Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. e2S-1192-794/2017 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34625-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4.; 3.1.1.2.7.; 3.1.18.8.; 3.3.2.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2017 m. lapkričio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovių S. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių R. P., S. P. ieškinį atsakovei B. J. K.dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės R. P. ir S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti negaliojančia 2014-09-10 buto, esančio V. V. g. 9-120, Vilniuje dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir B. J. K..Ieškovės prašymu prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimam ieškovių R. P. ir S. P. reikalavimų įvykdymui šioje byloje užtikrinti, skiriant laikiną ieškovių iškeldinimo iš buto, esančio V. V. g. 9-120, Vilniuje, sustabdymą: t. y. uždrausti antstoliui Donatui Kiesieliui (vykd. b. 0174/16/00794) ir kitiems asmenims ieškoves iškeldinti iš buto, unikalus Nr. 1097-4009-9012:0024, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-21236-600/2015 iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovių prašymą tenkino ir nutarė ieškovių R. P. ir S. P. reikalavimo įvykdymo užtikrinimui iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo uždrausti antstoliui Donatui Kiesieliui (vykd. b. 0174/16/00794) ir kitiems asmenims ieškoves iškeldinti iš buto, unikalus Nr. 1097-4009-9012:0024, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-21236-600/2015. A. B. J. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo. Prašė įpareigoti ieškoves įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 2.700,00 EUR arba pateikti banko garantiją minėtai sumai. Nurodė, kad ieškovės, vilkindamos bylą (prašydamos skirti byloje pomirtinę ekspertizę, už ją tinkamai neapmoka, ir po pusmečio sustabdyta byla atnaujinama) ir toliau gyvena ginčo bute, visiškai nemokėdamos už jo išlaikymą. Per visą nuosavybės turėjimo laiką atsakovė sumokėjo už ginčo buto išlaikymą jau 2.235,05 EUR. Vidutiniškai buto išlaikymas kainuoja apie 100,00 EUR (tikslių duomenų atsakovė pateikti negali, todėl neturi duomenų apie suvartojamą elektros energiją, vandenį).Ieškovė S. P. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė netenkinti atsakovės prašymo. Nurodė, kad atsakovė, piktnaudžiaudama savo padėtimi, t. y. viešuosiuose registruose nurodyta kaip buto savininkė, nepateikia ieškovėms aktualių mokėjimų reikalavimų, taip trukdydama sumokėti einamųjų mėnesių komunalinius mokesčius. Esant dabartinei situacijai, atsakovė pati prisiima prievolę mokėti už paslaugas. Ieškovės neatsisako mokėti už paslaugas, tačiau negaudamos sąskaitų už paslaugas, jos negali įgyvendinti šios pareigos. Taigi, atsakovės sąmoningi veiksmai, kuriais nesudaromos tinkamos sąlygos ieškovei atlikti mokėjimus už paslaugas, negali būti vertinami kaip nuostoliai, kadangi ji pati prisidėjo prie jų atsiradimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovės S. P. ir R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nevertino aplinkybių ar dėl ieškovių veiksmų, atsakovės nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės neneigia, jog jos privalo mokėti už valdomo buto išlaikymą ir šią pareigą pilna apimtimi vykdytų, jeigu atsakovė pateiktų mokėjimų reikalavimus ieškovėms.Teismas neištyrė atsakovės į bylą pateiktus įrodymus dėl prašomo užstato dydžio, visiškai neįvertino jų turinio, apimties ir reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas nenurodė kaip atsakovės atlikti mokėjimai dar iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, t. y. nuo 2014-09-10 iki 2016-05-16 yra susiję su nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimu.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė B. J. K. prašo ieškovių atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:skundžiama nutartis yra pagrįsta, tinkamai ir išsamiai motyvuota. Atsakovė būdama buto savininkė ir turėdama teismo sprendimą dėl ieškovių iškeldinimo iš ginčo buto, pati juo negali naudotis, nes taikytomis laikinosiomis priemonėmis ieškoves uždrausta iškeldinti. Taigi, ieškovės ir toliau gyvena bute, o atsakovė privalo jį išlaikyti, todėl nuostolių buvimo faktas ir ieškovių veiksmai bei kitos aplinkybės, dėl kurių nuostolių atlyginimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra visiškai įrodyti.Nesutinka su ieškovių teiginiais, kad jos neturi galimybių kompensuoti atsakovės nuostolių, nes byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovės buvo raginamos sumokėti buto išlaikymo išlaidas ir nurodyti visi atsakovės banko duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovių skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį, šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-541/2014 ir kt.). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2014). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje gali patirti nuostolių, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Taigi turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-765-241/2015).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja visos sąlygos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismas su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovės prašymas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą buvo grįstas tuo, kad ieškovės R. P. ir S. P. gyvendamos atsakovės B. J. K.s nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje nemoka komunalinių mokesčių. Pažymėtina, jog vien susidariusios išlaidos už buto išlaikymą nesudaro pagrindo išvadai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai sukels atsakovės nurodomas pasekmes. Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu byloje nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės siekį išieškoti turėtas buto išlaikymo išlaidas iš ieškovių geruoju ar priverstine tvarka kreipiantis į teismą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis 2017 m. vasario 23 d. civilinėje byloje Nr. eL2-13897-863/2017 priimtas teismo įsakymas išieškoti kreditorei B. J. K. iš skolininkių S. P. ir R. P., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2613,26 EUR išlaikymo išlaidų. Šis teismo įsakymas yra įsiteisėjęs (CPK 179 str. 3 d.). Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė turėjo ir turi kitų alternatyvių būdų išieškoti patiriamas buto išlaikymo išlaidas, todėl atmestini atsakovės ir pirmosios instancijos argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime atsakovei sukelia nurodytus nuostolius.Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovių finansinių galimybių ir kitų aplinkybių dėl ko ateityje gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas atsakovės sudarytų nuostolių atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik konstatavimu, jog egzistuoja visos sąlygos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikymui, tačiau šių aplinkybių visiškai nedetalizavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovei pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovių iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jos pareikštą prašymą. Nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo turi būti aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teismui turi būti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, t. y. kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Atsakovė tokių duomenų teismui nepateikė, tik nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali disponuoti savo turtu ir turi mokėti buto, kuriame gyvena ieškovės, išlaidas. Šiuo atveju atsakovė tokius nuostolius apskaičiavo nuo 2014 metų, nors laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik 2016 m. gegužės 16 d., todėl negalima sutikti su tokiais atsakovės nuostolių paskaičiavimais. Svarbu ir tai, kad kaip minėta, atsakovė kartu sup rašymu byloje nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė kreipėsi į ieškoves dėl išlaidų atlyginimo ir kad jos nesutinka atlyginti tokius nuostolius. Teismas konstatuoja, kad pagal atsakovės pateiktą prašymą negalima daryti išvados apie realios galimybės dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsakovei atsiradimą. Ieškovės gali būti įpareigojamos užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovės nuostolių padengimą tik tuomet, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant realiai galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje arba nuostoliams jau atsiradus, tačiau tik esant tikimybei, kad dėl kokių nors aplinkybių ar ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ar pasidarys neįmanomas. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovė nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti esant visoms CPK 146 straipsnyje sąlygoms taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 178 str.), o taikant nuostolių atlyginimo institutą abiejų sąlygų visuma yra būtina. Teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad šiuo atveju atsakovės nurodomų nuostolių atsiradimas yra susijęs ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o dėl buto išlaikymo išlaidų, dėl ko ieškovės iš esmės sutinka. Kaip minėta, po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo net yra priimtas teismo įsakymas išieškoti iš ieškovių įsiskolinimą už buto išlaikymą, dėl ko ieškovės neprieštarauja, nes teismo įsakymas yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju atsakovė fakto, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria realius nuostolius ar tokių nuostolių atsiradimo tikimybė išlieka ateityje, neįrodė (CPK 178 str.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovės B. J. K. prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą.