Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-1765-516/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
2-1765-516/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01569-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
G. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1765-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01569-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo nustatytiems trūkumams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (arba šios dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo) trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šalies argumentai

Ieškovas G. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. F. ir V. F. (toliau – atsakovai), kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų 74 077,27 Eur skolos,1 827 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas pateikė teismui prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Prašyme nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybių sumokėti viso – 2 277 Eur dydžio mokėtino žyminio mokesčio. Paaiškino, kad šiuo metu jo pajamas sudaro apie 16 Eur į mėnesį, išlaiko du nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, gyvena nuomojamame bute. Tam, kad galėtų sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį, turėtų skolintis lėšas iš artimųjų ir pažįstamų. Be to, tokio dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas pakenktų ne tik jo gyvenimo kokybei, bet ir išlaikomų nepilnamečių vaikų interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui G. Š. septynių dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.

Įvertinęs ieškovo pateiktame prašyme nurodytus motyvus bei juos pagrindžiančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškovas nepateikė įrodymų viseto, kuris leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti jo tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, jog ieškinio padavimo momentu jis iš tikrųjų neturi galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti.

Remdamasis bylos duomenimis, teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie jo turimas (neturimas) lėšas Lietuvos Respublikos veikiančiuose bankuose, taip pat jo sutuoktinės turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, jos gaunamą darbo užmokestį, dividendų bei kitokio pobūdžio pajamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsniu, teismas nustatė ieškovui terminą nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas G. Š. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį – tenkinti ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nepatenkinus šio prašymo –atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas netinkamai taikė CPK 185 straipsnyje numatytas įrodymų įvertinimo taisykles. Apelianto teigimu, prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, jis pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį – VĮ „Regitra“ pažymą, VĮ „Registrų centras“ pažymą, antstolės pranešimą dėl 4 192,50 Eur dydžio įsiskolinimo nepilnamečių vaikų išlaikymui, pažymą apie pajamas.Išvada dėl duomenų apie ieškovo sutuoktinę pateikimo, yra nepagrįsta. Apelianto manymu, tokių duomenų pateikimas neturi jokios reikšmės prašymo nagrinėjimui, kadangi jis nėra vedęs.Skundžiamojoje nutartyje teismas nepasisakė dėl ieškovo prašymo atidėti likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.Teismas neįvertino aplinkybių, kad neatleidus ieškovo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (neatidėjus šios dalies žyminio mokesčio mokėjimo) būtų pažeista jo teisė kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ginimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pašalinti prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (arba šios dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo) (toliau tekste ir – prašymas dėl žyminio mokesčio) trūkumus, tai yra, remdamasis argumentu, kad pateiktų įrodymų nepakanka, jog visapusiškai galėtų būti įvertinta ieškovo turtinė padėtis, iš esmės nenagrinėjo nei klausimo dėl ieškovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nei žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimo. Nors atskirajame skunde apeliantas prašo šiuos klausimus išspręsti iš esmės, nuodydamas argumentus, kodėl, jo manymu, teismas turėjo jį atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, arba bent jau žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo byloje priėmimo, įvertinant aplinkybes, kad šie klausimai, minėta, skundžiama teismo nutartimi nebuvo nagrinėjami, jie iš esmės nenagrinėjami ir apeliacinėje instancijoje, kadangi apeliacijos paskirtis – instancine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadų bei jų pagrindu priimtų procesinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, o ne tam tikrus klausimus išspręsti už pirmosios instancijos teismą. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju apeliacijoje sprendžiama ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą procesinio dokumento – prašymo dėl žyminio mokesčio trūkumams pašalinti.

Bendruosius reikalavimus procesinių dokumentų turiniui ir formai nustato CPK 111 straipsnis. Kadangi prašymas dėl žyminio mokesčio pagal CPK 110 straipsnio nuostatas priskirtinas prie procesinių dokumentų, jis turi atitikti bendruosius turinio ir formos reikalavimus, tarp kurių, reikalaujama nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir kad prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turinio, CPK 84 straipsnyje numatytas analogiškas teisinis reglamentavimas – prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi, formaliai vertinant, procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas ir tokio pobūdžio prašymams kaip nagrinėjamu atveju – dėl žyminio mokesčio.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti trūkumų šalinimo institutą, kadangi ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio atitiko visus CPK 111 straipsnyje nustatytus turinio ir formos reikalavimus: ieškovas pateikė tiek motyvuotą prašymą dėl žyminio mokesčio, tiek įrodymus, kurie jo manymu, pagrindžia prašyme nurodomas aplinkybes ir sudaro pagrindą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba bent jau mokėjimą atidėti. CPK normos nereglamentuoja, kiek ir kokių įrodymų dalyvaujantis byloje asmuo turi pateikti savo procesiniame dokumente išdėstytam prašymui pagrįsti, šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis teisėmis (CPK 13 straipsnis), o tai reiškia, kad prašymą pateikiantis asmuo pats sprendžia kokius įrodymus jis pateiks, siekdamas tam tikro rezultato (šiuo atveju – atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jo mokėjimo atidėjimo). Tuo tarpu teismas pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar yra pakankamas faktinis bei teisinis pagrindas patenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio, t.y. ar pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti asmens turtinę padėtį esant sunkia. Pirmosios instancijos teismas iš principo teisingai nurodė kriterijus, kuriais remdamasis teismas konstatuoja pateiktų įrodymų pakankamumą prašymui dėl žyminio mokesčio patenkinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Teismas, nustatydamas sunkią asmens turtinę padėtį, turi įvertinti ne tik pateiktus įrodymus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414/2013; 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009). Tačiau, nurodęs aktualius kriterijus ir konstatavęs pateiktų įrodymų nepakankamumą prašymui patenkinti, teismas nepagrįstai ne išsprendė prašymą iš esmės, o taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, kadangi įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas ne atitinkamo prašymo pateikimo / priėmimo stadijoje, bet nagrinėjant klausimą iš esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Kadangi CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata yra analogiška CPK 135 straipsnio1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatoms, šis kasacinio teismo išaiškinimas aktualus ir tuomet, kai sprendžiama ar egzistuoja ne ieškinio, bet kito procesinio dokumento trūkumai.

Papildomai pažymėtina, jog paprastai procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas taikomas tuomet, kai tam tikras procesinis dokumentas yra vada pradėti procesą (ieškinys, apeliacinis (atskirasis), kasacinis skundai), o procesinio dokumento neatitiktis keliamiems turinio ir / ar formos reikalavimams yra kliūtimi pradėti atitinkamą procesą. Tokiu atveju, pagal teismo nurodymus neištaisius procesinio dokumento trūkumų, procesas nepradedamas (ieškinys, apeliacinis (atskirasis) ar kasacinis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui). Tuo tarpu kai, teismo vertinimu, nepakanka įrodymų, kurie sudarytų pagrindą atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimą atidėti, o ieškovas pagal teismo nurodymus papildomų įrodymų nepateikia (arba, pavyzdžiui, pateikia tik dalį teismo nutartyje įvardintų įrodymų), CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytos pasekmės (prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui) negalėtų būti taikomos, nes teismas bet kuriuo atveju turi įvertinti prašymo pagrįstumą ir priimti procesinį sprendimą dėl jo esmės, kas trūkumų šalinimo instituto taikymą aptariamu atveju daro beprasmį, be to, prieštaraujantį proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principams. Taigi, šiuo atveju teismas turėjo spręsti ne prašymo dėl žyminio mokesčio, o ieškinio priėmimo klausimą, ir iš esmės įvertinęs ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumą, pasisakyti, ar egzistuoja pagrindas atleisti ieškovą nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies arba jo mokėjimą atidėti.

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, todėl skundžiama nutartis naikinama, o ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio perduodamas nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti.

Ieškovo G. Š. prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė