Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių N. R. ir (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10509-952/2021 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovėms N. R., (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovių (apeliančių) apeliaciniai skundai netenkintini.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

29. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-10-11 ieškovės sūnui R. V. klasės draugas R. T. sudavė smūgius kumščiu į krūtinę, prispaudė prie sienos ir sudavė dar kelis smūgius. Dėl šio įvykio 2019-10-24 (duomenys neskelbtini) vyko vaiko gerovės komisijos posėdis dėl G. V. pateiktos raštiškos informacijos aptarimo, nutarta skirti drausmines nuobaudas (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo įrašo nustatyta, kad 2019-10-30 R. V. kreipėsi dėl to, kad 2019-10-11 mokykloje klasės draugas sumušė krūtinės ląstą, skausmingumas ties 10-11 šonkauliu, nustatytas (duomenys neskelbtini), rekomenduota atleisti nuo kūno kultūros iki 2019-11-30. 2019-11-22 ieškovės sūnui R. V. per pamoką D. Z. trukdė dirbti, mėtėsi iš mokyklinių priemonių, kabinėjosi. Ieškovė apie šį įvykį pranešė gimnazijos direktoriui. 2019-12-04, pertraukos metu, mokinys A. R. paleido į R. V. sniego gniūžtę ir pataikė į dešinę akį. Iš 2019-12-04 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo įrašo nustatyta, kad R. V. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) kieme, per pertrauką, apie 13 val., moksleiviai užgavo akį sniego gniūžte, nustatytas (duomenys neskelbtini), gydymui išrašyti vaistai. 2020-03-05, mokykloje, technologijų kabinete, klasės draugas D. Z. mėtė į ieškovės sūnų saldainių popieriukus ant jo kuprinės, trukdė praeiti ir atsisėsti į suolą. Apie 13 val. D. Z. toliau tęsė patyčias, prieš fizinio lavinimo pamoką smaugė R. V., suėmęs už kaklo, o R. T. kelis kartus sudavė smūgius į kairį petį, po vieną kartą – į sprandą ir krūtinę. Pasibaigus fizinio lavinimo pamokai, R. G., pasityčiodamas, numovė R. V. kelnes. 2020-03-06 R. V. kreipėsi į VŠĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę dėl to, kad mokykloje buvo sumuštas penkių paauglių į krūtinę, sprandą, pilvą, nustatyti (duomenys neskelbtini), atleistas nuo kūno kultūros tris savaites. 2020-03-06 (duomenys neskelbtini) vyko vaiko gerovės komisijos posėdis dėl G. V. pateiktos žodinės informacijos apie kovo 5 d. galimai įvykusį konfliktą (duomenys neskelbtini) per technologijų, gamtos mokslų ir fizinio ugdymo pamokas. 2020-03-09 (duomenys neskelbtini) vaiko gerovės komisija nutarė (duomenys neskelbtini) auklėtojai pavesti informuoti dalykų mokytojus dėl R. V. ugdymosi vietos pakeitimo pamokų metu, socialinei pedagogei ir klasės auklėtojai pakartotinai pravesti individualius prevencinius pokalbius su R. T., D. Z., N. P., R. G., A. S.. 2020-02-28 R. V. kreipėsi į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę dėl (duomenys neskelbtini). 2020-03-13 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. V. pareiškimą dėl sūnaus R. V. sumušimo (duomenys neskelbtini).

Dėl civilinės atsakomybės

30. CK 2.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 2.263 straipsnio 2 dalis).

31. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019-12-04, pertraukos metu, mokinys A. R. paleido į R. V. sniego gniūžtę ir pataikė į dešinę akį. Iš 2019-12-04 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo įrašo nustatyta, kad R. V. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) kieme, per pertrauką, apie 13 val., moksleiviai užgavo akį sniego gniūžte, nustatytas (duomenys neskelbtini), gydymui išrašyti vaistai. Žalos padarymo metu atsakovės N. R. sūnus buvo sulaukęs 13 metų, žala buvo padaryta mokymo įstaigoje.

33. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės (CK 6.275 straipsnio 2 dalis).

34. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad fizinis asmuo iki 14 metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis), todėl negali būti atsakomybės subjektas. Pažymėtina, kad tėvų civilinė atsakomybė taikoma tik esant jų kaltei. Tėvų kaltė suprantama kaip netinkamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė yra. Jie gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės tik įrodę, kad nėra jų kaltės. Kaltės nebuvimą gali įrodyti tik ekstraordinarios aplinkybės, dėl kurių tėvai objektyviai negalėjo įgyvendinti savo pareigų.

35. Mokymo įstaigos, kurioje būdamas nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalos, atsakomybė taip pat kyla tik esant šios įstaigos kaltei, kuri yra preziumuojama. Kartu pažymėtina tai, jog ta aplinkybė, kad nepilnametis padaro žalos mokymo įstaigos prižiūrimas, nereiškia, kad tokio nepilnamečio tėvai už žalą neatsakys. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokymo įstaigos priežiūros padarinys. Todėl galima bendra vaiko iki keturiolikos metų tėvų ir mokymo įstaigos atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles.

36. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad žalos ieškovės sūnui padarymo metu atsakovės sūnus dar nebuvo keturiolikos metų, vadovaujantis CK 6.275 straipsnio nuostatomis, už jo padarytą žalą civilinė atsakomybė gali kilti jo tėvams ar mokymo įstaigai, kurioje būdamas jis sužalojo ieškovės sūnaus sveikatą, arba, nustačius tiek tėvų, tiek mokymo įstaigos kaltę dėl netinkamai įgyvendintų pareigų, bendra nepilnamečio vaiko tėvų ir mokymo įstaigos atsakomybė.

37. Civilinei atsakomybei tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo forma taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos faktą (turtinės, neturtinės žalos), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Pareiga įrodyti pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalą, priežastinį ryšį – tenka ieškovui, reikalaujančiam žalos atlyginimo. Ketvirtoji sąlyga – kaltė – preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi paneigti šią prezumpciją, t. y. pateikti įrodymus, paneigiančius jo kaltės buvimą.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad dėl jos sūnaus sveikatos sužalojimo yra atsakingos abi atsakovės bendrai – atsakovės vaiko elgesys vertintinas kaip netinkamo vaiko auklėjimo padarinys, o gimnazijos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog nebuvo užtikrintas mokinio saugumas, mokinių drausmė.

39. Nustatytų aplinkybių analizė patvirtina, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (mesta sniego gniūžtė į veidą), žala ieškovės sūnaus sveikatai (sužalota akis), priežastinis ryšys (sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltė.

41. Mokymo institucijos civilinę atsakomybę už nepilnamečiui iki 14 metų padarytą žalą reglamentuoja ne tik jau minėta CK 6.275 straipsnio 2 dalis, bet ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o pedagogai privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, mokyklos pareiga užtikrinti tinkamas mokymosi sąlygas bei saugumą ugdymo procese kyla ir iš 2017 m. rugsėjo 1 d. vaikų mokymo sutarties, pagal kurią mokykla įsipareigojo užtikrinti mokinio sveiką ir saugią ugdymo aplinką (sutarties 1.1 punktas). Ugdymo įstaigos nuostatuose taip pat numatyta, kad gimnazija turi užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto apraiškoms aplinką (25.4; 29.2 punktai).

42. Byloje nustatyta, kad incidentas, kai ieškovės sūnui buvo sužalota akis, įvyko (duomenys neskelbtini), mokyklos kieme, pertraukos metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė – mokymo įstaiga, būdama profesionalia vaikų auklėjimo ir mokymo institucija, privalėjo užtikrinti, kad nekiltų jokių prielaidų žalai kilti, užtikrinti pakankamą vaikų stebėjimą, iš anksto numatyti galimą žalos kilimą ir užkirsti jai kelią. Pagrindinis atsakovės – mokymo įstaigos tikslas yra realiai užtikrinti jai perduotų vaikų saugumą bei rūpintis, kad dėl jų veiksmų nekils pavojus kitų vaikų saugumui ir sveikatai. Šio delikto prasme atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovė neužtikrino saugaus mokinių elgesio pertraukos metu, kas nulėmė žalos padarymą.

43. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gimnazijoje buvo vykdomos prevencinės priemonės, kuriose dalyvavo ieškovė ir kitų mokinių tėvai, buvo kviesti vaiko gerovės posėdžiai, mokiniai buvo supažindinti su mokinių elgesio taisyklėmis bei smurto, patyčių prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašu, buvo pakeista ieškovės sūnaus ugdymosi vieta, pakartotinai su mokiniais pravesti individualūs prevenciniai pokalbiai. Šiuo atveju darytina išvada, kad gimnazijos administracija, organizuodama ugdymą, ėmėsi priemonių mokinių saugumui užtikrinti, tačiau, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, faktas, kad mokykloje buvo sužalotas gimnazijos mokinys, leidžia daryti išvadą, jog šios priemonės nebuvo pakankamos, ir ieškovės sūnui padaryta žala yra nepakankamų mokyklos priežiūros priemonių, užtikrinant vaikų saugumą, padarinys.

44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) neteisėtas neveikimas bei priežastinis ryšys su atsiradusia žala, yra įrodytas. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokykloje, pertraukos metu, taigi pripažintina, kad yra pagrindas taikyti atsakomybę mokymo įstaigai, turėjusiai užtikrinti tinkamą mokinių priežiūrą. Tokia situaciją neabejotinai reiškia mokymo įstaigos kaltę dėl netinkamai prižiūrėto nepilnamečio, neturinčio keturiolikos metų, padarytos žalos (CK 6.275 straipsnio 2 dalis).

45. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad už keturiolikos metų neturėjusio nepilnamečio sukeltą žalą, jam būnant mokykloje, šiuo atveju turi atsakyti (duomenys neskelbtini), nes neįrodyta, kad dėl šios žalos atsiradimo mokymo įstaigos kaltės nėra (CK 6.275 straipsnio 2 dalis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

46. Šiuo atveju atmestini kaip visiškai nepagrįsti atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovei su kitomis atsakovėms sudarius taikos sutartį, vertintina, kad byloje įrodyta, jog žala atsirado ne dėl institucijos, kurioje tuo metu buvo galimai žalą padaręs nepilnametis, kaltės, todėl šiuo atveju atsakovės, kaip mokymo įstaigos, atsakomybė negali būti konstatuota.

47. Minėta, kad ta aplinkybė, jog keturiolikos metų neturintis nepilnametis padaro žalos mokymo įstaigai prižiūrint, nereiškia, kad vaiko tėvams atsakomybė už žalą nekyla. Tėvų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei. Tačiau tokiu atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Be to, kaip jau minėta, tėvų kaltė tokiais atvejais preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė visuomet yra. Tačiau jie gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės, įrodę, kad jų kaltės nėra. Tačiau tokiu atveju nekaltumo įrodymas gali būti tik išskirtinės aplinkybės, dėl kurių jie objektyviai ilgai negalėjo įgyvendinti savo pareigų, tačiau atsakovė tokių įrodymų teismui nepateikė.

48. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 3.155 straipsnio, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

49. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 6.275 straipsnio 1 dalyje numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro žalą, atitinkančią CK 6.250 straipsnyje numatytus jos požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus.

50. Byloje nustatyta, kad atsakovės nepilnametis sūnus sužalojo kitą nepilnametį mokykloje, t. y. tuo metu, kai turėjo būti prižiūrimas mokymo įstaigos, kai tėvų galimybės tiesiogiai realizuoti savo tėvų valdžią vaikui yra minimalios. Tačiau ir tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog tėvų valdžia nebuvo tinkamai panaudota. Žalos padarymo faktas ieškovės sūnui patvirtina, kad atsakovė neatliko arba netinkamai atliko CK 3.155 straipsnyje numatytas pareigas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės sūnaus netinkamas auklėjimas turi įtakos civilinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6. 275 straipsnio 1 dalį.

51. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju dėl keturiolikos metų neturėjusio nepilnamečio padarytos žalos ieškovės sūnaus sveikatai turi atsakyti tiek mokymo įstaiga, kurios priežiūroje būdamas nepilnametis padarė žalą, tiek atsakovė, nes žala padaryta ir dėl tėvų pareigos tinkamai auklėti savo vaiką nepakankamo vykdymo.

Dėl turtinės žalos

52. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 5,63 Eur turtinę žalą, iš atsakovės N. R. 2,50 Eur turtinę žalą, kuri buvo patirta perkant vaistus akies gydymui.

53. Minėta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

54. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

55. Byloje nustatyta, kad 2019-12-04 atsakovės sūnus sužalojo ieškovės sūnui dešinę akį. Iš 2019-12-04 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo įrašo nustatyta, kad R. V. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) kieme, per pertrauką, apie 13 val., moksleiviai užgavo akį sniego gniūžte, nustatytas (duomenys neskelbtini), gydymui išrašyti vaistai.

56. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl padaryto sužalojimo vaikas buvo gydomas, buvo pirkti medikamentai. Į bylą pateiktas 2020-03-14 vaistų įsigijimo kvitas. Ieškovė nurodė, kad vaistus pirko ir anksčiau, tačiau kvitų nepasiliko, kvitus pradėjo rinkti, kai nutarė kreiptis į teismą, nors vaistus vaikui reikėjo pirkti ir anksčiau, vaistus vaikas naudoja iki šiol. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina į nagrinėjamą bylą pateikti išrašai iš gydymo įstaigų, iš kurių nustatyta, kad R. V. ne kartą buvo gydytojų konsultuotas, skirtas akies gydymas bei medikamentai.

57. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog ieškovė gali pretenduoti tik į būtinų išlaidų atlyginimą, tokiomis išlaidomis pripažintinos išlaidos už pirktus medikamentus, turėtos išlaidos pagrįstos dokumentais, jos susijusios su padarytu sužalojimu, todėl reikalavimas priteisti minėtas išlaidas tenkintinas.

58. A. N. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina teismo padarytų išvadų. 2019-12-04 įvyko incidentas, kai ieškovės sūnui buvo pataikyta iš sniego gniūžtės, tą pačią dieną ieškovė kreipėsi į medikus ir buvo paskirti medikamentai, kurie užfiksuoti išraše iš gydymo įstaigos. Ieškovė pateikė 2020-03-14 vaistų kvitą, iš kurio matyti, kad jame nėra pirkta medikamentų, kurie buvo paskirti 2019-12-04. Atsakovės vertinimu, byloje nėra duomenų, kad teismui pateiktame kvite nurodyti vaistai pirkti dėl akies gydymo, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti turtinę žalą iš atsakovės.

59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo gydymas pasižymi tęstiniu pobūdžiu. Nukentėjusiajam iš karto po sveikatos sužalojimo buvo suteikta pagalba (R. V. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl akies sužalojimo, buvo (duomenys neskelbtini), gydymui išrašyti vaistai), tačiau tokio vienkartinio gydymo nepakako, ir toliau vyko traumuotos akies gydymas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai patirtą turtinę žalą, įrodytą teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatavęs priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Dėl neturtinės žalos

60. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur neturtinę žalą, iš atsakovės N. R. 500,00 Eur neturtinę žalą.

61. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių neturtinę žalą tenkintinas iš dalies.

62. A. N. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir dydžio. Ieškovė nenurodė, kokios konkrečiai atsirado neigiamos pasekmės, kai buvo sužalota sūnaus akis, išskyrus tai, kad buvo patirti nepatogumai. Po akies sužalojimo nei ieškovei, nei jos vaikui nebuvo nustatytas nedarbingumas, todėl vaikas galėjo tęsti mokymosi procesą, tačiau savo nuožiūra to nedarė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokio masto padarytas sužalojimas, kiek laiko vaikas nelankė mokyklos, ar tai buvo susiję su akies sužalojimu. Ieškovės nurodytos neigiamos pasekmės yra susijusios su kitų vaikų veiksmais, kurių tėvai šioje byloje buvo patraukti atsakovais. Atsakovės vertinimu, ieškovės nurodyti neigiami išgyvenimai nebuvo susiję su įvykiu dėl atsakovės sūnaus veiksmų, todėl iš atsakovės nepagrįstai priteista neturtinė žala.

64. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

65. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

66. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).

67. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

68. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

69. Ieškovė nurodė, kad dėl patirtų įvykių sūnus jaučia pažeminimą, nuolatinę baimę, nerimą dėl galimai pasikartosiančių įvykių, vaikas jaudinasi ir dėl mokymosi rezultatų, nes dėl gydymo teko praleisti pamokas. Sūnui nuolat skauda galvą, jis tapo jautresnis, užsidaręs, nebelanko būrelių. Gydytojai nurodė, jog sūnaus galvos skausmas gali būti paveiktas streso, jautrumo, pergyvenimo dėl įvykių mokykloje. Vaikas turėjo pakeisti mokyklą, lankosi pas psichiatrą.

70. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovės sūnus patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, susijusius su lankymusi medicinos įstaigose ir atliekamomis procedūromis. Po įvykusių įvykių, kurių metu buvo ne tik sužalota ieškovės sūnaus sveikata, bet ir buvo tyčiojamasi iš jo, visą gydymo laikotarpį ir po jo ieškovės sūnus patyrė nesaugumo jausmą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą bei įprasto mokymosi proceso sutrukdymą, kurie bet kuriam asmeniui tokioje situacijoje yra neigiami ir dėl to vertintini kaip darantys neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, jog ieškovės sūnus pakeitė mokyklą, kas patvirtina, kad jam kilo bendravimo su bendraamžiais problemų dėl įvykusių konfliktų, vaikas patyrė galimybių bendrauti sumažėjimą ne tik gydymosi laikotarpiu, bet ir po to. Atsielgęs į tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad sūnus iki šiol blogai jaučiasi, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad dėl minėtų įvykių yra likę kokie nors likutiniai reiškiniai, ateityje galintys turėti įtakos ieškovės sūnaus sveikatai. Teismas vertino, jog žala buvo padaryta tyčiniais neturtiniais atsakovės sūnaus ir kitų nepilnamečių vaikų veiksmais, padarytais mokykloje. Atsižvelgęs į sužalojimo laipsnį, traumos pobūdį, gydymosi laikotarpį, teismas darė išvadą, jog ieškovės nurodyti nepatogumai buvo trumpalaikiai, nesukeliantys didelės neturtinės žalos. Teismas sprendė, kad patirtiems neturtinio pobūdžio praradimams kompensuoti pakankamas priteisiant 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ir 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovės N. R..

71. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), padaryto sužalojimo pobūdį ir sunkumą, atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus bei neturtinės žalos atlyginimo kompensacinį tikslą. Šie nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra svarbiausi ir labiausiai turintys įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat vertino žalą padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, nepilnamečių bendravimą ir jų tarpusavio santykius po žalos padarymo, taip pat ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį ir kt. aplinkybes. Nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės teismo buvo įvertintos, atsižvelgus į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik jų viseto pagrindu pagrįstai buvo priteistas atitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, apeliacinės instancijos teismo požiūriu, yra pagrįstas.

72. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog nesutiktina su teismo išvada, kad žala padaryta tyčiniais atsakovės sūnaus veiksmais, kadangi tokia išvada prieštarauja į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams. (duomenys neskelbtini) 2020-04-02 rašte Nr. S-67 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo kameros medžiagą, nustatyta, kad jokio tyčinio R. V. sumušimo nebuvo. Teismas filmuotos medžiagos nereikalavo ir ja nesivadovavo, nors tai yra objektyvus įrodymas nustatant kaltę. Dėl šio incidento atsakovė nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės sūnus atliko tyčinius veiksmus. Atsakovė (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad 2019-12-04 įvykis, kai R. V. į akį pataikė mesdamas sniegą atsakovės N. R. sūnus, akivaizdus nelaimingas atsitikimas. Šioje situacijoje nėra atsakovės kaltės, tačiau teismas šio įvykio, kaip nelaimingo atsitikimo, iš esmės nevertino ir dėl jo nepasisakė.

73. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. A. N. R. apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas iš jos priteisė 42,50 Eur procesinių dokumentų išsiuntimo išlaidas. Šioje byloje buvo daugiau atsakovių, kurios sudarė taikos sutartį ir joms civilinė byla nutraukta, tačiau teismas joms nepaskirstė išlaidų, atsiradusių dėl procesinių dokumentų siuntimo, todėl šios išlaidos yra nepagrįstai priteistos iš atsakovės. Nors pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, tačiau nepriteisė atsakovės išlaidų už teisines paslaugas. Teismas, nepriteisdamas patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas.

75. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarta patvirtinti ieškovės G. V. ir atsakovių K. K., L. T., R. P. ir R. I. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovė ir atsakovės susitarė civilinę bylą dėl žalos ir išlaidų priteisimo baigti taikiai. Taikos sutarties 2 punkte šalys sutarė, kad teismo turėtas išlaidas valstybės naudai, jeigu tokios būtų nustatytos, įsipareigoja atlyginti atsakovės lygiomis dalimis. Civilinė byla Nr. 2-219-952/2021 dalyje dėl ieškovės G. V. reikalavimų atsakovėms K. K., L. T., R. P., R. I. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukta. Nutartis įsiteisėjusi.

76. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta – kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

77. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

78. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tuomet teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

79. Nagrinėjamu atveju civilinė byla dalyje dėl ieškovės G. V. reikalavimų atsakovėms K. K., L. T., R. P., R. I. buvo nutraukta šalims sudarius taikos sutartį, kurios 2 punkte šalys sutarė, kad teismo turėtas išlaidas valstybės naudai, jeigu tokios būtų nustatytos, įsipareigoja atlyginti atsakovės lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių taikos sutartyje nustatyta sąlyga reiškia pačių šalių susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos, nepavedant pirmosios instancijos teismui išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą CPK nustatyta tvarka. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidų proceso šalims ir nepaskirstė.

80. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

81. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, bei susumavus procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, minėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teismo priteistos iš abiejų atsakovių, atsižvelgiant į patirtą turinę ir neturtinę žalą bei atsakovių atsakomybę.

82. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkinęs iš dalies, nepagrįstai nepriteisė jos išlaidų už teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turėjo 320,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, jog nors ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei priteisiama mažesnė pinigų suma, negu ji prašė, tačiau neturtinės žalos dydį nustato teismas. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas, todėl ieškovė laikytina šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl jai atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

83. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs bendrą ginčo išsprendimo rezultatą, padarė išvadą, kad bylą laimėjo ieškovė, nes buvo patenkintas jos turtinis reikalavimas, taip pat iš esmės patenkintas ir neturtinis reikalavimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nors ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei priteisiama mažesnė pinigų suma, negu ji prašė, tačiau į tai, skirstant bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgtina, kadangi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ieškovė laikytina šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas.

Dėl bylos procesinės baigties

84. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

85. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

86. Ieškovė atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; pateikė 2021 m. gruodžio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 9 (atsiliepimo į N. R. apeliacinį skundą paruošimas), kurios suma 200,00 Eur, 2021 m. gruodžio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 8 (atsiliepimo į (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą paruošimas), kurios suma 200,00 Eur, 2021 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius apie minėtų sumų apmokėjimą advokatui už teisines paslaugas.

87. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir ieškovei iš atsakovių priteistina po 200,00 bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. R. (gim. duomenys neskelbtini) 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini)) 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.