801 – 458 Lt, ir serija BFR Nr. 000024 – 3124,46 Lt (T. 2, b. l. 93), todėl ieškovas pagrįstai ieškinio sumą sumažino bendra 3582,46 Lt suma, tačiau ne atsakovų nurodoma 6000 Lt suma.

Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad ieškinys nepagrįstas, nes PVM sąskaita faktūra BFR Nr. 000202 1972,24 Lt sumai buvo išrašyta po to kai UAB „M.E.S. ir partneriai“ kreipėsi į UAB „Baltic franchises“ su prašymu nutraukti Franšizės sutartį šalių susitarimu, ir kad ieškovas, būdamas informuotas apie veiklos nutraukimą, sąmoningai išrašė PVM sąskaitą faktūrą BFR Nr. 000202, kurioje UAB „M.E.S. ir partneriai“ turėjo apmokėti avansu į priekį metinius nario mokesčius už 2009 metus už atsakovus M. V., S. G. ir M. Ž. ir E. Ž.. Teismas pažymi, kad pagal 2007 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. sausio 29 d. Asmenines nuostolių ar žalos atlyginimo garantijas atsakovai įsipareigojimą prieš ieškovą UAB „Baltic franchises“ pagal Franšizės sutartį, asmeniškai garantuoti visą Franšizės sutartyje numatytą apmokėjimą ir visų naudotojo įsipareigojimų įvykdymą, nepriklausomai nuo Franšizės sutarties galiojimo, žalą, nuostolius ir išlaidas, kurias nuostolių ar žalos atlyginimą gaunančios šalys tiesiogiai ar netiesiogiai patirtų dėl Franšizės sutarties pažeidimo iš naudotojo pusės, ir įsipareigojo visą šią sumą išmokėti gavę pirmą pareikalavimą, nedelsdami ir be jokių užskaitymų, atskaitymų ar sulaikymų. Be to, atsakovai šiomis sutartimis sutiko, kad prieš pasinaudodamas savo teise, numatyta šioje Asmeninėje nuostolių ar žalos atlyginimo garantijoje, ieškovas neprivalės naudotojo ar naudotojo vadovo atžvilgiu išnaudoti visų turimų priemonių, priešingai, ieškovas gali išimtinai kreiptis į žemiau nurodytus asmenis ir reikalauti patenkinti visus ir bet kuriuos finansinius ar kitokio pobūdžio įsipareigojimus, kuriuos naudotojas privalo sumokėti ar įvykdyti pagal Franšizės sutartį. Esant tokioms sutarčių sąlygoms faktinė aplinkybė, kad PVM sąskaita faktūra BFR Nr. 000202 išrašyta po to kai UAB „M.E.S. ir partneriai“ kreipėsi į UAB „Baltic franchises“ su prašymu nutraukti Franšizės sutartį šalių susitarimu neturi teisinės reikšmės atsakovų civilinei atsakomybei kilti, juo labiau, kad atsakovų išduotos garantijos, esant pirmam pareikalavimui yra ne akcesorinis finansinių reikalavimų užtikrinimo būdas, kai garanto pareiga mokėti nepriklauso nuo prievolės, kurią garantija užtikrina (CK 6.90 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat atmeta atsakovų argumentus, kad ieškinio reikalavimų dėl delspinigių ir baudos dalys atmestinos taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatytas pasekmes, nes šioje civilinėje byloje ieškinio reikalavimai reiškiami ne pačiam skolininkui UAB „M.E.S. ir partneriai“, kuriai iškelta ne teisminė bankroto procedūra, o garantams, esant pirmam pareikalavimui – fiziniams asmenims, kuriems bankrotas nėra iškeltas. Sutartis ir minėtą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatą šios bylos faktinėmis aplinkybėmis aiškinant kitaip ir laikant, kad visų pirma turi būti išspręstas klausimas dėl skolos ir netesybų išieškojimo iš paties skolininko UAB „M.E.S. ir partneriai“, kuriai iškelta ne teisminė bankroto procedūra, laukiant bankroto procedūrų pabaigos, taip būtų nukrypta nuo atsakovų išduotų Asmeninių nuostolių ar žalos atlyginimo garantijų, t. y. garantijų, esant pirmam pareikalavimui esmės ir tikslo, būtų neteisingai ir nesąžiningai pritaikytas įstatymas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Atsakovai prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą ieškinio reikalavimams dėl netesybų, baudos ir delspinigių išieškojimo sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsakovai pabrėžė, kad ieškovo pateiktame ieškinio priede Nr. 13 „Delspinigių skaičiavimo lentelė“ skiltyje mokėjimo terminas nurodyta atitinkamų sąskaitų-faktūrų mokėjimo terminai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė 2009 m. spalio 15 d., todėl ieškovas gali reikalauti netesybų tik už praleistus mokėjimus pagal sąskaitas-faktūras, kurių apmokėjimo terminai patenka į laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2009 m. spalio 15 d. Teismas, susipažinęs su pateiktu ieškovo UAB „Baltic franchises“ delspinigių skaičiavimo lentele (T. 3, b. l. 34) nenustatė, kad joje apskaičiuoti delspinigiai nuo atsakovų neapmokėtų sumų viršytų šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Teismas pažymi, kad atsakovams, kaip garantams, esant pirmam pareikalavimui neapmokant ieškovui jo reikalaujamų sumų atsakovai vykdo tęstinį pažeidimą, tuo tarpu teismų praktikoje pripažinta, kad esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų arba neveikimo, atliktų tą dieną, t.y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena (pavyzdžiui, reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną), prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į šį ieškinio senaties termino eigos skaičiavimą, ieškinio senaties terminas delspinigiams dėl nelaiku apmokėtos sumos prasideda kiekvieną naujai nesumokėtą dieną, ir bendras dienų, už kuriuos delspinigiai gali būti priteisti skaičius neturi viršyti 6 mėnesių dienų skaičių, tuo tarpu ieškovo ieškinyje šis dienų skaičius ir nėra viršytas.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, byloje ieškovo UAB „Baltic franchises“ pateiktus rašytinius įrodymus : PVM sąskaitas faktūras BF 00065, BF 00066, BF 000133, BF 000134, BF 000181, BF 000182, BF000202 (T. 2, b. l. 94-101), mokėjimo reikalavimus (T. 1, b. l. 37-40), delspinigių ir baudos paskaičiavimus (T. 3, b. l. 34-35) ir kitus įrodymus, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 straipnis), todėl ieškovo UAB „Baltic franchises“ naudai iš atsakovų M. V., S. G., M. Ž., ir E. Ž. solidariai priteistina 14 378,48 Lt skola, 1 150,47 Lt bauda ir 1277,67 Lt delspinigiai, viso 16 806,62 Lt įsiskolinimas.

Ieškinį visiškai patenkinus iš atsakovų taip pat priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2009 m. spalio 22 d. (T. 1, b. l. 2) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių, o ne šešių, kaip nurodė ieškovas, procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip skatinant skolininkus kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo E. Ž. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovas E. Ž. 2009 m. gruodžio 9 d. prašymu (T. 3, b. l. 11) teismo prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti lygiomis dalimis dvejiems metams (CPK 284 straipsnis). Atsakovas teismui pateikė VĮ Registrų centro 2010 m. gegužės 3 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra, o taip pat pateikė UAB „REAL SALES“ darbo užmokesčio pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovui priskaičiuojamas darbo užmokestis šioje bendrovėje 2009 m. spalio – 2010 m. balandžio mėnesiais sudarė viso 591,70 Lt (T. 3, b. l. 12-13).

CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujančių asmenų prašymu, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, teismas turi teisę išdėstyti sprendimo įvykdymą. Tuo atveju, jei į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kreipiasi šalis, ji turi bendrą procesinę pareigą įrodyti tokio prašymo pagrįstumą, atskleisti visas aplinkybes, sudarančias pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir pateikti juos patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad atsakovas E. Ž. 2009 m. gruodžio 9 d. prašyme (T. 3, b. l. 11) visiškai nenurodo faktinių aplinkybių, patvirtinančių teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą, o vien atsakovo pateikti dokumentai dėl nekilnojamojo turto jo vardu registracijos nebuvimo, o taip pat apie jo gaunamas pajamas vienoje bendrovėje, nėra patvirtinantys tokio išdėstymo būtinumą. Atsakovas E. Ž. nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių apie visą jo turtinę padėtį, išrašų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie visas gaunamas pajamas, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, nenurodė ir nepateikė įrodymų, ar jis gauna kitokio pobūdžio pajamų (dividendų, autorinių honorarų ir kt.), nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokį kilnojamąjį turtą ir pinigines santaupas jis turi, nenurodė savo šeimyninės padėties ir kitų aplinkybių, kurie turi įtakos sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas E. Ž. neatvyko į teismo posėdį, nesirūpino tinkamai ir laiku pateikti prašymą patvirtinančius įrodymus (CPK 7 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovo UAB „Baltic franchises“ patirtos bylinėjimosi išlaidos – negrąžinta dalis žyminio mokesčio 818 Lt – 197 Lt = 621 Lt (T. 1, b. l. 14, T. 2, b. l. 121) solidariai priteistina iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis), o procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 283,95 Lt iš atsakovų solidariai priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 79, 93, 96, 263–270, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Ieškovo UAB „Baltic franchises“, j. a. k. 300151585, naudai iš atsakovų M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 16 806,62 Lt (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus šešis litus ir šešiasdešimt du centus) įsiskolinimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 621 Lt (šešis šimtus dvidešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidas.

Valstybės naudai iš atsakovų M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 283,95 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt tris litus devyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.