Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2025-01-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-956-1248/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-24
Bylos Nr.
e2YT-956-1248/2025
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00042-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristupas Vasiliauskas
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-956-1248/2025Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00042-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 5.3; 3.2.6.1.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 24 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Kristupas Vasiliauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas P. L.. Pareiškimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Pareiškėjas yra įstatyminis motinos Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinis.

1.2. Z. P. motina M. L. mirė (duomenys neskelbtini) M. L. turėjo šešis vaikus: S. L. (miręs (duomenys neskelbtini)); Z. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)); I. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)); Bronislavą B. A. (mirusi (duomenys neskelbtini)); Sabiną O. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)); P. L. (mirusį (duomenys neskelbtini)).

1.3. M. L. nuosavybės teise priklausė: 1) 26/101 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2) 337/1349 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais (statinių teisinė registracija nebuvo atlikta). Po motinos M. L. mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei vienas iš mirusiosios vaikų ar kitų artimųjų. Motinai priklausiusią nekilnojamojo turto dalį bei visus jai priklausiusius daiktus priėmė mirusiosios sūnus P. L. faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti.

1.4. P. L. motinai M. L. priklausiusiuose namuose gyveno kartu su motina iki jos mirties. Savo šeimos jis neturėjo. Po motinos mirties nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi mirusiosios sūnus P. L.: jis ir toliau čia gyveno, rūpinosi turtu, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius. Perėmęs motinos turtą, P. L. jį prižiūrėjo ir tvarkė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) metais. Tokiais savo aktyviais veiksmais jis išreiškė valią priimti mirusios motinos palikimą ir įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Šias faktines aplinkybes patvirtina pateikiama (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. lapkričio 21 d. pažyma Nr. Gar_V2-112.

1.5. P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Jo palikimą įstatymų nustatyta tvarka priėmė sesuo Z. P.. Jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. P1-2146.

1.6. Notarų biure nėra užvesta M. L. paveldėjimo byla; Testamentų registre nėra registruotų palikėjos sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po M. L. mirties. Jokia kita tvarka gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų nėra galimybės.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, juo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos M. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad P. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad M. L. vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) 26/101 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2) 337/1349 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniais pastatais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

5. Pagal Gyventojų registro išrašą M. L. mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis 2024 m. gruodžio 12 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, M. L. – mirusi našlė, kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. M. L. turėjo šešis vaikus: S. L. (miręs (duomenys neskelbtini)); Z. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)); I. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)); Bronislavą B. A. (mirusi (duomenys neskelbtini)); Sabiną O. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)); P. L. (mirusį (duomenys neskelbtini)). Remiantis 2024 m. gruodžio 23 d. Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Astos Aukštakalnienės raštu, (duomenys neskelbtini) mirus M. L., į Šilutės rajono 3-iojo notaro biurą niekas nesikreipė. Pastaba: Šilutės rajono 3-iojo notaro biuras veiklą pradėjo (duomenys neskelbtini).

6. Pagal Gardamo seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. Gar_V2-112 po M. L. mirties jai priklausiusius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), valdė ir faktiškai gyveno P. L.. Taip pat Gardamo seniūnijos pateiktos ūkinių knygų kopijos patvirtina, kad ūkinėse knygose namų ūkio galva buvo nurodomas P. L., gimęs (duomenys neskelbtini).

7. Remiantis Testamentų registro (duomenys neskelbtini) išrašu, po P. L. mirties palikėjo palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė Z. P.. Pagal tos pačios dienos Testamentų registro išrašą, po Z. P. mirties palikėjos palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė A. P. ir (duomenys neskelbtini) S. P..

8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

9. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad P. L. po savo motinos M. L. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė palikėjai priklausiusius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), juose faktiškai gyvendamas, naudodamasis nurodytu turtu, mokėdamas visus privalomus mokesčius.

11. Remiantis bylos duomenimis, po M. L. mirties (duomenys neskelbtini) per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad turtas, likęs po M. L. mirties (duomenys neskelbtini) buvo nepertraukiamai valdomas ir prižiūrimas P. L., kuris rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po savo motinos mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad P. L. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo motinos M. L. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo pareiškimui prieštaravimų nepateikė. Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po M. L. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad P. L. po savo motinos M. L. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po M. L. mirties P. L. priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), po savo motinos M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui A. P. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Kristupas Vasiliauskas