Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kredus“ ieškinį atsakovui T. R. dėl negrąžinto kredito, tarpininkavimo mokesčio, negautų pajamų, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, yra skolingas ieškovei 742,22 Eur suteikto vartojimo kredito, 48,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 39 Eur administravimo mokesčio.

Taip pat nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Vartojimo kredito teikimo taisyklių 10.2.1 papunkčio pažeidimu, ir dėl kurių ieškovė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių), todėl ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 18 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-10-03) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027-01-06), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

Vadovaujantis Vartojimo kredito teikimo taisyklių 6.1 papunkčiu, ieškovė prašo priteisti 5,07 Eur delspinigių.

Atsakovas T. R., kuriam procesiniai dokumentai tinkamai įteikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė – vartojimo kredito davėja UAB „Kredus“ ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas T. R. 2023-01-06 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. L919459, kuria atsakovui buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 409,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 18 proc.) ir 480 Eur administravimo mokesčio sutarties sąlygose bei mokėjimo grafike nustatyta tvarka ir terminais. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, administravimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 48 mėnesinių įmokų. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Vartojimo kredito teikimo taisyklių 13.3 papunkčiu, ieškovė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2024-10-03 nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė.

Dėl negrąžinto kredito

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Atsakovas Vartojimo kredito teikimo taisyklių 10.2.1 papunkčiu įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties sąlygose.

Kaip matyti, atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, dėl ko ieškovė su atsakovu sutartį nuo 2024-10-03 vienašališkai nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteikto kredito likutį, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 742,22 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 48,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos - 2024-10-03.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 18 procentų metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2027-01-06. Nutraukus sutartį, ieškovė 2024-10-03 suskaičiavo mokėtinas 48,02 Eur palūkanas, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, dėl to tenkintinas.

Dėl administravimo mokesčio

Nustatyta, kad bendros vartojimo kredito kainos dalį, kurią sutartimi įsipareigojo mokėti atsakovas, sudaro administravimo mokestis. Pagal Vartojimo kredito teikimo taisyklių 1.15 papunktį, administravimo mokestis – „už Sutarties administravimą, Mėnesio mokėjimų surinkimą bei paskirstymą nustatytas mokestis, kurio dydis nurodytas Sutartyje“.

Pagal Vartojimo kredito teikimo taisyklių 1.19 papunktį, bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – „visos išlaidos, įskaitant palūkanas, mokesčius ir bet kuriuos kitus su Sutartimi susijusius mokėjimus, kuriuos Kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi Kredito gavėjui“.

Sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama ir nurodoma sutarties sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys tinkamai ir laiku ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nesilaikė esminių sutarties sąlygų, ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, todėl sutarties nutraukimo dienai buvo paskaičiuotas atsakovo neapmokėtas administravimo mokestis - 39 Eur, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovo.

Dėl negautų pajamų

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 18 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-10-03) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027-01-06), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, neviršijant 149,13 Eur palūkanų sumos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020-06-09 Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Įprastomis sąlygomis kredito gavėja galėjo pagrįstai tikėtis atsakovui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį gauti pajamas, kurias visų pirma turėjo sudaryti atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Iš bylos medžiagos matyti, kad kredito davėja, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartį su atsakovu planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovui suteiktos kredito sumos, nes atsakovas suteikto kredito negrąžino. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas.

Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027-01-06), skaičiuojant 18 proc. palūkanų nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 18 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-10-03) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2027-01-06, nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, neviršijant 149,13 Eur palūkanų sumos (Šiaulių apygardos teismo 2021-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-48-440/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-613/2021).

Dėl delspinigių

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5,07 Eur delspinigių.

Pagal Vartojimo kredito teikimo taisyklių 6.1 papunktį pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos (delspinigiai) ir yra lygios 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Iš ieškovės pateiktos delspinigių apskaičiavimo pažymos matyti, kad atsakovui, laiku nemokėjusiam įmokų, susidarė mokėti 5,07 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 5,07 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-11-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 23 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 144 Eur ieškovei ir 9,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 48,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos - 2024-10-03,

- 39 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos - 2024-10-03,

- 18 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-10-03) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027-01-06), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, neviršijant 149,13 Eur palūkanų sumos,

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 983,44 Eur sumą nuo 2024-11-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 144 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kredus“, juridinio asmens kodas 305583951,

- 9,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.