Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-33-567/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-18
Bylos Nr.
2S-33-567/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
Kreditorius
UAB „Snoro lizingas“
Skolininkas
G. M.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Marijono Greičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-3307-463/2010 pagal kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo, skolininkė G. M..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius UAB „Snoro lizingas“ 2010-10-18 pateikė teismui pareiškimą išduoti teismo įsakymą priteisti iš G. M. UAB „Snoro lizingas“ naudai 2036,36 Lt skolos, 158,36 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 16 Lt bylinėjimosi išlaidų pagal 2009-11-10 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010-10-20 nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškimą bei UAB „Snoro lizingas“ skirti 5000 Lt baudą. Teismas konstatavo, jog pareiškimas paduotas CPK XXIII skyriaus tvarka, tačiau jis neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, bei yra aiškiai nepagrįstas. Kreditorius pareiškime nurodė, jog prašo priteisti įsiskolinimą iš skolininkės pagal 2009-11-10 Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad prideda minėtos sutarties mokėjimų grafiko egzempliorius, tačiau minėto mokėjimų grafiko nepridėjo. Be to, kreditorius jau anksčiau kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos ir delspinigių pagal 2009-11-10 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimo iš skolininkės G. M.. 2010-09-14 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi kreditoriaus pareiškimą buvo atsisakyta priimti kaip nepagrįstą dėl prašomų išieškoti nepagrįstai didelių 0,5 procentų delspinigių (civilinė byla Nr. L2-3001-272-2010). Kreditorius, pakartotinai kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas išieškoti iš tos pačios skolininkės G. M. skolą bei delspinigius pagal tą pačią 2009-11-10 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prie pareiškimo nebepridėjo dokumentų, iš kurių teismui būtų matyti prašomiems priteisti delspinigiams taikoma delspinigių norma. Teismas pažymėjo, kad taikoma delspinigių norma nenurodyta ir prie pareiškimo pridėtoje delspinigių skaičiavimo lentelėje, tačiau pritaikius delspinigių skaičiavimo formulę (D = S xTxd; kur D- delspinigių dydis; S - skola; T- terminas, už kurį prašoma priteisti delspinigius; d - taikoma delspinigių norma), pagal delspinigių paskaičiavimo lentelėje nurodytus 2010-09-13 delspinigių skaičiavimo duomenis apskaičiavus kreditoriaus pritaikytą delspinigių normą, matyti, kad delspinigių lentelėje nurodyti delspinigiai yra paskaičiuoti, taikant tą pačią delspinigių normą kaip ir pirmajame pareiškime, kurį teismas atsisakė priimti kaip nepagrįstą - t.y. 0,5 procento už kiekvieną uždelstą dieną (formulė d = D / (S x T); t.y. d = 325,76 Lt /( 952.80 Lt x 32 dienos) = 0,5 %). Toks delspinigių dydis – 0,5 procento – vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika dėl netesybų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006), byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad kreditorius patyrė nuostolių dėl skolininkės neatsiskaitymo laiku, laikytinas nepagrįstai dideliu ir yra mažintinas iki 0,02 procento. Kreditorius jau ne kartą kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl teismo įsakymų išdavimo dėl analogiško dalyko ir analogišku pagrindu prašydamas išieškoti iš skolininkų 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimis (civilinės bylos Nr. L2-1653-463-2010 m., L2-1950-272-2010 m., L2-2147-213/2010 m., L2-2566-804/2010 m., L2-2788-424-2010 m. ir kt.) buvo atsisakyta priimti kreditoriaus analogiškus pareiškimus, pripažinus juos aiškiai nepagrįstais. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 2 d., 104 str., 106 str., 107 str., 111 str. 2 d. 4 p., 433 str. 1 d. 4 p., 435 str. 2 d., 440 str.).

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Snoro lizingas“ pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo, prašydamas paskirtą baudą panaikinti. Nurodė, jog Trakų rajono apylinkės teismas remiasi Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-503/2007, kurioje taip pat nurodoma, jog sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatomos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Prie 2010-10-14 pareiškimo kreditorius pridėjo delspinigių skaičiavimo lentelę pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog už sutarties pažeidimą kreditorius iš skolininko turėjo reikalauti 689,63 Lt delspinigių, tačiau atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei siekį, jog skolininkas greičiau įvykdytų prievolę, prašė priteisti daugiau nei 4 kartus mažesnius delspinigius. Kreditorius pažymi, jog sutarčių laisvės principas, leidžiantis laisva valia susitarti dėl sutarties sąlygų taip pat nedraudžia šalims susitarti dėl delspinigių dydžio. Teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus delspinigių dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Teismas apriboja kreditoriaus teisę kreiptis į teismą, kadangi iš teismo pozicijos aišku, jog kreditorius negali kreiptis į teismą, jeigu jo su klientais sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,5 proc. Tokia teismų praktika prieštarauja LR Konstitucijai (LR CK 1.5 str. 4 d., LR CPK 31 str. 3 d., 95 str., 107 str. 1 d., 128 str. 6 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010-11-17 nutartimi kreditoriaus prašymo netenkino. Teismas konstatavo, jog iš kreditoriaus pateikto delspinigių apskaičiavimo matyti, kad prašomi priteisti 0,5 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 689,63 Lt sumą. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną laikytina, jog priteistini delspinigiai sudarė 27,59 Lt sumą. Kreditorius prašė priteisti iš skolininko 158,52 Lt delspinigių, todėl laikytina, kad pareiškimas buvo aiškiai nepagrįstas. Įrodymų, patvirtinančių, kad dėl skolininkės neatsiskaitymo laiku kreditorius patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška, nebuvo pateikta, todėl teismas konstatavo, jog teismo įsakymas, kuriuo būtų patenkinamas kreditoriaus reikalavimas dėl 0,5 procento dydžio delspinigių priteisimo prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,02 procento dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas, su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 str. 2 d. įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui (LR CK 6.188 str., LR CPK 170 str.).

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Snoro lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-11-17 nutartį ir išspręsti paskirtos baudos panaikinimo klausimą iš esmės – paskirtą baudą panaikinti. Nurodė, kad vienoje iš naujausių savo nutarčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2010) akcentavo, jog teismas, mažindamas netesybas iki konkretaus dydžio privalo nurodyti kriterijus, kuriais remiantis netesybos mažinamos būtent iki tokio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo vertinti iki kokio dydžio sutartinės netesybos turėtų būti mažinamos, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, priešingai nei šioje byloje. Prie 2010-10-14 pareiškimo kreditorius pridėjo delspinigių skaičiavimo lentelę pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad kreditorius turėjo teisę reikalauti iš viso 689,63 Lt delspinigių, tačiau atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei siekį, jog skolininkas greičiau įvykdytų prievolę, prašė priteisti daugiau nei 4 kartus mažesnius delspinigius. Sąlyga dėl delspinigių yra priskiriama prie individualiai apibrėžtų, o ne bendrųjų sutarties sąlygų, t.y. skolininkas, 2009-11-10 pasirašydamas sutartį, buvo informuotas apie tokią delspinigių normą, jai neprieštaravo ir sutarties dėl delspinigių dydžio normos keisti neprašė. Teismas riboja kreditoriaus teisę kreiptis į teismą, kadangi iš teismo pozicijos akivaizdu, jog kreditorius negali kreiptis į teismą, jeigu jo su klientais sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,5 proc. Apeliantas akcentuoja, jog LR CPK XXIII skyriaus normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų pareigą tikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kreditorius kategoriškai nesutinka su teismo nuomone, jog pakartotinis pareiškimo padavimas gali būti laikomas “piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis“. Civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstama, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis – tai teisės kreiptis į teismą ar teisės gintis nuo pareikšto ieškinio panaudojimas priešingai jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001). Negalima teigti, kad delspinigių normos nenurodymas pareiškime gali trukdyti teismui teisingai ir greitai išnagrinėti bylą, kadangi minėto LR CPK skyriaus normos jau pačios savaime suponuoja tai, kad bylos, laikantis šiame skyriuje nurodytos tvarkos, sprendžiamos greičiau nei ginčo teisenos tvarka. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog kreditorius jau ne kartą kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti “neprotingai didelę“ delspinigių normą, elgėsi nesąžiningai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007) ne kartą yra konstatavęs, jog bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą (LR CK 1.5 str. 4 d., LR CPK 31 str. 3 d., 95 str., 107 str. 1 d., 128 str. 6 d.).

Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, dėl ko neteisingai buvo išspręstas kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ skirtos baudos panaikinimo klausimas. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali išspręsti klausimą iš esmės, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, teisingumo vykdymą šalyje (LR CPK 7 str., 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

Pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Vienas iš Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos, nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti šių reikalavimų šalis gali patirti pasekmes, numatytas Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šioje normoje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Civilinio proceso kodekso XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Šio skyriaus 431 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.), taip pat dėl kilnojamo daikto priteisimo.

Šalies argumentai

Nagrinėjamoje byloje kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės G. M. pagal 2009-11-10 sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina tik parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus, todėl sprendžiant teismo įsakymo priėmimo klausimą, nepagrįstai buvo vertinamas kreditoriaus reikalaujamų priteisti delspinigių dydis. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. skolininkui pareiškus prieštaravimus bei teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.). Teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, tačiau nurodytos aplinkybės netyrė, apsiribodamas konstatavimu, jog kreditorius reikalauja per didelės palūkanų normos ir dėl to iš esmės skyrė 5000 Lt baudą, nors šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarę išperkamosios nuomos sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašant išduoti teismo įsakymą, nėra reikalaujama pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas, juo labiau, kaip jau minėta, išduodamas teismo įsakymą, teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str., 435 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog kreditorius piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar veikė prieš greitą ir (ar) teisingą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad jis pareiškė teismui pareiškimą dėl skolos išieškojimo, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, jog kreditorius siekė ginti pažeistas teises, nes skolininkei negražinant skolos, kito teisėto būdo apginti savo pažeistas teises kreditorius neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditorius savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas nėra įrodytas, todėl bauda skirta nepagrįstai.

Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas. Trakų rajono apylinkės teismo 2010-11-17 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, panaikinant Trakų rajono apylinkės teismo 2010-10-20 nutartimi kreditoriui UAB ,,Snoro lizingas“ paskirtą 5000 Lt baudą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CPK 2 str., 3 str. 1 d., 6 d., 7 str., 107 str., 177 str.- 179 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p., kolegija

nutarė:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ paskirtą 5000 Lt baudą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Virginija VolskienėMarijonas Greičius