Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-500-211-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
1A-500-211-2014
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00535-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Artūras Pažarskis
Nuteistasis
A. T.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-500/2014 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00535-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,gynėjui adv. Romualdui Mikliušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, kartu skiriant LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-04-30 iki 2012-05-20 (21 diena), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Iš A. T. priteista 12 000 Lt M. K. naudai, 3000 Lt I. J. naudai, 1500 Lt L. K. naudai, taip pat 4000 Lt bylinėjimosi išlaidoms I. J. atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė :

A. T. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

2012-04-28 apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), vairavo V. P. priklausantį automobilį Mercedes Benz S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Geležinio Vilko gatvės pirma eismo juosta nuo Molėtų plento pusės link miesto centro pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į eismo intensyvumą ir susidariusias aplinkybes, t.y. atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti - jo važiavimo juostoje su įjungtais švyturėliais stovėjo tarnybinis policijos automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškilus grėsmei eismo saugumui, važiavimo greičio nesulėtino, vairuojamos transporto priemonės prieš kliūtį nesustabdė ir neapvažiavo nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o vairuojamu automobiliu atsitrenkė į policijos automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio nublokštas į priekį susidūrė su prieš policijos automobilį stovėjusiu M. K. įmonei „Optika ir rega“ priklausančiu automobiliu Mercedes Benz E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dešinėje pusėje jo važiavimo kryptimi išlėkė už važiuojamosios dalies ribų, po to atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdmas Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu buvo sužaloti policijos automobilyje VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėję Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės patruliai M. K1., D. J., ir J. K., prie policijos automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs automobilio Mercedes Benz E280 vairuotojas M. K., ir automobilyje Mercedes Benz E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusi keleivė I. J.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. K1., D. J., J. K., M. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o I. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-08 nuosprendį sutrumpinant baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo 3 metus vairuoti transporto priemones terminą bei sumažinti civilinį ieškinį ir atstovavimo išlaidas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 metus vairuoti transporto priemones, kadangi neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nurodo prisipažinęs dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi ir iš dalies atlygino padarytą žalą. Taip pat nurodo, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Apelianto teigimu, teismas turėjo įvertinti ir jo turtinę bei šeimyninę padėtį.

Apeliantas skunde nurodo, kad anksčiau neteistas, išsituokęs, dirba vadybininku, gyvena už miesto, todėl automobilis jam reikalingas ne tik kaip susisiekimo, bet ir kaip darbo priemonė kiekvieną dieną. Finansinė padėtis, uždraudus vairuoti transporto priemones 3 metams, yra apsunkinta. Mano, kad teismas turėjo į tai atsižvelgti bei į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Apelianto teigimu, buvo visos sąlygos švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimui, o ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas įpareigoja teismą taikyti švelnesnę bausmę nei numatytas bausmės vidurkis ir tai, pasak apelianto, turėtų būti taikoma visoms bausmės rūšims, tame tarpe ir draudimui vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į tai, paskyrė maksimalią 3 metų baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl šių pačių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. A2.6.154-873/2013, kurioje teismas pripažino pastarąjį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. ir skyrė 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, šis teismo sprendimas įsiteisėjęs.

Skunde apeliantas taip pat teigia manantis ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė iš dalies tenkinti nukentėjusiojo M. K. pareikštą civilinį ieškinį ir iš nuteistojo priteisė 12 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Taipogi mano, kad teismas nepagrįstai priteisė ir 4000 Lt bylinėjimo išlaidų I. J. naudai, kadangi, atsižvelgiant į visas aplinkybes, apelianto turtinę padėtį bei suformuotą teismų praktiką, tokios sumos yra nepagrįstai didelės, teismas, priteisdamas nuketėjusiajam tokio dydžio neturtinę žalą aiškiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose. Apelinatas nurodo, kad I. J. teismui pateikė tik mokėjimo kvitą už advokato paslaugas, nors dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis privalo pateikti teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu, privalo pateikti konkrečius dokumentus, įrodančius – kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos, jų apimtis ir pan. Apelianto nuomone, priteistas atstovavimo išlaidų dydis nepagrįstai didelis ir neatitinka LR Teisingumo ministro rekomendacijų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendis dalyje dėl apeliantui A. T. paskirtos bausmės, pagrįstas ir teisėtas.

Apeliantas neginčija jam paskirtos pagrindinės bausmės pagrįstumo, teigia, kad buvo paskirta per griežta baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo A. T. apeliacinio skundo argumentais. LR BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata, A. T. padarė dėl šiurkštaus KET pažeidimo – apeliantas, vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir iškilus grėsmei eismo saugumui, važiavimo greičio nesulėtino, vairuojamos transporto priemonės prieš kelyje buvusią kliūtį nesustabdė, neapvažiavo ir taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Be to, apeliantas tokio masto autoįvykį, kurio metu nukenčia žmonės, sukėlė ne pirmą kartą, praeityje jis jau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu žuvo žmogus, tačiau byla buvo nutraukta kaltinamajam bei nukentėjusiojo giminaičiui susitaikius, A. T. tuomet nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas vertinti nuteistąjį A. T. kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 3 metams, šiuo nagrinėjamu atveju yra adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, siekiant tikslų, numatytų LR BK 1 str. 1 d., 41 str. 2, 4 punktuose. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, įvertinamas ne tik siekis pataisyti nuteistąjį, bet ir prevencinis šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pažymėtina, jog LR BK 68 str. taikymas nuteistojo atžvilgiu, uždraudžiant jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones maksimalų įstatyme nustatytą laikotarpį, neabejotinai turės taisomąjį poveikį nuteistajam, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, turtinę padėtį bei nepagrįstai, skirdamas bausmę netaikė LR BK 61 str. nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje tinkamai nurodė apeliantui kartu su pagrindine bausme skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones tam tikram laikotarpiui motyvus, skirdamas pagrindinę bausmę įvertino nustatytas apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, įvertino apeliantą charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę, turtinę bei šeimyninę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantas, baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo taikyti LR BK 61 str. nuostatas skiriant kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi įstatymas to nereglamentuoja, o nustato LR BK 61 str. nuostatų taikymo taisykles tik skiriant pagrindinę bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad dirba vadybininku, gyvena už miesto, todėl automobilis jam būtinas, tačiau teismas įvertina ir tai, kad automobilis ir teisė vairuoti transporto priemones nėra jam reikalingi tiesiogiai vykdant darbines funkcijas, vadinasi šios teisės atėmimas neužkirstų kelio apeliantui toliau dirbti, nors ir atvykimas į darbą bus apsunkintas. Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė apsunkina asmens darbinę veiklą, bet iš esmės neužkerta kelio ja užsiimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-103/2010). Šiuo atveju, siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti nuteistąjį nusveria jo patiriamus nepatogumus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. T. atžvilgiu pritaikė LR BK 68 str. ir uždraudė jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad pastarasis dėl pasišalinimo iš to paties eismo įvykio vietos yra dar nubaustas ir administracine tvarka, baudžiamajai atsakomybei įtakos neturi.

Dėl neturtinės žalos priteisimo M. K. naudai:

Teisėjų kolegijos pastebėjimu, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu išsprendė nukentėjusiojo M. K. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos klausimą. Byloje nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 26368 Lt neturtinės žalos (atmetus draudimo bendrovės padengtą dalį) atlyginimo, tačiau, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino civilinio ieškinio apimtį iki 12000 Lt.

Nors apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiojo M. K. naudai iš jo priteista per daug ir teismas, priteisdamas tokią sumą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tačiau pabrėžtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik minėtoje normoje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos, tai palikta teismo diskrecijai, todėl teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, tačiau būtina atsižvelgti į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (LR CK 1.5.).

Byloje nustatyta, kad nuteistojo A. T. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam M. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos sumą iš esmės įvertino neturtinės žalos atlyginimui svarbias aplinkybes, t.y., atsižvelgė į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, taip pat įvertintos pasekmės – nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumas, sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų likusios pasekmės – nukentėjusiajam M. K. buvo sužalota galva, sužalotos abi kojos, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, dėl ko teko gydytis gydymo įstaigose, nukentėjusysis negalėjo savarankiškai judėti 2 savaites, reikėjo praeiti reabilitacijos kursus, tačiau išliko liekamieji reiškiniai, nukentėjusysis nebegali aktyviai sportuoti, kopti į kalnus, iki šiol jaučia skausmą. Teismas tinkamai nustatė, kad dėl nuteistojo A. T. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą. Pažymima, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, kaltininko turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus, todėl ir apelianto argumentas dėl nukrypimo nuo LAT praktikos, nesuteikia pagrindo pakeisti skundžiamą nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šiuo atveju minėtos bylos faktinės aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pagal LAT formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (LAT nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010)) ir priteisti nukentėjusiajam 12 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo nesutikti su tokiu teismo parinktu dydžiu ir jį sumažinti.

Dėl proceso išlaidų priteisimo I. J.:

LR BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio nukentėjusiosios I. J. civilinio ieškinio, pastaroji prašė pirmosios instancijos teismo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. t. 4, b. l. 84-89), vėliau teismui buvo pateiktas minėtas išlaidas patvirtinantis dokumentas – pinigų priėmimo kvitas (b. t. 5, b. l. 11), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji advokatui R. U. už atstovavimą teisme sumokėjo 4000 Lt. Tokiu būdu, esant byloje duomenims, patvirtinantiems nukentėjusiosios I. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė šią sumą išieškoti iš apelianto A. T.. Nesutinka kolegija su apelianto skundo argumentu, kad priteistas atstovavimo išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis, kadangi įvertinus baudžiamosios bylos teisminio proceso eigą, matyti, kad adv. R. U., kaip nukentėjusiosios I. J. atstovas dalyvavo 10 teisiamųjų posėdžių, iš kurių tik 2 nevyko, taip pat ruošė procesinius dokumentus (civilinį ieškinį). Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į teisminę praktiką, apylinkės teismo sprendimas dėl I. J. priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio paliekamas nepakeistu.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2014-04-08 nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-08 nuosprendį.

Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėKolegijos teisėjai (parašai) Jolanta ČepukėnienėArtūras PažarskisNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė