Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, bedarbis, faktinė gyvenamoji vieta iki sulaikymo dienos – poilsio namai (duomenys neskelbtini) –, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012 m. spalio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams; 2) 2018 m. sausio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 3) 2018 m. kovo 14 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmę subendrinus su 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 90 parų; 4) 2018 m. balandžio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 5) 2018 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų; 2018 m liepos 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2018 m. sausio 18 d., 2018 m. kovo 14 d., 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiais ir 2018 m. balandžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos nustatant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, 2018 m. gruodžio 7 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikęs bausmę, teistumas išnykęs 2021 m. gruodžio 7 d.,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. 2022 m. lapkričio 21 d. apie 11.30 val. atvažiavo į I. V. priklausančios sodybos kiemą, adresu (duomenys neskelbtini) ir kūju išdaužęs gyvenamojo namo lango stiklo paketą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kurio slapta tyčia pagrobė svetimą I. V. priklausantį turtą, t. y. benzininį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 600 eurų, diskinį pjūklą „KINPOW TG185A35“, kurio vertė 38,99 eurų ir elektrinį kampinį šlifuoklį „MAKITA GA5030R“, kurio vertė 44,95 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajai I. V. 683,94 eurų turtinę žalą.

I. K. 2022 m. lapkričio 28 d. apie 06.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 1,99 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai, slaptai, atplėšdamas plastikinę plėvelę, kuria buvo užklijuotas išdaužtas gyvenamojo namo pirmo aukšto plastikinio lango stiklas, prieš I. V. valią, pro jį įsibrovė į jos nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) I. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, prieš I. V. valią, nulenkdamas ūkinio pastato durų metalinę skląsčio kilpą, įsibrovė į ūkinį pastatą ir pro neužrakintas duris įsibrovė į pagalbinės paskirties ūkinį pastatą, t. y. vasarinę virtuvę.

Dėl veikų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, t. y. tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis).

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo parodymus, pagal kuriuos jis savo kaltę dėl inkriminuotų veikų pripažino visiškai, darytina išvada, kad kaltinamasis I. K. tyčia, neteisėtai, pagrobė svetimą turtą – 2022 m. lapkričio 21 d. apie 11.30 val. kūju išdaužęs I. V. priklausančios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo lango stiklo paketą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kurio slapta tyčia pagrobė svetimą I. V. priklausantį turtą, t. y. benzininį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 600 eurų, diskinį pjūklą „KINPOW TG185A35“, kurio vertė 38,99 eurų ir elektrinį kampinį šlifuoklį „MAKITA GA5030R“, kurio vertė 44,95 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajai I. V. 683,94 eurų turtinę žalą. Kaltinamojo I. K. tyčia užvaldyti svetimą turtą kilo iš jo paties sumanymo – kaltinamasis suprato, kad užvaldo svetimą turtą ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis I. K. taip pat neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, t. y. 2022 m. lapkričio 28 d. apie 06.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 1,99 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai, slaptai, atplėšdamas plastikinę plėvelę, kuria buvo užklijuotas išdaužtas gyvenamojo namo pirmo aukšto plastikinio lango stiklas, prieš I. V. valią, pro jį įsibrovė į jos nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) I. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, prieš I. V. valią, nulenkdamas ūkinio pastato durų metalinę skląsčio kilpą, įsibrovė į ūkinį pastatą ir pro neužrakintas duris įsibrovė į pagalbinės paskirties ūkinį pastatą, t. y. vasarinę virtuvę. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje pateiktų paaiškinimų, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2022 m. lapkričio 28 d. kaltinamasis su nukentėjusiąja bendro ūkio jau nebevedė, buvo išsiskyrę, kaltinamasis neturėjo nukentėjusiosios sutikimo pateikti į jos būstą ir neabejotinai kaltinamasis tai žinojo, į nukentėjusiosios būstą kaltinamasis pateko be jokio teisėto pagrindo. Kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusioji yra išvykusi ir neabejotinai suprato, jog neturi nukentėjusiosios sutikimo patekti į jos gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas jai nesant.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) kaltinamojo I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2 b. l. 59-62, 93-96, 84-86); 2) nukentėjusiosios I. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie atitinka kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 89-92, 85-88, 93-97); 3) liudytojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 124-127); 4) pareiškimai apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir užfiksuota nusikalstamų veikų padarymo vieta (t. 1, b. l. 2-9, 30-32); 5) 2022 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 1); 6) įvykio vietos apžiūros protokolai su fotolentelemis (t. 1, b. l. 57-59, 60-69, 70-79); 7) daiktų apžiūros protokolas su fotolentelėmis (t. 1, b. l. 135-145); 8) Kitų objektų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 163-167, 168-175).

