Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dvylika (12) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per du mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., bausmė sumažinta ? ir nustatyta bausmė aštuoni (8) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per du mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 20 d., apie 21 val.10 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie Rumpiškės g. 5 namo, Klaipėdoje, koja spyrė į automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, bagažinės dangtį, taip apgadindamas automobilio paviršių. Tokiu būdu E. A. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sugadino Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio turto už 300 Lt (86,89 EUR).

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiagos (b.l. 51) matyti, kad nuteistasis E. A. prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Apylinkės teismas, spręsdamas E. A. kaltės klausimą, taip pat vertino automobilio apžiūros protokolą (b.l. 7-11), defektacijos aktą (b.l. 20), alkotesterio kvito parodymus (b.l. 42), policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus (b.l. 12, 13). Nuteistasis savo kaltės neneigia ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad nuteistojo E. A. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., yra įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, ir plačiau apie tai nepasisako.

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai susiję su bausmės už padarytą nusikalstamą veiką individualizavimu. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę nuteistajam E. A., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d.), atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes.

Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. padarymą numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų (2) metų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis E. A. yra teistas 2 kartus, tyčinį nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama baudžiamoji byla, padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl laikytinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas E. A. skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje laisvės apribojimas yra laikomas gerokai švelnesne bausmės rūšimi už terminuotą laisvės atėmimą. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantui apylinkės teismo paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydis yra mažesnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 48 str. 2 d.)

Atsižvelgiant į aptartas baudžiamosios bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį: sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, konstatuotina, kad apylinkės teismo nuteistajam E. A. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir nešvelnintina.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.