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodė, jog gailisi.

Kaltinamasis I. K. 2022 m. lapkričio 28 d. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matavimo prietaisu jam nustatytas 1,99 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės kaltinamajam skyrimo.

BK 178 straipsnio 2 dalyje už vagystę įsibrovus į patalpą numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau (2012 ir 2018 metais) yra 5 kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau teistumai išnykę. Iš šių aplinkybių teismas vertina, kad I. K. yra linkęs nusikalsti, nepadarė pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų, tačiau įvertintina ir tai, jog pakankamai ilgą laiką kaltinamasis nenusikalto – nėra užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d., kai kaltinamasis buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę, iki 2022 m. lapkričio 21 d. kaltinamasis būtų įvykdęs nusikalstamas veikas. Teismas vertina, kad šiuo metu kaltinamasis I. K. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam būtų būtina skirti realią laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamas veikas kaltinamajam tikslinga skirti švelnesnės rūšies bausmes, numatytas nurodytų straipsnių sankcijoje – laisvės apribojimą. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. I. K. laisvės apribojimo bausmių terminai, atsižvelgiant į nustatytų lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, įvertinus ir tai, kad kaltinamajam skiriamos švelnesnės rūšies bausmės, nustatytinos artimesnės vidutiniam, nei minimaliam, dydžiui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už 2022 m. lapkričio 21 d. nusikalstamos veikos padarymą skirtina 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už 2022 m. lapkričio 28 d. veikos padarymą skirtina 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. I. K. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 1 punkte – įpareigojimas per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, uždraudimas lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje visą bausmės vykdymo laikotarpį. Teismo vertinimu, šie įpareigojimai turės teigiamos įtakos kaltinamojo I. K. elgesiui bei užtikrins nukentėjusiosios I. V. teisėtus interesus bei saugumą, kadangi kaltinamasis bus įpareigotas nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir už šio draudimo nesilaikymą jam galės būti taikoma atsakomybė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu iš dalies prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė skirtina 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje visą bausmės vykdymo laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. K., bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina sumažinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant kaltinamąjį išdirbti per 8 mėnesius neatlygintinai 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis bei organizacijose, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje visą bausmės vykdymo laikotarpį.

Kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam paliktina galioti iki jos termino galiojimo pabaigos, t. y. iki 2023 m. gegužės 12 d. Kaltinamasis paleidžiamas iš suėmimo vietos 2023 m. gegužės 12 dieną, kadangi teismas vertina, jog kaltinamasis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį būtų būtina laikyti suėmimo vietoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas I. K. laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. lapkričio 28 d. 07 val. 00 min. iki 2022 m. lapkričio 29 d. 10 val. 50 min. (4 laisvės apribojimo dienos) bei suėmime nuo 2023 m. kovo 10 d. 15 val. 20 min. iki 2023 m. gegužės 12 d., t. y. 128 (vienas šimtas dvidešimt aštuonios) laisvės apribojimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinė ieškovė I. V. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 120 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 115-116). Iš baudžiamosios bylos duomenų ir civilinės ieškovės paaiškinimų teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis civilinei ieškovei žalos neatlygino. Atsižvelgiant į civilinės ieškovės pateiktus paaiškinimus dėl patirtos turtinės žalos (100 Eur išdaužto lango pakeitimui, 10 Eur plastikinei plėvelei langui užkalti, 10 Eur ūkinio pastato užraktui sutvarkyti), teismas vertina, kad civilinė ieškovė pagrįstai reikalauja turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad padarė žalą civilinei ieškovei. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo I. V. priteistinas 120 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinė ieškovė prašo iš kaltinamojo priteisti 1000 Eur neturtinę žalą, nurodė, jog po įvykių pablogėjo jos sveikata, vartoja vaistus, žoleles. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, remiantis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistus neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-31/2011, Nr. 3K-3-151/2013). Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015). Atsižvelgiant į nurodytą neturtinės žalos teisinį reguliavimą ir teismų praktiką dėl šios žalos priteisimo, nukentėjusiosios reikalavimų pagrįstumas dėl neturinės žalos vertinamas pagal tai kokios vertybės nusikaltimu buvo pažeistos, kokia yra kaltinamojo kaltė, kokie neturtinės žalos padariniai kilo ir liko nukentėjusiajai, kokio dydžio žalos atlyginimai priteisiami teismų praktikoje.

Šiuo atveju žala buvo padaryta nukentėjusiosios I. V. turtui ir būsto neliečiamumui, kurie nėra lygiavertės vertybės kaip pavyzdžiui žmogaus sveikata, laisvė ar kitos prigimtinės teisės, nes pasikėsinimas į turtą ir pakenkimas jam, būsto neliečiamumo pažeidimas visuomet gali būti kompensuojamas lygiaverte finansine satisfakcija – pilnai atlyginant turtinius nuostolius ir atkuriant iki žalos padarymo buvusią padėtį. Kėsinimasis į tokias vertybes kaip nuosavybė, privataus asmens gyvenimo neliečiamumas teismų praktikoje traktuojamas kaip mažesnę neturtinę žalą padarantis nusikaltimas nei kėsinimasis į žmogaus gyvybę, sveikatą ar laisvę. Todėl ir priteisiami neturtinės žalos dydžiai už šiuos nusikaltimus yra kur kas mažesnio dydžio nei už nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į žmogaus gyvybę, sveikatą ar laisvę. Pažymėtina, kad pavyzdžiui už nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris traktuojamas kaip padarantis didesnę neturtinę žalą nei prieš asmenį padaryta vagystė, teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 868,86 Eur (3 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-515/2011, 3K-3-151/2013; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 2A-768-577/2014; Nr. 1A-590-256/2015).

Teismas, nustatydamas I. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertina tai, kad šiuo atveju kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu padarė 2 nusikalstamas veikas – byloje nustatyta, jog kaltinamasis I. K. tyčia, neteisėtai, pagrobė I. V. priklausantį turtą įsibrovęs į jos gyvenamąjį namą, taip pat neteisėtai pažeidė I. V. būsto neliečiamumą –, dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji neabejotinai patyrė emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmių sunkumą (padaryta žala nedidelė, pavogti daiktai gražinti nukentėjusiajai), liekamuosius reiškinius (nėra duomenų, kad nukentėjusioji po kaltinamojo atliktų veiksmų buvo gydyta stacionariai, nėra rašytinių įrodymų, kad po įvykių nukentėjusiajai būtų skirti medikamentai). Taip pat teismas įvertina, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų neabejotinai patyrė nepatogumus, išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, stresą, tačiau įvertinus įvykių aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad tai sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų, susijusių būtent su nagrinėjamais įvykiais, nukentėjusiosios dvasiniai ir emociniai išgyvenimai tęsėsi ir dar kurį laiką po įvykių, ar net iki bylos nagrinėjimo teisme. Nukentėjusioji nurodė, jog dėl patirto streso vartoja vaistus, žoleles, tačiau byloje nėra pateikti rašytiniai duomenys, kad nukentėjusioji kreipėsi į gydytoją ir jai buvo išrašyti vaistai ar kitos gydomosios priemonės. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusiosios I. V. prašoma priteisti 1000 Eur neturtinė žala dėl jos turto vagystės ir būsto neliečiamumo pažeidimo, net ir pripažįstant, kad tai sukėlė jai tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, yra per didelė ir neatitinkanti teismų praktikos priteisinant nusikaltimais padarytą neturtinę žalą. Šiuo atveju nukentėjusioji nusikalstamų veiksmų pati tiesiogiai nematė (matė tik per vaizdo kameras) ir su kaltinamuoju net nesusidūrė, iš jos pagrobtas turtas yra nedidelės vertės ir ne pirmo būtinumo, o į jokias asmenines neturtines nukentėjusiosios vertybes kaltinamasis tiesiogiai nesikėsino, nes į patalpas įsibrovė nesant sodyboje savininkei. Tokie kaltinamojo veiksmai tiesiogiai ir betarpiškai nukentėjusiosios neišgąsdino, o sužinojimas apie juos vėliau, stebinti įvykius per vaizdo kameras ir patirtas nesaugumo jausmas nėra tokio intensyvaus pobūdžio kaip patiriant nusikalstamų veiksmų poveikį betarpiškai paties nusikaltimo metu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką nusikaltimais padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo srityje, pripažintina, kad nukentėjusiosios I. V. prašoma priteisti 1000 Eur neturtinė žala dėl jos turto vagystės ir įsibrovimo į būstą yra per didelė ir neatitinkanti teismų praktikos bei prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl ji mažintina iki 400 Eur sumos. Būtent tokia suma, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, nusikaltimų padarymo aplinkybes ir pasekmes, bus teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio nukentėjusiosios išgyvenimus.

Kiti procesiniai klausimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokas Nr. 1 su daktiloplokštele Nr. 1 su avalynės pėdsaku, vokas Nr. 2 su daktiloplokštele Nr. 2 su rankos pėdsaku, vokas Nr. 3 su 2 pirštinėmis, pakuotės Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 su gipsinėmis atliejomis, kurie supakuoti į dėžę ir perduoti saugoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti I. K. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti kaltinamajam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant kaltinamąjį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios I. V. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) visą bausmės vykdymo laikotarpį.

Pripažinti I. K. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios I. V. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) visą bausmės vykdymo laikotarpį.

Subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajam paskirtas bausmes iš dalies bausmes sudedant ir paskirti I. K. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant kaltinamąjį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios I. V. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) visą bausmės vykdymo laikotarpį.

Sumažinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirtą bausmę ir paskirti I. K. galutinę subendrintą ir sumažintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant kaltinamąjį:

1) vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei,

2) vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios I. V. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) visą bausmės vykdymo laikotarpį.

Bausmės vykdymo pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Palikti galioti kaltinamajam I. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – iki jos termino galiojimo pabaigos, t. y. iki 2023 m. gegužės 12 d. Kaltinamasis paleidžiamas iš suėmimo vietos 2023 m. gegužės 12 dieną.

Įskaityti, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką I. K. laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2022 m. lapkričio 28 d. 07 val. 00 min. iki 2022 m. lapkričio 29 d. 10 val. 50 min., t. y. 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas bei suėmime nuo 2023 m. kovo 10 d. 15 val. 20 min. iki 2023 m. gegužės 12 d., t. y. 128 (vieną šimtą dvidešimt aštuonias) laisvės apribojimo dienas.

Tenkinti iš dalies I. V. civilinį ieškinį ir jos naudai iš I. K. priteisti 120 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą I. V. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sunaikinti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. voką Nr. 1 su daktiloplokštele Nr. 1 su avalynės pėdsaku, voką Nr. 2 su daktiloplokštele Nr. 2 su rankos pėdsaku, voką Nr. 3 su 2 pirštinėmis, pakuotės Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 su gipsinėmis atliejomis, kurie supakuoti į dėžę ir perduoti saugoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių. Sunaikinimą pavesti atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.